Derybos su ES šiandien primena ledo įšalą, o Turkijos visuomenė išgyvena vertybinį skilimą. Žmonės sako, kad šalis vis labiau tolsta nuo savo pagrindinio užsienio politikos tikslo – integracijos į ES.
Negana to, Turkija esą linksta į griežtomis islamo dogmomis apkaišiotą autoritarizmą ir iš viso atsisako Europos vertybių.
Bet tokius nuogąstavimus žerti ryžtasi ne visi.
Bet „Lietuvos rytui“ garsi Turkijos žurnalistė, politikos komentatorė, aktyvi moterų teisių gynėja, dėstytoja Nur Batur atvirai pareiškė, kad Turkija krypsta iš demokratijos kelio. Tad gelbėjimo ratą jai turi mesti Europa.
– Esate veikli ir pripažinimo visuomenėje sulaukusi moteris. Kaip vertinate neseniai skelbtą Turkijos prezidento pareiškimą, kad moterys nėra lygios vyrams?
– Džiaugiuosi, kad Turkijoje kilo didelė nepasitenkinimo audra po prezidento pareiškimo, jog moterys nėra lygios vyrams. Prezidentas ir vėl turi aiškintis tautai, kad jo žodžiai buvo interpretuoti neteisingai. Moterų teisės numatytos konstitucijoje, kur aiškiai pasakyta, kad moterys ir vyrai yra lygūs.
Tai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo turi vadovautis ne tik šalies piliečiai, bet ir prezidentas.
Prezidentas pažeidė konstituciją ir turėtų būti atsakingas už savo žodžius.
Moterys Turkijoje gavo balsavimo teisę 1934 m. ir nuo pat Turkijos Respublikos įkūrimo buvo skatinamos mokytis ir dirbti.
Per Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) valdymo laikotarpį moterų situacija šalyje blogėja, o prezidento retorika yra nepagarbi.
Prezidentas dažnai primena moterims, kad jų pagrindinė užduotis yra gimdyti, ir net nurodo, kiek vaikų turėtų turėti šeimos. Šeimos pačios nuspręs, kiek vaikų jos gali užauginti ir išmokslinti, valdžios pagrindinė užduotis – suteikti visiems vaikams gerą išsilavinimą ir saugią aplinką.
Bet kaimuose, kur gimstamumas yra didelis, žmonės dar daug kur per dieną uždirba 25 Turkijos liras (31 Lt), todėl, manau, Turkija dar turi labai pasistengti, kad pasiektų vientisą šalies išsivystymą ir socialinę lygybę.
– Recepas Tayyipas Erdoganas nuo pat atėjimo į valdžią 2002 metais yra populiariausias politikas šalyje. Kur slypi jo sėkmė?
– R.T.Erdoganas – tikrai sumanus politikas. Bet daugelis klysta manydami, kad žmonės Turkijoje jį palaiko dėl jo konservatyvių religinių pažiūrų ir islamistinės programos.
Žmonėms jis partijos rinkimų programoje žadėjo ekonominį augimą, šalies demokratizavimą ir narystės ES siekimą. Tai patraukė turkus. Laikas parodė, kad šiuos pažadus R.T.Erdoganas buvo pajėgus įvykdyti.
Aplinkybės taip sutapo, kad per pirmuosius penkerius Teisingumo ir plėtros partijos valdymo metus ekonomika šalyje labai sparčiai augo. Turkai pamatė realius pokyčius, jie pasiekė ir nutolusius šalies regionus, kaimus.
Tačiau tai tik iš dalies buvo AKP partijos sėkmė. Dirva šiam ekonominiam augimui buvo parengta dar valdant premjerui Bulentui Ecevitui, kuris, Turkijos ekonomikai pasiekus dugną, 2001 m. kartu su Tarptautiniu valiutos fondu ėmėsi įgyvendinti plataus masto ilgalaikę ekonominę reformą, kurios rezultatus žmonės netruko pajusti.
2005 m., valdant R.T.Erdoganui, Turkija pradėjo derybas su ES dėl narystės šioje organizacijoje.
R.T.Erdoganui taip pat pavyko užtikrinti šalyje daugiau demokratijos. Buvo neutralizuotas armijos – pasaulietinės Turkijos Respublikos prižiūrėtojos, akylai saugojusios Turkiją nuo bet kokios islamistų įtakos, vaidmuo.
Taip pat buvo panaikintas draudimas universitetuose dengti galvas. Visuomenė buvo apimta euforijos, nes pokyčiai buvo spartūs ir išsprendė daug įsisenėjusių problemų.
Religinė programa tikrai nebuvo ir nėra tas veiksnys, kuris lemia turkų apsisprendimą balsuojant už AKP. Jeigu ši partija žmonėms būtų pasiūliusi tik naujos konstitucijos surašymą pagal šariatą, ji greitai būtų žlugusi.
Dabar, kai Turkija vėl ėmė tolti nuo Europos, šalis išgyvena ekonominį nuosmukį, tad nepasitenkinimas valdžia visuomenėje auga.
– Derybos dėl Turkijos narystės ES beveik nevyksta. Atrodo, kad Turkija kas dieną tolsta nuo savo tikslo – narystės ES.
– Žmonės Turkijoje nusivylę ir jaučiasi apgauti.
Jie sako: kad ir ką Turkija darytų, vis tiek šalis ES bus vertinama tik pagal vienintelį kriterijų – religinį. Turkai mano, jog Europa niekada rimtai ir nežiūrėjo į derybas su Turkija. Juk priimdama į ES Kiprą ES sukūrė patį veiksmingiausią bloką, kuris bet kurioje derybų fazėje bus efektyvus įrankis užblokuoti derybas.
Istorija rodo, jog Turkija kaskart išgyveno didelius ekonominius ir politinius sunkumus, kai tik imdavo tolti nuo Europos vertybių. Todėl derybos turi vykti, ir turi vykti intensyviau.
Mums reikia, kad Europa stebėtų, kritikuotų ir bandytų pažaboti mūsų šalies politikus, pažeidinėjančius žmonių teises ir demokratijos principus.
Šiandienė situacija rodo, kad mes negalime susitvarkyti su korupcija, mūsų policija yra brutali, o valstybė jau įgauna autoritarinio valdymo bruožų. Negalime leisti Turkijai nukrypti iš demokratijos kelio, nes Europai ir pasauliui svarbu turėti demokratišką šalį sudėtingame regione.
Bet šiandien matome, kad Turkijos užsienio politika krypsta saviizoliacijos linkme. Su Europa Turkija nesusikalba.
Turkija siekia tapti svarbia žaidėja Artimųjų Rytų regione, tačiau realybė rodo ką kita: neturime diplomatinių santykių su trimis regiono valstybėmis – Sirija, Izraeliu ir Egiptu. Turkija vienintelė su Kataru atvirai palaiko Musulmonų brolijos judėjimą regione, ir tai tampa mūsų užsienio politikos prioritetu.
Daugelis sako, kad prezidentas ir jo partija turi slaptą islamistinę programą.
Galbūt šiandien sunku pasakyti, ko jis siekia, bet situacija, kai Europa deda vis mažiau pastangų deryboms su Turkija palaikyti, labai palanki tai slaptai programai įgyvendinti.
– Artėja 2015 m. parlamento rinkimai. Jeigu AKP gaus du trečdalius vietų parlamente, ji galės be kliūčių inicijuoti ir priimti naują konstituciją, numatančią prezidentinio valdymo įvedimą Turkijoje.
Kokios jūsų prognozės?
– Žmonės mato, kad Turkijoje demokratijos kasdien vis mažiau, todėl daugelis, manau, prieš artėjančius parlamento rinkimus susimąstys, už kokią partiją atiduoti savo balsus.
Turkus labai papiktino naujų prezidento rūmų, kainavusių, kaip teigiama, 1,3 mlrd. lirų (1,6 mlrd. litų), statyba.
Juos įžeidė ne tik suma, išleista šiam projektui, bet ir faktas, kad rūmai iškilo Turkijos Respublikos įkūrėjo Mustafos Kemalio Atatürko fermos teritorijoje.
Ankaros gyventojai mėgo ten leisti laiką, jiems tai buvo istorinė vieta, kuri buvo sunaikinta.
Statybos vyko net teismui priėmus sprendimą darbus nutraukti. Turkai mato, kad R.T.Erdoganas tautos nebegirdi. Valdžia taip pat neatsiskaitė tautai dėl šalį 2013 m. gruodį sukrėtusio korupcijos skandalo, į kurį buvo įsivėlę net 4 ministrai.
Jie nėra nuteisti, o pradėtas tyrimas parlamente vilkinamas.
Žmonės nori atsakymo ir netiki oficialia valdžios versija, kad tai buvo tarptautinis sąmokslas. Be to, AKP net ir dabar parlamente neturi dviejų trečdalių balsų.
– Ar pasaulietinių pažiūrų turkai jaučia šiandienės valdžios spaudimą keisti savo pažiūras?
– Žinoma, nuolatinė lyderių retorika ir tam tikrų vertybių akcentavimas veikia žmones, bet šiandien Turkija vis dar yra laisva valstybė, o spaudimas moterims dengti galvą dažniausiai ateina iš šeimos. Gerai, kad moterys iš atokesnių Turkijos vietovių, kurioms galvą dengti įprasta, pagaliau gali studijuoti. Tai žingsnis demokratijos link.
Man labiausiai nerimą kelia tai, kad ši valdžia nusitaikė į jaunąją kartą. Ne kartą girdėjome prezidentą sakant, kad jis nori užauginti religingą jaunąją turkų kartą.
Nerimą kelia ir tai, kad Turkijoje per penkerius metus religinių mokyklų skaičius padidėjo 75 proc. Nuo šių mokslo metų pradžios net 40 tūkstančių moksleivių dėl įvairių priežasčių buvo perkelti į religines mokyklas.
Šis žingsnis sukėlė didelį tėvų ir moksleivių pasipiktinimą, bet situacija nepakito. Mergaitės tose mokyklose bus skatinamos dengti galvą nuo mažų dienų.
Vėliau jos neturės pasirinkimo, nes bus išauklėtos islamo dvasia.
– Neseniai Turkijos prezidentas pasaulį nustebino savo pareiškimu, kad Amerikos žemyną dar prieš Kristupą Kolumbą atrado musulmonas. Kaip Turkija priėmė šią žinią?
– Turkai tai priėmė kaip juoką, tačiau kas kartą, kai tik prezidentas ir „vėl tai pasako“, tai yra signalas, kad parlamente vyksta svarbių įstatymų priėmimas.
Taip prezidentas žmonių dėmesį atitraukia nuo rimtų vidaus politikos dalykų.
Šiuo metu parlamente vyksta įstatymo, suteiksiančio policijai dar didesnių teisių ir galių, priėmimas. Todėl neatsitiktinai kaip tik tuo metu prezidentas iškėlė ne tik šį, bet ir vyrų bei moterų lygybės klausimą.
– Ar nebus taip, kad pamėgtuose Turkijos kurortuose turistai netolimoje ateityje turės saulėje kaitintis atskiruose – skirtuose tik moterims ir tik vyrams – paplūdimuose.
– Jeigu moterims reikia tik joms skirto paplūdimio, tegul jos jį turi! Leiskime žmonėms pasirinkti.
Tačiau Turkijoje didelė žmonių dalis yra liberalūs ir jie tikrai neleis, kad šalis iš esmės pakeistų savo kursą.
Taip, Turkija įstrigo pereinamajame laikotarpyje, tačiau demokratijos tradicija šalyje yra stipri, pilietinė visuomenė turi savo balsą, nors jis dažnai ir slopinamas. Tačiau Pandoros skrynia atidaryta ne tik Turkijoje, bet ir visame Artimųjų Rytų regione, todėl demokratiniai procesai ateityje tik stiprės.