Prezidentas Aliaksandras Lukašenka mėgaujasi naujuoju tarpininko
vaidmeniu Ukrainos taikos derybose, o jo šalis, turinti 10 mln.
gyventojų, žeriasi nemenką pelną perdirbdama arba tiesiog
perpakuodama Europos maisto produktus, kuriuos Maskva uždraudė
importuoti į Rusija, atsakydama į Vakarų sankcijas.
Labiausiai
stulbinamas pavyzdys – jog jūrinių žuvų eksportas iš priėjimo
prie jūros neturinčios Baltarusijos per pastaruosius tris mėnesius
padidėjo dviguba. Toks rodiklis yra aiškus ženklas, kad regione
susiklostė įdomi padėtis.
Baltarusija tampa tiltu
Maisto eksportas į Rusiją visuomet buvo svarbus pajamų
šaltinis neturtingai Baltarusijai, o pernai šios prekybos apimtys
siekė 5,7 mlrd. JAV dolerių. Šių metų duomenys dar nepaskelbti,
bet aiškus importo iš Europos padidėjimas rodo, kad šalis,
įsiterpusi tarp Rusijos ir ES narių Lenkijos bei Lietuvos, sugebėjo
greitai pasinaudoti Maskvos paskelbtų suvaržymų privalumais.
„Lukašenka tikisi paversti Baltarusija tiltu tarp Rytų ir
Vakarų, už kurį turės mokėti abi pusės“, – sako Minske
dirbantis nepriklausomas analitikas Aliaksandras Klaskovskis. –
Lukašenkai patinka patarlė: „Apsukrus veršis žinda dvi
karves.“
A.Lukašenka palaiko draugiškus ryšius tieks su Ukraina, tiek su
Rusija, todėl Minskas galėjo tapti neutralia teritorija taikos
deryboms dėl padėties Ukrainoje. Tiek Rusija, tiek Vakarų šalys
pageidauja, kad Baltarusija toliau atliktų šį vaidmenį.
Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tapo pagrindiniu
oponentu Vakarų šalims, A.Lukašenka jau nebėra svarbiausias
kritikos taikinys dėl jo tęsiamų griežtų veiksmų prieš
disidentus ir nepriklausomą žiniasklaidą.
„Baltarusija išgyvena transformaciją iš atstumtosios į
gerbiamą veikėją“, – pažymėjo A.Klaskovskis.
A.Lukašenka siekia tuo pasinaudoti. Jo vyriausybė šiuo metu
tariasi su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl potencialios naujos
paskolos, o Baltarusijos ekonomikos ministras neseniai dalyvavo
vienoje konferencijoje Londone, siekdamas pritraukti investicijų iš
užsienio.
„Lukašenka suvokia, kad Kremliaus subsidijos smarkiai sumažės
dėl Rusijos ekonomikos nuosmukio, todėl jis ieško kitų finansų
šaltinių“, – sakė Minske įsikūrusio Mizeso mokslinių tyrimų
centro vadovas Jaroslavas Ramančiukas.
Maskva pyksta
Baltarusijos lyderis, vadovaujantis savo šaliai jau du
dešimtmečius, sieks būti perrinktas ateinančių metų lapkritį, o
jo šaliai labai stinga užsienio valiutos. Ateinančiais metais
Baltarusija turės grąžinti 4 mlrd. dolerių skolų užsieniui, o
tokia suma šaliai, kurios užsienio valiutos atsargos sudaro tik 5,8
mlrd. dolerių – itin didelė.
„Lukašenka imituos demokratiją – kaip elgdavosi kiekvieną
kartą, kai jam smarkiai prireikdavo pinigų, – sako Stanislavas
Šuškevičius, pirmasis Baltarusijos lyderis po Sovietų Sąjungos
subyrėjimo, vėliau tapęs opozicijos politiku. – Vakarų atmintis
trumpoka.“
Tačiau TVF bet kokią potencialią pagalbą susiejo su
reikalavimu vykdyti reformas, įskaitant ekonomikos liberalizavimą ir
valstybės turto privatizaciją. A.Lukašenkai, kuris išsaugojo
sovietinio stiliaus valdymą nacionalinėje ekonomikoje, tokie
reikalavimai tikriausiai bus nepriimtini.
Nors A.Lukašenka siunčia draugiškumo ženklus Vakarams, Rusija,
kuri aprūpindavo Baltarusiją pigiais energetikos ištekliais ir
paskolomis, tikriausiai išliks jo pagrindine rėmėja. Maskva pyksta
dėl Baltarusijos pelnymosi iš sankcijų, bet jai reikia išlaikyti
svarbią politinę ir karinę sąjungininkę.
Anksčiau šiais metais Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas
pasirašė susitarimą įkurti Eurazijos Ekonominę Sąjungą –
V.Putino globojamą projektą, turintį užtikrinti glaudesnį
bendradarbiavimą tarp buvusių sovietinių respublikų.
Naujasis aljansas kuriamas dabartinės Muitų sąjungos pagrindu.
Numatoma, kad naujoji struktūra koordinuos savo narių finansų
sistemas, reguliuos jų pramonės ir žemės ūkio politiką, taip pat
darbo rinką bei transporto tinklus.
Tačiau šiam ambicingam projektui jau iškilo kliūčių, ypač
dėl pastarųjų Rusijos pastangų riboti kontrabandą per
Baltarusiją.
Kaip nurodo Rusijos vyriausybės žemės ūkio priežiūros
agentūra, kai kurios Baltarusijos bendrovės gamina maisto produktus
iš mėsos ir kitų žaliavų, importuotų iš Europos, o kitos
tiesiog perpakuoja Europoje pagamintus produktus, kad pakeistų
kilmės šalį.
Taip pat pranešama apie atvejus, kai į Rusiją per
Baltarusiją būdavo įvežami produktai iš Europos su suklastotais
dokumentais. Kitas išradingas kontrabandos metodas – įvežti
prekes su dokumentais, rodančiais, kad jos neva skirtos Rusijos
rinkai, o tuomet parduoti juos Rusijoje.
Sugriežtino importo reikalavimus
Rusijos institucijos iš pradžių rašinėjo skundus, o vėliau
pradėjo pasirinktinius tikrinimus, per kuriuos buvo rasta daugiau
negu 7,5 tūkst. tonų mėsos ir 11 tūkst. tonų vaisių bei
daržovių, per kelias pastarąsias savaites neteisėtai įvežtų į
Rusiją per Baltarusiją.
Rusija atsakė sugriežtindama sąlygas pačios Baltarusijoje
pagamintų mėsos ir pieno produktų importą – esą dėl
sanitarinių priežasčių, nors tokia dingstis jau tapo įprastu
Maskvos atsaku politiniuose ir ekonominiuose ginčuose su kaimynėmis.
A.Lukašenka atmeta kaltinimus dėl kontrabandos. Jis
pripažįsta, kad Baltarusija importuoja iš Europos daugiau žemės
ūkio produktų, kuriuos perdirba ir parduoda Rusijai, tačiau
pabrėžia, jog tokia veikla yra teisėta ir atitinka Muitų sąjungos
taisykles.
Prezidentas sakė, kad Rusijos vykdomos tranzitinių krovinių
patikros yra „nederamos“ ir atsakydamas atnaujino muitinės
tikrinimus prie sienos su Rusija.
Nors A.Lukašenka labai priklausomas nuo Rusijos subsidijų, jis
anksčiau tvirtai gindavo savo šalies interesus ginčuose su Maskva,
duodamas atkirtį Maskvos pastangoms užsitikrinti svarbių
Baltarusijos ekonomikos objektų kontrolę|.
„Jūs mūsų nespauskite! – A.Lukašenka pareiškė per vieną
neseniai įvykusį susitikimą. – Buvome ir būsime jūsų patikimi
draugai, bet jeigu mėginsite mums pakenkti, aš to netoleruosiu.
Nesame šuneliai, vedžiojami su pavadėliu.“