Tačiau numanomas dešimčių studentų išžudymas palaidojo
„Meksikos momentą“, išprovokavo protestus visoje šalyje ir
didžiausią dvejus metus dirbančios prezidento Enrique Penos Nieto administracijos krizę.
„Viskas dirbo kaip laikrodžio mechanizmas. Viskas buvo vietoje.
Daugiau taip nebebus“, – sakė vienas garsiausių šalies
istorikų Lorenzo Meyeris.
Pasak jo, pirmasis 2014 metų pusmetis rodė „siurrealistišką
politikos ir ekonomikos elito Meksiką“, o antrąjį pusmetį
pasaulis pamatė „tą Meksiką, kuri visuomet ten buvo, tik
uždengta politinės klasės sukurtu meno kūriniu“.
E.Penai Nieto metai buvo geri, kol rugsėjo 26 dieną pietinėje
Gerero valstijoje 43 koledžo studentus, kaip manoma, išžudė
policijos remiama narkotikų kontrabandininkų gauja.
Prezidento atvaizdas pasirodė žurnalo „Time“ viršelyje, su
prierašu „Gelbstint Meksiką“, jis pranešė apie
žmogžudysčių skaičiaus sumažėjimą 29-iais proc. 2012-2014
metais, o jo saugumo pajėgos sudavė rimtus smūgius narkotikų
karteliams.
Jūrų pėstininkai vasario mėnesį Masatlano kurorte prie
Ramiojo vandenyno areštavo Sinaloa kartelio bosą Joaquiną „El
Chapo“ Guzmaną, taip
užbaigdami 13 metų trukusią įtakingiausio pasaulyje narkotikų
barono paiešką.
Saugumo pajėgos kovo mėnesį nukovė „Tamplierių“ gaujos
vadeivą smurto kamuojamoje vakarinėje Mičoakano valstijoje, o
spalį per savaitę sučiupo Beltranų Leyvų
kartelio ir Chuareso kartelio lyderius.
E.Penos Nieto triumfo pikas buvo rugpjūtį, kai Kongresas
galutinai pritarė jo skiriamuoju ženklu tapusiai reformai ir
užbaigė 76 metus trukusį valstybės monopolį dėl naftos gavybos,
pakviečiant grįžti į šalį užsienio kompanijas.
Tačiau Meksikos vaiduokliai grįžo rugsėjo 26 dieną, kai
policija Gerero valstijoje puolė koledžo studentus vežusius
autobusus – esą įsakyti Igvalos miesto mero – ir perdavė tuos
studentus vienai gaujai.
Šį mėnesį vienas iš tų 43 jaunuolių buvo identifikuotas
tarp apdegusių žmonių palaikų, rastų sąvartyne ir upėje. Tai
pakurstė įtarimus, kad visus tuos studentus ten nužudė narkotikų
kontrabandininkų gaujos „Guerreros Unidos“ nariai.
Tyrimas atskleidė kruviną paveikslą, kai ieškant studentų
buvo rasti keli bendri kapai su dar 38 kitų žmonių palaikais.
Pavargę nuo narkotikų karo, per kurį nuo 2006-ųjų žuvo ar
dingo 100 tūkst. žmonių, meksikiečiai masiškai išėjo į gatves
protestuoti ir reikalavo prezidento atsistatydinimo.
Jo populiarumas krito iki maždaug 40 proc. ir yra mažiausias
prezidentams per du pastaruosius dešimtmečius.
Negana to, kariškiai buvo kaltinami piktnaudžiavimu, kai
prokurorai paskelbė, kad trys kariai nužudė aštuonis iš 22
įtariamųjų, žuvusių per birželio incidentą, kurį pareigūnai
iš pradžių vadino susišaudymu.
„Pyktis buvo toks didelis, jog nedaugelis prisimena energetikos
ir telekomunikacijų reformas“, – sakė Javieras Oliva, saugumo ekspertas iš Meksikos nacionalinio autonominio
universiteto.
J.Oliva perspėjo, kad ši krizė gali blogėti, jei vyriausybė
toliau „improvizuos“ savo atsaką į visuomenės pasipiktinimą.