Ar pasaulyje ir 2015 metais tęsis dabartiniai neramumai?
Anot Carnegie fondo eksperto Thomo Carotherso, daryti prognozes apie krizių ir konfliktų eigą labai sudėtinga. Nei vienas analitikas rašęs prognozes 2014-iesiems nesugebėjo atspėti būsimo konflikto Ukrainoje masto, to, kad iškils „Islamo valstybė“ bei kad prasidės Ebolos viruso epidemija.
„Nors 2014 metų įvykiai daug kam buvo staigmena, jie neatsirado iš niekur, – teigia T.Carothersas. – Visus juos lėmė keli pagrindiniai veiksniai, kurie turės įtakos įvykiams ir artimiausioje ateityje“.
Pirmas iš šių konfliktus ir neramumus generuojančių veiksnių, anot analitiko, yra arabiškojo pasaulio šalyse vykstantys valstybinės santvarkos lūžiai. Šalys išgyvena pereinamąjį laikotarpį, mėgina surasti pakaitalą iki tol vyravusiems represiniams režimams, siekia sušvelninti konfliktus tarp skirtingas religijas ir etnines grupes atstovaujančių žmonių. Visa tai, anot eksperto, šiose šalyse tęsis dar ne vienerius metus.
Antrasis svarbus pasaulio įvykių veiksnys yra tai, jog Rusijos vadovavimas tapo priklausomas nuo nacionalizmo ir sukūrė gilią krizę. Dabar šalies geopolitinė pozicija remiasi ne racionalumu ir siekiu išlaikyti tarptautinį stabilumą, bet formuojama taip, kad būtų didinamas Rusijos lyderio Vladimiro Putino populiarumas. Anot T.Carotherso, ši tendencija tęsis ir toliau.
Trečias svarbus veiksnys yra Afrikos šalių silpnumas. Daugybė kontinento šalių yra ir toliau bus pažeidžiamos tiek ligų, tiek religinio ekstremizmo ir politinio smurto.
Galiausiai, ketvirtoji konfliktus generuojanti jėga yra dabar vykstantis Azijos šalių mėginimas sustiprinti saugumo strategijas kaimynystėje augant Kinijos galiai. Nesunku prognozuoti, kad Azijos šalims Kinijos stiprėjimas ir toliau kels daugybę iššūkių.
Ar sudėtinga situacija Ukrainoje tęsis?
2015-ieji žada būti ir toliau sunkūs konflikto nualintai Ukrainai. Carnegie fondo ekspertas Eugene’as Rumeris prognozuoja, kad konfliktas tęsis ir gali gilėti.
Nors 2014 m. šalis išsirinko naują prezidentą ir parlamentą, dabartiniai lyderiai, regis, kliūna už tų pačių iššūkių, kaip jų pirmtakai.
Pirmiausia, šalis neišbrenda iš ekonominių problemų. Šalies BVP šįmet smuko 7,5 proc. Grivinos kursas 2014 m. krito per pusę. Centrinio banko valiutos atsargos yra mažiausios, kokios Ukrainoje yra buvę per dešimtmetį. Valstybė skęsta skolose, šaliai labai trūksta užsienio investicijų.
Anksčiau 2014-aisiais Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozavo, kad Ukrainai prireiks papildomų 19 mlrd. dolerių (15,62 mlrd. eurų) finansavimo, kad ištemptų 2015-uosius metus.
Tačiau ES didžiulėmis sumomis nesišvaisto, nes pati mėgina atgaivinti savo ekonominį augimą. Milijardų dalinti Ukrainai nežada ir JAV. Vienintelis šiuo metu prieinamiausias pinigų šaltinis šaliai yra TVF, tačiau tam, kad iš jo būtų gauta paskola, Ukraina turi įgyvendinti reformų paketą.
Nors dauguma Ukrainos valdžios atstovų šias reformas palaiko, kelios frakcijos parlamente joms aršiai prieštarauja. Anot E.Rumerio, šalyje netgi gali pasikartoti scenarijus, įvykęs po Oranžinės Revoliucijos 2004 m., kai rinkimus laimėjusi ir reformų siekusi koalicija sugriuvo dėl vidinių nesutarimų. Tačiau reikia tikėtis, kad naujoji šalies valdžia pasimokė iš savo pirmtakų klaidų.
Ar krizės Vidurio Rytuose pablogės?
„Arabiškasis pasaulis neabejotinai išgyvena pokyčių laikotarpį, – tvirtino kitas Carnegie ekspertas Marwanas Muasheras. – O 2014 m. tapome dviejų svarbių permainų liudininkais“.
Iš geros pusės, galima buvo džiaugtis Tuniso pastangomis įtvirtinti dar tik gimstančią demokratiją. Šalies piliečiai sugebėjo priimti į ateitį orientuotą konstituciją, kuria įtvirtino moterų teises, demokratinius politikos principus ir pirmieji arabų šalyse apsaugojo žmonių teisę tikėti ir netikėti.
„Tunisiečiai, regis, išlaikė ir dviejų pereinamojo laikotarpio rinkimų išbandymus, įrodydami, kad yra pasirengę demokratijai, – teigė M.Muasheras. – Tunisas sugebėjo peržengti pavojingą slenkstį ir dabar gali tikėtis sugrąžinti šaliai ilgalaikį stabilumą ir klestėjimą“.
Tačiau iš kitos pusės – 2014 m. pasaulis regėjo „Islamo valstybės“ iškilimą. Ši džihadistų grupuotė sugebėjo užimti teritorijas Irake ir Sirijoje ir barbariškai siautėjo prieš visas religines ir etnines grupes bei individus, kurie tik pasitaikė jų kelyje.
Situacija Sirijoje ir Irake, anot eksperto, kitąmet gali ir dar pablogėti. Nepanašu, kad „Islamo valstybės“ kovotojus 2015 m. pavyks įveikti, jei bus vykdomos tik atakos iš oro, o Irako ir Sirijos pajėgų kariai nebus tinkamai apmokyti kovoti su džihadistais.
Ar 2015 m. dar labiau išaugs Islamo radikalų grėsmė?
Pasak kitos Carnegie fondo analitikės, Lina’os Khatib, „Islamo valstybės“ džihadistai nebus vieninteliai, kurie 2015 m. siautės Vidurio Rytuose.
Ji spėja, kad šiemet radikalų grupės regione ims iš „Islamo valstybės“ pavyzdį, iškils, stiprės ir sulauks daug naujų narių.
Tokiu atveju „Islamo valstybė“ gali įgyti daug sąjungininkų ir tapti daugybę atšakų turinčiu tinklu, tokiu, kaip buvo teroristinė organizacija „AlQaeda“. Su pastarąja džihadistai netgi gali imti grumtis dėl įtakos ir resuesų regione.
Dabar „Islamo valstybė“ vadovaujama centralizuotai, tačiau jei ji virs organizacijų tinklu – visų jos atšakų sukontroliuoti bus neįmanoma, įvairių grupių džihadistai gali elgtis neprognozuojamai. Tai kels grėsmę ne tik visam pasauliu, bet ir pačiam „Islamo valstybės“ branduoliui, nes jis gali imti silpti.
Visa tai 2015 m. kels didžiulius saugumo iššūkius regiono stabilumui. Džihadistų kovos veiksmai gali persikelti ir į kitas Rytų valstybes: Egiptą, Alžyrą, Tunisą, Jemeną ar Libaną.
Kokie bus su branduoliniais ginklais susiję rūpesčiai 2015 m.?
„Rūpesčiai dėl branduolinių ginklų 2015 m. bus labiausiai susiję su Iranu ir Šiaurės Korėja“, – tvirtina ekspertas Jamesas M.Actonas.
2015 m. ir toliau bus mėginama su Iranu susitarti dėl branduolinės. Liepos mėnesį bus dar kartą bandoma pasiekti su šalimi kompromisą, tačiau jei to padaryti nepavyks, Iranas ir toliau sodrins uraną ir kurs branduolinį ginklą.
Iki šiol nėra jokių branduolinės programos apribojimų Šiaurės Korėjai – mažai tikėtina, kad tokių atsiras šiemet. Remiantis palydovų užfiksuotais duomenimis, ši nuo likusio pasaulio izoliuota šalis, jau kelis kartus įvykdė branduolinius bandymus, o 2012 m. atliko dar ir tarpžemyninės balistinės raketos testą. Tokia veikla šalyje gali būti užsiimama ir šiais metais.
Žiūrint plačiau, daugybė šalių – Egiptas, Saudo Arabija, Turkija, Japonija ir Pietų Korėja - susiduria su saugumo iššūkiais, kurie gali paskatinti jas pradėti savo branduolinę programą. Tai kelia didelį susirūpinimą, nes 2015 m. ar vėliau gali kilti naujų branduolinio saugumo iššūkių.
Kokia bus Europos Sąjungos užsienio politika 2015 m.?
„2015–aisiais Europos Sąjungai netrūks iššūkių visuose frontuose“, – prognozuoja Janas Techau.
Užsienio politikoje sudėtingiausiu klausimu liks Rusija ir Ukraina. ES nutarė, kad vienintelis kelias laimėti geopolitinėse grumtynėse Rytų kaimynystėje yra paversti Petro Porošenkos valdžios reformas Ukrainoje sėkmingomis. Tam, kad tai būtų pasiekta, ES turės paremti konflikto nukankintą šalį finansiškai ir konfrontuoti su Kremliumi.
„Kol kas visos narės pozicijos laikosi tvirtai ir vieningai. Reikia tikėtis, kad kanclerės Angelos Merkel pastangų užteks, kad taip būtų ir toliau“, – teigia ekspertas.
Kitais metais ES nepaprastai svarbios taps derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) su JAV. Europos Komisija šį projektą stipriai remia, tačiau juo džiaugiasi ne visos ES nares.
Trečias geopolitikoje dominuosiantis klausimas, manoma, bus santykiai su Turkija, kurie paskutiniu metu spėjo atšalti. Šalies narystė ES tapo labai menka galimybe, todėl ES reiks rasti kitą būdą kaip atgaivinti klimpstančią partnerystę su šia strategiškai svarbia šalimi.
Kokie bus Kinijos santykiai su kaimyninėmis valstybėmis?
Prieš dvejus metus atėjęs į Kinijos prezidento postą Xi Jinpingas prioritetu paskelbė santykių su kaimynėmis valstybėmis gerinimą. Anot politikos analitiko Paulo Haenle, šis prezidento siekis susijęs su noru parodyti šalies atgimimą.
Prezidentas visuomet pabrėžė, kad sieks įtikinti regiono valstybes, jog auganti Kinija nekelia joms grėsmės, bet atvirkščiai – atneš joms svarbios naudos. Intensyvindamas Kinijos eksportą, Xi Jinpingas tikisi padidinti Kinijos įtaką ir lyderystę regione bei įgyvendinti vidaus politikos tikslus.
Kinijos kaimynams iš tiesų naudingi šios Azijos milžinės vykdomi regioniniai investiciniai projektai. Vis dėlto baimė dėl to, kaip Kinija gali panaudoti savo išaugusią galią regiono valstybėms kelia didelį nerimą.
2015-aisiais Kinija ir toliau sieks sustiprinti savo pozicijas. Tiesa, tai gali dar labiau apsunkinti draugiškus santykius su JAV. Kad ir kokia turtinga bebūtų, Kinija tarptautinės politikos arenoje dar gali likti periferija.
Ar pasaulio ekonomika 2015-aisiais susidurs su sunkumais?
„Taip, 2015 m., regis, bus sunkūs, – prognozuoja analitikas Uri Dadush. – Praėjus šešeriems metams po finansinės krizės, išsivysčiusiose šalyse vis dar egzistuojant dideliam nedarbui, o besivystančioms šalims niekaip nesugebant išbristi iš problemų, pasaulio ekonomikos augimas gali sulėtėti“.
Nors Trečiojo pasaulio šalys gali patirti ryškų gyvenimo sąlygų pagerėjimą, nedarbas išsivysčiusiose šalyse sumažės tik labai nedaug.
Net ir atsigaunančiai JAV ekonomikai nėra vilčių sumažinti atotrūkį tarp skurstančių ir turtingųjų, todėl daugumos šeimų pajamos kitąmet nepadidės. Vis dėlto stiprus doleris ir mažesnės kuro kainos apsaugos JAV kainas nuo šuolių, todėl 2015 m. amerikiečių perkamoji galia nežymiai padidės – pirmą kartą per ilgą laiką.
Anot U.Dadush, 2015 m. pasaulis regės besivystančių šalių augimą, JAV ir Jungtinės Karalystės atsigavimą, mažesnius valstybinių išlaidų apkarpymus ir naftos kainų kritimą. Tuo tarpu euro zonai ir jos prekybos partnerėms Rytuose ir Pietuose vis dar teks kapstytis iš skolų.
Kokių staigmenų galime sulaukti 2015 m.?
Globalizacijos procesus tyrinėjantis apžvalgininkas Moises Naimas svarsto, kad didžiausiomis kitų metų staigmenomis gali tapti 2014 m. trijų didžiausių įvykių susilpnėjimas. Ekspertas neabejoja, kad ir 2015 m. kalbėsime apie Ebolą, „Islamo valstybę“ ir agresyvius Vladimiro Putino veiksmus, tačiau metams bėgant jie gali tapti nebe tokie svarbūs.
Ebolos siautėjimo tempai lėtėja, tačiau epidemija tęsis ir kitais metais. Mirčių skaičius dabar jau siekia 7 tūkst., o bendras užsikrėtusiųjų skaičius – 18 tūkst. Nors Ebola vis dar išliks opia problema, globalinė pandemija mažai tikėtina.
Kažkas panašaus, kaip spėja M.Naimas, atsitiks ir su „Islamo valstybe“. Ji vis dar veiks Irake ir Sirijoje, o jų įkvėpti individai ir radikalų grupės siautės likusiose pasaulio dalyse. Vis dėlto „Islamo valstybės“ kovotojų finansavimas, vadovavimas, mobilumas ir karinės galimybės gali sumenkti.
2015 m. prezidento V.Putino silpnybės labiau destabilizuos situaciją, nei jo turima galia. Kaip ir „Islamo valstybė“, jis pastūmėjo susidaryti iki tol neįsivaizduotus aljansus, siekiančius pažaboti jo geopolitines piktadarystes. Rusijos prezidento sprendimai lėmė šalies izoliaciją ir pakenkė ir taip silpnai šalies ekonomikai.
Naftos kainų kritimas, kapitalo nutekėjimas iš Rusijos ir šaliai taikomos ekonominės sankcijos neabejotinai sumažins prezidento galias. Tiesa, išlieka pavojus, kad prezidentas, gali pradėti naujas kovas, kad atitrauktų savo piliečių dėmesį nuo vidaus problemų.
Apžvalgininkas mano, kad 2015 m. pasaulis gali susidurti ir su visai netikėtomis, tačiau labai skausmingomis staigmenomis.
Pirmiausiai, gali įvykti neregėto masto ir dideles pasekmes atnešianti kibernetinė ataka. Antra, gali užklupti gamtos katastrofa, nusinešianti daugybę aukų. Ir trečia – naftą eksportuojančios valstybės dėl žaliavų kainų kritimo gali patirti nestabilumą.