Kas laukia Artimųjų Rytų po karaliaus Abdullah mirties?

Didžiausios pasaulyje naftos eksportuotojos, JAV sąjungininkės ir islamo religiniu centru vadinamos Saudo Arabijos karalius Abdullah mirė. Kokia buvo jo reikšmė regionui ir jo sąjungininkėms? Ir kodėl apdairiu reformatoriumi praminto monarcho mirtis kelia nerimą Saudo Arabijai?

Daugiau nuotraukų (1)

Jorūnė Kazlauskaitė

Jan 23, 2015, 12:48 PM, atnaujinta Jan 15, 2018, 6:14 AM

Karališkieji rūmai pranešė, kad 90 metų karalius mirė ankstų penktadienio rytą, tačiau nenurodė tikslios jo mirties priežasties.

Jungtinių Amerikos Valstijų lyderiai visada kalbėdavo apie karalių Abdullah, kaip apie artimą sąjungininką Vidurio Rytuose, kuris buvo tarsi regiono stabilumo raktas. O kai šiam regionui ėmė grasinti „Islamo valstybės“ kovotojai, jis atliko svarbų vaidmenį formuojant tarptautinę kovos su džihadistais koaliciją.

Tačiau labiau nei jo, kaip lyderio, gebėjimai, karalių Abdullah įtakingą darė naftos pritvinkusi jo šalies žemė – Saudo Arabija iki šiol yra didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja.

Todėl dabar monarcho netektis pakurstė dar didesnį krizių užvaldytų Artimųjų Rytų ir pačios Saudo Arabijos, konkuruojančios su Iranu dėl dominavimo, nerimą. Neaišku, kaip gali pasikeisti padėtis į sostą atėjus paveldėtojui princui Salmanui  ir kaip jam pavyks susidoroti su šių dienų iššūkiais.

Religinis musulmonų lyderis

Valdant Abdullah šalis iš lėto triuškino ir galop išvijo „al-Qaedos“ organizaciją, sučiupusi ar nužudžiusi visus Saudo Arabijoje buvusius jos lyderius, išardžiusi pogrindines ekstremistų grupuotes.

Jo kovą su ekstremizmu dar labiau pakurstė 2001 metų rugsėjo 11-osios atakos Jungtinėse Valstijose, kur 15 iš 19 lėktuvų pagrobėjų buvo Saudo Arabijos piliečiai, parengti “al Qaeda“ organizacijos.

Jis užginčijo „Al-Qaedos“ propaguotą islamo sampratą ir jų teroristinius aktus. Jis įsakė, kad iš religinių vadovėlių būtų „išvalyti“ itin radikalūs pareiškimai, ir išsiuntė beveik 900 imamų – tikėjimo mokytojų – šviesti visuomenės.

Nuo 2005 m. karalius žiniasklaidoje ir šalies mečetėse netgi vykdė prieš ekstremistus nukreiptą kampaniją, kuri buvo skirta šviesti musulmonus apie religinio radikalizmo pavojus.

Kaip karalius, jis turėjo švenčiausių islamo vietų, Mekos ir Medinos, globėjo vardą, todėl buvo vienas svarbiausių asmenų musulmonams.

Vis dėlto karalius niekada nepamiršo, kad nuo pat XVII a. jo dinastija buvo vahabistai, tikėję, kad islamas turi grįžti prie savo „pirmapradžio grynumo“, o Koranas yra vienintelis jų tikėjimo šaltinis. Tuo buvo paremta visa Saudo Arabijos ideologija, ir jos karalius smarkiai keisti nedrįso.

Didino įtaką užsienyje

Nors karaliaus Abdullah reformos susidūrė su kliūtimis šalies viduje, jis siekė, kad Saudo Arabijos vaidmuo tarptautinėje bendruomenėje pasikeistų.

„Mūsų šalys dirbo kartu, kad įveiktų daugybę iššūkių. Aš visuomet vertinau karaliaus Abdullah požiūrį ir mūsų šiltą ir tvirtą draugystę. Kaip lyderis, jis visada buvo atviras ir drąsiai reiškė savo įsitikinimus“, – buvo rašoma po karaliaus mirties išplatintame JAV prezidento B.Obamos pranešime.

Saudo Arabiją su JAV visada siejo stiprūs ryšiai, kuriuos labiau kurstė ekonominiai, naftos pardavimo santykiai, nei bendros politinės vizijos. Šalys dažnai nesutardavo  dėl jų ir kritikuodavo viena kitos veiksmus, o pastaruoju metu jų santykiai su JAV prastėjo. Juos silpnino monarcho vidaus politika, kuri buvo nepriimtina Vakarams, ir slaptos JAV kalbos su Iranu, šalimi, kurios Saudo Arabija bijo labiausiai dėl branduolinės programos.

Valdant karaliui Abdullah, Saudo Arabija tapo vienintele arabiška šalimi, turėjusia vietą Dvidešimties finansų ministrų ir Centrinių bankų valdytojų grupėje (G20), ir regiono lydere JAV vadovaujamoje koalicijoje, kovojančioje prieš „Islamo valstybės“ kovotojus Irake ir Sirijoje.

Karaliui Abdullah visada tekdavo balansuoti tarp konservatyvių vahabistinių tradicijų ir modernaus pasaulio keliamų iššūkių. Ir nors artimai bendradarbiaudavo su Vakarais kovodamas su bendrais priešais, Abdullah buvo dažnai kritikuojamas dėl savo veiksmų šalies viduje.

Pavyzdžiui, visai neseniai Vakarai smerkė Saudo Arabijoje įvykdytą žiaurią bausmę rašytojui, kuris esą įžeidė islamą, – jam buvo suduota 1000 kirčių.

Iranas – didžiausias priešas

Kilus „Arabų pavasariui“, karalius Abdullah griežtai nepritarė demokratijos šalininkų protestams kaimyninėse valstybėse. Tai atspindėjo Saudo Arabijos susirūpinimą dėl to, kad senų sąjungininkų, tokių kaip Egiptas, žlugimas galėtų sudaryti palankių progų varžovui regione Iranui ir islamistų tinklui „al Qaeda“.

Karalius Iraną visada laikė didžiausiu šalies priešininku, o pastaraisiais metais jo užsienio politika buvo vis labiau sutelkiama į pastangas sustabdyti didėjančią šiitiško Irano įtaka Artimuosiuose Rytuose.

2011 m. kovą Saudo Arabija pasiuntė karius į Bahreiną paremti jo sunitų monarchijos per gyventojų daugumą sudarančių šiitų sukilimą.

Šis sprendimas nepatiko pačios Saudo Arabijos šiitų mažumai, tačiau daugelis šios islamo atšakos lyderių karalystėje vis dėlto pripažino, kad  Abdullah, mažindamas religinių mažumų diskriminaciją,  padarė daugiau nei jo pirmtakai.

Karalius priešinosi JAV invazijai į Iraką 2003 m., nes baiminosi, kad tai pakeis jėgų pusiausvyrą regione ir suteiks Iranui didesnę įtaką nuo Beiruto iki Bagdado.

Tą susirūpinimą sustiprino Irano branduolinė programa, kurios tikslas, kaip įtaria Vakarai, yra pasigaminti branduolinių ginklų.

Viename 2009 m. dokumente, kurį paviešino “WikiLeaks“, cituojamas karaliaus Abdullah raginimas Jungtinėms Valstijoms „nukirsti gyvatei galvą“ atakuojant Iraną.

Pagerino moterų padėtį

Kai karalius atėjo į valdžią, daugybė moterų tikėjosi, kad pagerės jų padėtis konservatyvioje šalyje, garsėjančioje žmogaus teisių pažeidimais ir griežtu šariato teisės laikymusi. Ir nors, vakariečių akimis, karalius menkai pakeitė moterų padėtį, konservatyvioje šalyje tai buvo vertinama kaip didelės permainos.

Jis leido moterims šalyje dirbti kasininkėmis, skatino moteris siekti aukštesnio išsilavinimo. Karalius nuolatos pabrėždavo, kad suteikti Saudo Arabijos moterims tokią galimybę buvo vienas jo prioritetų.

Karalius Abdullah savo valdymo metais netgi paskyrė pirmą moterį į šalies ministrų kabinetą – Norah al-Faiz reprezentavo moterų išsilavinimo interesus.

Jis pastatė pirmąjį šalyje mokslo ir technologijų universitetą, pavadintą jo vardu, kuriame kartu galėjo mokytis ir vyrai, ir moterys.

Be to,  žadėjo, kad 2015 m. savivaldos rinkimuose jau galės balsuoti ir dalyvauti ir moterys.

„Mes atsisakome marginalizuoti moteris Saudo Arabijos visuomenėje“, – yra sakęs karalius.

Tačiau suteikti moterims didesnių teisių visuomet kliudė konservatyvios šalies tradicijos. Kai Abdullah norėjo suteikti teisę moterims vairuoti  (tai buvo bene didžiausias moterų emancipacijos simbolis arabiškose šalyse), konservatyvūs jo patarėjai ir daugybė vyrų ėmė priešintis.

Reformų pabaiga ar tąsa?

Dabar mirusio karaliaus vietą užėmė sosto įpėdinis princas Salmanas bin Abdulazizas. Nors naujasis Saudo Arabijos valdovas populiarus šalies viduje, jo atėjimas kelia nerimą Saudo Arabijos sąjungininkei JAV ir visam regionui.

Pinganti nafta kenkia šalies ekonominei gerovei, regione siautėja galvas pjaustantys džihadistai, pilietiniai konfliktai tvenkiasi ir Jemene – pietinėje šalies kaimynėje.

Baiminamasi, ar naujasis karalius sugebės greitai paimti valdžią į rankas. Kol kas manoma, kad jis tiesiog tęs savo pirmtako pradėtus darbus, nes imdamas vykdyti pokyčius jis gali pakurstyti naujus neramumus.

Tačiau neaišku, ar bėgant laikui jis ir toliau mėgins eiti karaliaus Abdullah išmintu takeliu modernizuodamas šalį. Karalius Salmanas yra labai konservatyvus, todėl baiminamasi, ar ilgainiui jis neužsinorės atšaukti savo pirmtako reformas moterų švietimo ir padėties atžvilgiu.

Vis dėlto dabar politikos analitikai prognozuoja, kad sosto perdavimas ir valdžios tąsa bus sklandi. Naujasis vadovas nenorės imtis staigių reformų, jam rūpės išlaikyti stabilumą šalies viduje šiuo nelengvu regionui ir naftą eksportuojančioms valstybėms metu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.