2005 m. sausio 10-oji italams buvo lyg pirmoji šių metų diena lietuviams. Kaip reikės elgtis? Kur dėti? Kaip kontroliuoti? Skirtumas tik tas, kad abejonių ir nežinomybės centre buvo ne euras, o cigaretės.
Tuomet italų sveikata besirūpinantis ministras Girolamo Sirchia pasirašė italams šoką įvariusį potvarkį, kuriuo uždraudė rūkyti visose uždarose viešosiose vietose.
Kavinėse, restoranuose, darbo vietose, net kino teatruose ir muziejuose pratusiems nevaržomai dūmą traukti italams atrodė, jog atėjo pasaulio pabaiga. Tačiau rūkančius kamavusi panika netrukus virto nerūkančiųjų palaima.
O jei tikėtume statistika, draudimai davė ir vaisių. Nacionalinio statistikos instituto „Istat“ skaičiavimais, per dešimt metų rūkančiųjų sumažėjo 6,5 proc., tabako gaminių vartojimas – 12,5 proc.
Nors italai šį draudimą sutiko itin kaprizingai, „Istat" teigimu, iki 550 eurų bauda grasinančio įstatymo laikosi 90 procentų rūkančiųjų, o jų, oficialiais duomenimis, dabar yra 11,6 milijono.
Tačiau skambinti pergalės varpais Sveikatos apsaugos ministerija dar nesiryžta. Turino universiteto paskelbtais duomenimis, kasmet nuo su rūkymu susijusių ligų miršta 72 tūkst. žmonių. O prieš dešimt metų pavyzdžiu daugeliui Europos šalių tapusi Italija per pastaruosius 5 metus europinėje kovos su rūkymu klasifikacijoje iš 8-osios vietos nusmuko į 15-ąją.
Iki pergalės dar toli
Tokios statistikos paskatinta beveik dvejus metus italų sveikata besirūpinanti ministrė Beatrice Lorenzin pasišovė pasiekti dar geresnių rezultatų.
„Kova su rūkymu – mūsų prioritetas, ypač vaikų ir jaunimo gretose“, – vos užėmusi sveikatos apsaugos ministro postą pareiškė B.Lorenzin ir nedelsdama ėmėsi veiksmų.
Per pirmus 4 darbo mėnesius ji sugriežtino 80 metų galiojantį draudimą rūkyti mokymo įstaigų patalpose ir uždraudė rūkyti ne tik mokyklų viduje, bet ir visoje teritorijoje, įskaitant automobilių stovėjimo aikštelę, sporto salę ar mokinių itin mėgstamą rūkymo vietą – avarinius laiptus. Dabar ministrė atskleidė tolesnius kovos su rūkymu metodus.
„Pradėsime nuo vaidybinių filmų ir automobilių. Vėliau imsimės tolesnių veiksmų“, – perspėjo ministrė. Kokie bus tie veiksmai? Uždrausti rūkyti visose viešosiose vietose, tarp jų ir parkuose, paplūdimiuose bei stadionuose.
Tiesa, žalingus italų įpročius nusiteikusi išnaikinti ministrė pridūrė esanti atvira pasiūlymams ir diskusijoms. Pastarąjį kvietimą italai nedelsdami priėmė. Diskusijos įsiplieskė prie barų, kur piktai dūmą traukia italai, parkuose, spaudoje, socialiniuose tinkluose.
Arba cigaretė, arba vairas
Itin didelį įsiūtį sukėlė ministrės ketinimai uždrausti rūkyti automobilyje.
„Daugelis rūkančių italų, sėdę į automobilį, pirmiau prisidega cigaretę ir tik tada užsisega saugos diržą. Uždrausti rūkyti mašinoje prilygsta žmogaus teisių pažeidimui“, – piktinosi komentatoriai socialiniuose tinkluose.
Tačiau, vartotojų teisių asociacijos „Codacons" teigimu, būtent cigaretė, tiksliau – neatidumas jos užsidegimo ir pelenų barstymo per pravirą langą metu, yra kaltas dėl mažiausiai 15 proc. Italijos keliuose įvykstančių avarijų.
„Rūkantis vairuotojas vidutiniškai 11,5 sekundės nežiūri į kelią. Važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu tai reiškia nuvažiuoti kone 250 metrų užrištomis akimis. Lyg to nepakaktų, deganti cigaretė automobilio saloną paverčia nuodinga dujų kamera“, – pareiškė „Codacons“ prezidentas Carlo Rienzi.
„Rūkymas mašinoje yra ne tik milžiniška našta sveikatos apsaugos sistemai, bet ir akivaizdžiai pavojingas kitų vairuotojų saugumui“, – pridūrė C.Rienzi ir pasiūlė uždrausti rūkyti automobiliuose bent jau tada, kai jais važiuoja vaikai. Tokia idėja ministrei B.Lorenzin itin patiko.
„Turime aiškiai suvokti, kad rūkymas žudo, tačiau ir pasyvus rūkymas yra ne mažiau žalingas. Pasaulio sveikatos organizacija į pasyvaus rūkymo sukeliamų ligų sąrašą įtraukė astmą, bronchitą, infarktą, vėžį. Apsaugoti vaikus nuo šios žalos yra mūsų pareiga“, – sakė ministrė.
Beje, uždrausti rūkyti automobiliuose B.Lorenzin bandė jau prieš dvejus metus. Tuomet ji buvo deputatė ir pateikė siūlymą parlamentinei komisijai, kuri patarė projektą teikti svarstyti Deputatų Rūmams.
Nepaisant graudaus laiško deputatams apie vaikus, kurie moko prie vairo sėdinčius tėvus nevažiuoti degant raudonam šviesoforo signalui, taip pat nerūkyti, nes dūmai graužia gerklę, dėl politinių permainų projektas taip ir nebuvo svarstomas.
Šįkart B.Lorenzin nenusiteikusi nuleisti rankų.
Režisieriai stojo piestu
Kiek sunkiau ministrei gali sektis įgyvendinti užmojį išnaikinti cigaretes Italijos kino ir televizorių ekranuose, juk ne tik senuose italų vaidybiniuose filmuose veikėjų rankose smilksta cigaretės.
„Mintis, kad viešosios misijos apsiaustu prisidengęs įstatymų leidėjas gali kištis į tai, kaip meno kūrinyje pateikiamas personažas, geras ar blogas jis būtų, yra daugiau nei mūsų liberalių įsitikinimų žlugdymas“, – ministrei nusiųstoje peticijoje rašo pasipiktinę italų režisieriai.
„Kinas, literatūra, menas apskritai nepaklūsta ir neturi pataikauti jokiai krypčiai, kad ir pačiai garbingiausiai, teisingiausiai ir sveikiausiai. Žmonių pasakojimai įdomūs mums ne todėl, kad moko, kaip sveikai gyventi, ką valgyti, kaip mylėti ar kaip jausti malonumą“, – teigė peticiją pasirašę kūrėjai, tarp jų tokie italų kino ąsai kaip Daniele Luchetti, Mario Martone, Gabriele Muccino, Paolo Virzi bei „Oskarus“ pelnę Gabriele Salvatores ir Paolo Sorrentino.
„Vyriausybė turi garantuoti piliečių švietimą, o ne spręsti, ką jie gali matyti ir ko ne. Išsilavinęs žmogus pats sugeba atsirinkti, kas gerai, kas ne“, – spaudoje ministrei priminė žinomas Italijos televizijos ir teatro scenaristas Paolo Logli.
Peticiją pasirašęs kūrėjas pridūrė, kad realybė turi būti pateikta tokia, kokia yra, o tikėtis teigiamų rezultatų dirbtinai ją iškraipant tiesiog absurdiška.
„Gal tada reikėtų uždrausti rodyti detektyvus, nes šitaip galbūt pavyktų sumažinti žmogžudysčių skaičių, arba filmus apie karą, kurie galbūt skatina naujus karus?“ – ironizavo P.Logli.
Suskubo gesinti aistrų
Ministrės kryžiaus kelią prieš rūkymą vienareikšmiškai palaikanti vartotojų asociacija „Codacons“ pareiškė, kad režisierių protestas yra ne išraiškos laisvės, o tabako gamintojų žarstomų milijonų gynimas.
„Gėdinga, amorali ir balansuojanti ant nepadorumo ribos“, – taip geriausių šalies režisierių peticiją ministrei pavadino „Codacons“ atstovai.
„Yra daugybė mokslinės literatūros, įrodančios, jog tabako gamintojai investuoja milžiniškas sumas į kiną ir televiziją, kad jos propaguotų rūkymą ir garantuotų jiems nenutrūkstamą klientų srautą“, – teigia „Codacons“.
Tokius kaltinimus ši asociacija grindžia ir dviejų kiną mėgstančių italų onkologų atliktu tyrimu. Prieš penkerius metus peržiūrėję visus šalies kino teatrų salėse rodytus filmus jie apskaičiavo, kad 45 proc. jų buvo siužetui jokios reikšmės neturinčių rūkymo scenų.
„Kino sukurtas mitas, kad rūkymas padeda užmegzti santykius, o cigaretė yra kietų vyrų ir moterų atributas, neturi nieko bendra su išraiškos laisve“, – įsitikinę „Codacons“ atstovai.
Tačiau kita Italijos vartotojų teises ginanti asociacija – „Federconsumatori“ – stojo į režisierių pusę.
Jos atstovai pareiškė, kad vyriausybė gali, o kartais ir privalo varžyti daug ką, tačiau kūrybinė laisvė yra ir turi būti neliečiama.
Dėl rūkymo draudimo ekranuose įsiplieskusias aistras ėmėsi gesinti pati ministrė.
„Niekada nesakiau, kad rūkymas turi būti uždraustas filmuose. Mano žodžiai tebuvo raginimas meno pasaulio atstovams tapti prevencijos partneriais“, – paaiškino B.Lorenzin.
Ar kalbos apie draudimą rūkyti beveik penkis tūkstančius kilometrų besitęsiančiuose Italijos paplūdimiuose taip pat tėra prevencinis raginimas, ministrė kol kas nepaaiškino.
