V.Orbano vizitas Varšuvoje ne tik parodė labai skirtingą šalių požiūrį į Maskvą – dėl to itin ryškiai išsiskyrė Vengrijos ir Lenkijos premjerų nuomonės, bet ir atskleidė skaudžią tiesą: vadinamosios Višegrado grupės šalys Čekija, Slovakija ir Vengrija ima tolti nuo Varšuvos.
Kadaise regiono lydere vadinta Lenkija, kuri neslepia norinti stiprinti šias pozicijas, dabar jaučiasi sutrikusi – į Maskvą vis draugiškiau besidairančios minėtos šalys ne veltui kartais pavadinamos Rusijos Trojos arkliais Europoje.
Bet negalėdamos atvirai deklaruoti paramos Rusijai, šios ES valstybės kaip lyderę mato kitą prorusiška politika garsėjančią Europos valstybę – Austriją.
Bendradarbiavimas buksavo
Prieš 24 metus Varšuvos, Prahos ir Budapešto pasiuntiniai Vengrijos mieste Višegrade nutarė derinti savo veiksmus tarptautinėje arenoje.
Ši neoficiali sąjunga iš pradžių buvo vadinama Višegrado trikampiu, o prisidėjus Slovakijai – Višegrado grupe.
Lenkija, plotu ir gyventojų skaičiumi didesnė nei kitos trys Višegrado grupės šalys kartu paėmus, vylėsi, kad jai natūraliai atiteks lyderės vaidmuo. Istoriškai ir logiškai tai esą būtų teisinga. Tokios viltys dar labiau padidėjo visoms šalims įstojus į NATO ir ES, kur Lenkija dėl savo aktyvumo sulaukė didžiųjų Vakarų Europos šalių pripažinimo.
Varšuvos politinį svorį padidino ir Europos Sąjungą apėmusi ekonominė krizė, mat Lenkija tapo viena iš nedaugelio šalių, sugebėjusių išvengti sąstingio.
Vis dėlto lenkams nepavyko primesti savo lyderystės Višegrado grupėje, o bendri kasmetiniai premjerų ir prezidentų susitikimai šešerius metus iš viso buvo nutrūkę.
Pastarąjį dešimtmetį susitikimai vyksta nuolat, tačiau bendradarbiavimo draugišku nepavadinsi. Trukdo skirtingi šalių interesai ES, maisto produktų gamintojų tarpusavio karas, o pastaruoju metu ir požiūris į ekonomines sankcijas Rusijai.
Varšuva supykdė vengrus
V.Orbanas į Varšuvą atvyko netrukus po to, kai Budapešte su didelėmis iškilmėmis kaip garbingas svečias buvo priimtas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir pasirašytos kelios naudingos ekonominės sutartys.
Lenkijos premjerė Ewa Kopacz nusprendė parodyti, jog nepritaria Donbaso separatistus kurstančio V.Putino šlovinimui – per bendrą spaudos konferenciją demonstravo atšiaurumą V.Orbanui.
Toks šaltas priėmimas ir negailestinga Varšuvos žiniasklaidos bei Seimo narių kritika V.Orbaną įvardijant pagrindiniu ES vienybės laužytoju pribloškė Vengrijos delegaciją.
Į Budapeštą grįžę Vengrijos pasiuntiniai apskundė Lenkijos vadovus nesilaikius diplomatinio etiketo ir neleistinai pažeminus V.Orbaną ir kartu visą vengrų tautą.
Vyriausybės atstovas spaudai Zoltanas Kovacas televizijoje pareiškė, kad Vengrija su Rusija vykdo tokią pat politiką kaip ir Čekija bei Slovakija, tad kaltinti vienybės žlugdymu reikėtų ne Budapeštą, o Varšuvą.
Z.Kovacas priekaištavo Varšuvai, kad ji meilikauja Berlynui ir Paryžiui, nors joms esą Vidurio Europos šalys nėra prioritetinės.
V.Orbaną remiantis konservatyvus dienraštis „Magyar Nemzet" tėškė, kad Lenkijos karingumas dėl įvykių Ukrainoje yra susijęs su istorinėmis Varšuvos baimėmis ir siekiu lyderiauti Vidurio Europoje.
Dienraštis taip pat kritikavo Lenkiją dėl pataikavimo JAV ir įvardijo tai kaip iracionalią ir destruktyvią politiką.
Net liberalus vengrų tinklalapis „Index“ Lenkijos pažertą kritiką V.Orbanui pavadino veidmainyste. Anot tinklalapio, Varšuva elgiasi amoraliai priekaištaudama Vengrijai dėl siekio pasirašyti naudingą dujų tiekimo sutartį, nors po Rusijos invazijos į Gruziją 2008 metais lenkai patys iškilmingai priėmė V.Putiną, o vėliau pasirašė naudingą dujų tiekimo sutartį 15 metų.
Todėl V.Orbanas esą kritikuojamas nepamatuotai, nes vykdo tokią pat politiką su Rusija kaip ir Čekijos bei Slovakijos vadovai, tačiau vienintelis drąsiai ir garsiai apie tai kalba.
Už šalį atsiprašė valstietis
Varšuvoje sumišimą dėl iš Budapešto pasipylusios kritikos padidino Valstiečių partijos kandidato į prezidentus Adamo Jarubo paskelbtas viešas atsiprašymas vengrų tautai už netinkamą V.Orbano priėmimą.
Šis atsiprašymas pribloškė premjerę E.Kopacz, mat Valstiečių partija yra Piliečių platformos partijos (PPP) koalicijos partnerė vyriausybėje.
A.Jarubas savo atsiprašyme pareiškė, kad šaltas pamokslavimas ir drausminimas suverenios valstybės vadovui yra neleistinas, o atsukus nugarą Vengrijai ši šalis esą yra stumiama į Rusijos glėbį.
A.Jarubas piktinosi, kad būtent dėl Lenkijos diplomatų neveiklumo Vengrija ir Slovakija nutolo nuo Varšuvos ir suartėjo su Viena.
PPP remiantis dienraštis „Gazeta Wyborcza“ A.Jarubo teiginius pavadino neteisingais ir pareiškė, kad Vengrija be Lenkijos įsikišimo meilikauja su Rusija ir kartu izoliuojasi nuo ES.
Dienraščio teigimu, A.Jarubas elgiasi panašiai kaip V.Orbanas: ragina nereaguoti į Rusijos agresiją Ukrainoje tikintis, kad Maskva greičiau atšauks embargą vaisiams, mėsai, pieno produktams.
Valstiečių partija baiminasi prasidėjusių žemdirbių streikų – jie priekaištauja, kad valstybė skyrė 110 mln. zlotų (26,45 mln. eurų) paramą Ukrainai, tačiau nenori kompensuoti nuostolių ūkininkams.
Valstiečių partijos lyderis vicepremjeras Januszas Piechocinskis užsistojo partijos kandidatą į prezidentus ir priminė, kad jo partijai svarbiausi yra Lenkijos, o ne Ukrainos interesai.
Nauja lyderė – Viena
Lenkijos žiniasklaida prieš mėnesį su nerimu pranešė žinią apie Austrijos, Čekijos ir Slovakijos premjerų sprendimą labiau derinti savo veiksmus tarptautinėje arenoje.
Kadangi susitikimas vyko Slavkovo miestelyje Slovakijoje, Varšuvos žiniasklaida jame dalyvavusias šalis praminė Slavkovo trikampiu.
Slovakijos premjeras Robertas Fico po susitikimo pareiškė, kad jo dalyviai sukritikavo sankcijas Rusijai, mat jos nesustabdė agresijos prieš Ukrainą.
Austrijos kancleris Werneris Faymannas savo tinklalapyje susitikimą Slavkove įvardijo kaip skeptišką trijų valstybių vadovų požiūrį į sankcijas Rusijai.
Slavkovo susitikimo dalyviai susitarė prieš svarbius Europos Sąjungos pasitarimus per telefoninę konferenciją aptarti bendrą politiką. Kaip teigia „Gazeta Wyborcza“, tai didelis pokytis Vidurio Europos šalių politikoje, nes iki tol Čekija, Slovakija ir Vengrija savo veiksmus derindavo su Varšuva.
Čekijos premjeras Bohuslavas Sobotka prisiekinėjo, kad Slavkovo trikampis nėra nukreiptas prieš Varšuvą ir Višegrado grupę, tačiau apžvalgininkai spėja, jog Varšuvos įtaka minėtoms šalims ims mažėti.
Austrija garsėja kaip vykdanti labiausiai Maskvai draugišką politiką ES.
Pernai, praėjus vos trims mėnesiams po Krymo aneksijos, Vienoje V.Putinas buvo sutiktas su didele pagarba, nepaisant pasipiktinimo kitose sostinėse.
Lenkai nerimauja, kad Višegrado grupės narių siekis suartėti su Viena gali sumenkinti Lenkijos autoritetą.
Varšuvai ypač skaudi Vengrijos kritika, mat šias šalis sieja didelė istorinė bičiulystė, dėl to abiejose šalyse prigijo posakis „lenkas ir vengras – du broliukai“.
Su Čekija ir Slovakija Lenkija yra turėjusi teritorinių nesutarimų, priekaištų dėl istorinių skriaudų, dėl pigių ar kenksmingų dabartinių lenkiškų produktų invazijos, tačiau dabartinis politinis atšalimas vis tiek netikėtas.