Berlyne siaučianti tymų epidemija kaimyninėje Lenkijoje jau kelia ne šiaip baimę, bet savotišką paniką.
Pagrįstai nerimaujama dėl galimo minėtos ligos protrūkio ir šioje šalyje. Tokia baimė sustiprėjo, kai į Vroclavo ligoninę buvo paguldyti du vaikai, susirgę tymais po kelionės į Berlyną.
Keli užsikrėtę gali atrodyti nedaug, tačiau tymai – itin užkrečiama liga.
Vokietijos sostinėje vien sausio mėnesį tymais susirgo 250 žmonių, o keli asmenys dėl komplikacijų mirė. Dėl didžiausio per pastaruosius keturiolika metų epidemijos protrūkio Berlyne buvo uždaryta viena mokykla.
Kaltina nepaskiepijusius
Daug kas manė, kad tymai – jau seniai pamiršta, vakcinomis įveikta ir tik atsilikusiose valstybėse siaučianti liga. Susirgimo tymais atvejų akivaizdžiai padaugėjo ir JAV, dėl to keli universitetai ir daugybė mokyklų paskelbė, kad pas juos gali studijuoti tiktai pasiskiepiję asmenys.
Lenkijos valstybinio visuomenės sveikatos instituto atstovė spaudai Monika Wrobel-Hermas pareiškė, kad grėsmę kelia ne tie keli paaiškėję susirgimo tymais atvejai, bet populiarėjanti mada neskiepyti vaikų. Jei ši neatsakinga mada populiarės ir toliau, esą po keleto metų tymų epidemija gali tapti tikrai grėsminga.
Pernai Lenkijoje tėvai nepaskiepijo net 12 tūkstančių naujagimių, nors pagal įstatymą tai privalo padaryti. Užtat susirgimo tymais atvejų kasmet daugėja – pernai į ligonines buvo paguldyta 113 vaikų – net devynis kartus daugiau nei prieš ketverius metus.
Pavojinga judėjimų mada
Priešinimosi skiepams mada į Lenkiją eina iš Vakarų Europos, kur tokie judėjimai kilo jau anksčiau. Šių judėjimų ideologai skleidžia mokslu nepagrįstus teiginius, kad skiepai mažina vaikų imunitetą ir daliai jų sukelia autizmą.
Be to, tvirtinama, kad epidemijų grėsmė reali tik atsilikusiose Afrikos ar Azijos šalyse, o ES skiepai yra skatinami vien dėl milijardus uždirbančių farmacijos koncernų lobizmo.
Mokslininkai primena, kad būtent skiepai padėjo įveikti daugybę virusinių ligų, kurios daug amžių siaubė žmoniją pražūtingomis masinėmis epidemijomis.
Profesorius virusologas Wlodzimierzas Gutas teigia, kad norint pažaboti tymų epidemijas būtina, jog ne mažiau kaip 95 proc. visuomenės narių būtų paskiepyta.
Profesorius labai neatsakingais vadina skiepų priešininkų judėjimus, mat minėti asmenys esą kelia grėsmę ne tiek sau, kiek aplinkiniams.
Ragina griežtinti bausmes
Tai ypač aktualu kalbant apie tymus, mat šis virusas ypač greitai perduodamas ir vienas susirgęs asmuo gali užkrėsti daugybę kitų. Tymų virusas sugeba ore išlikti net dvi valandas, o plinta darbovietėse, per laiptines, vėdinimo šachtas.
Tymai gali sukelti plaučių uždegimą ir net smegenų encefalitą, kuris kartais pasireiškia po kelerių ar net keliolikos metų. Ši liga ypač pavojinga fiziškai išsekusiems, turintiems nusilpusį imunitetą žmonėms. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tymų virusas yra kaltas dėl dešimtadalio planetos vaikų iki penkerių metų mirties.
Lenkijoje už vaikų neskiepijimą tėvams galima skirti solidžias pinigines bausmes, tačiau iki šiol tokią praktiką teismai retai taikė. Profesorius W.Gutas paragino griežtai bausti vaikų neskiepijančius tėvus dėl grėsmės kitiems žmonėms kėlimo.
Varšuvos žiniasklaida atkreipė dėmesį, kad Berlyne tymų epidemijai plisti padėjo tai, kad net ketvirtadalis vyresnio amžiaus žmonių nėra paskiepyti. Padėtis netrukus gali kardinaliai pasikeisti, nes epidemijos išsigandę vokiečiai suskubo skiepytis.
Vokietijos teisingumo ministras Heiko Masas pareiškė, kad jei nepadės skiepijimosi agitacija ir tymų epidemija plis toliau, vyriausybė gali ryžtis skiepijimąsi paskelbti privalomu.
Socialinės apklausos rodo: tam pritaria trys ketvirtadaliai vokiečių. Be to, Berlyno miesto valdžia nusprendė įkurti specialų skiepijimo centrą imigrantams, kuriame visi, prašantys leidimo gyventi, privalėtų būti paskiepyti.
Manoma, kad pastaroji epidemija prasidėjo nuo šios ligos protrūkio viename pabėgėlių iš Balkanų apgyvendinimo centre.
