JAV kariniais sraigtasparniais UH-60 „Black Hawk“ Lietuvoje ką nors nustebinti jau sunkoka. Jie dažnai atskrenda į mūsų šalyje vykstančias pratybas, leidžiasi mūsų aerodromuose pakeliui į Latviją ar Estiją. Kiek rečiau mūsų šalyje lankosi CH-47 „Chinook“, tačiau ir šis sraigtasparnis jau žinomas.
Būtent šie du sraigtasparniai pirmadienį JAV karius lydi į Marijampolę, Alytų ar Panevėžį.
Paramą iš oro kariams suteikiantys AH-64 „Apache“ – visai kas kita. Jie Lietuvoje – itin reti paukščiai. Pratybose Lietuvoje šie sraigtasparniai iš viso dar nėra dalyvę. Nors pernai rudenį tokia galimybė buvo planuojama, tąkart virš Lietuvos poligonų jie taip ir nepasirodė. Šios kovos mašinos tik buvo nutūpusios Kaune, pakeliui į pratybas Latvijoje. Grįždami į savo nuolatinės dislokacijos vietą, jie Kaune vėl pildėsi degalų.
Sekmadienį virš Vilniaus netikėtai išnirę trys kovos sraigtasparniai AH-64 „Apache“ buvo didelis netikėtumas sostinės gyventojams. Beveik miesto centre sraigtasparnių pilotai visai nedideliame aukštyje ne tik suko ratus, bet ir vaizdžiai demonstravo šios kovos mašinos galimybes.
Tad kuo ypatingas AH-64 „Apache“?
Sraigtasparnio krikštamotės – trys bendrovės
Kovinis orlaivis „Apache“ yra pagrindinis JAV armijos atakos sraigtasparnis, pakeitęs Vietnamo karo veteraną AH-1 „Cobra“. AH-64 pradėtas kurti beveik prieš keturis dešimtmečius. Pirmą kartą į orą „Apache“ pakilo 1975 m. rugsėjo 30 d. Tad galima sakyti, kad šis sraigtasparnis jau netrukus švęs 40-ąjį gimtadienį.
Pirmas pakilimas į orą – tai tik pradžia. Orlaivis dar beveik dešimtmetį buvo tobulinamas, kol galiausiai pasiektas dabartinis funkcionalumas. Serijinė „Apache“ gamyba pradėta 1983 m. Orlaivis gaminamas iki šiol.
Sraigtasparnį pirmiausia tobulino bendrovė „Hughes Helicopters“ (nuo 1975 m. iki 1984 m.), vėliau šį darbą dirbo „McDonnell Douglas“ (nuo 1984 m. iki 1997 m.), o nuo 1997 m. iki dabar orlaivis gaminamas bendrovėje „Boeing“.
JAV armijai pradėjus naudoti AH-64 „Apache“, netrukus jis papildė ir dar trylikos valstybių (Egipto, Graikijos, Indonezijos, Izraelio, Japonijos, Kuveito, Nyderlandų, Saudo Arabijos, Singapūro, Pietų Korėjos, Taivano, Jungtinių Arabų Emyratų ir Jungtinės Karalystės) karines oro pajėgas.
Iki šių dienų sukurtos mažiausiai septynios šio sraigtasparnio modifikacijos, įskaitant ir sraigtasparnius, skirtus laivynui.
Pagrindinė užduotis – kova su priešo šarvuotąja technika
Skrendantį AH-64 „Apache“ sunku sumaišyti su kokiu nors kitu sraigtasparniu. Jo forma smarkiai išsiskiria iš kitų šio tipo orlaivių.
Pagrindinė šio sraigtasparnio paskirtis yra kovoti prieš tankus ir kitą šarvuotąją techniką, pėstininkų parama iš oro, žvalgyba, sužeistųjų gabenimas. Orlaivis užduotis sėkmingai gali atlikti bet kuriuo paros metu, bet kokiomis oro sąlygomis.
Sraigtasparnio įgulą sudaro du žmonės – aukščiau sėdintis pilotas ir kiek žemiau esantis šaulys. Sraigtasparnio kabina šarvuota, orlaivis varomas dviem „Rolls Royce“ arba „General Elektric“ varikliais. AH-64 „Apache“ didžiausias greitis – 330 km/val., maksimalus skrydžio nuotolis – 370 km.
Orlaivis pritaikytas skristi ypač mažame aukštyje, todėl kai kurios jo dalys sustiprintos titano lydiniu, tad kovinėmis sąlygomis sraigtasparniui nebaisūs net lengvas prisilietimas prie medžių skrydžio metu.
Orlaivio važiuoklė sumontuota taip, kad galingi amortizatoriai sugertų avarinio nusileidimo smūgį į žemę sraigtasparniui leidžiantis 12,8 m/sek. Techninėse orlaivio specifikacijose numatyta, kad leisdamasi tokiu greičiu įgula lieka sveika.
Sraigtasparnis aprūpintas įspūdinga kovine įranga. Orlaivio priekyje sumontuota vaizdo kamera, lazerinė nuotolio iki taikinio matavimo įranga, termovizorius, specialusis radaras, įspėjantis apie raketas (veikimo nuotolis – iki 8 km), automatinė įranga taikiniams aptikti ir įvertinti ir pan.
Sraigtasparnio priekyje sumontuota jutiklinė stebėjimo įranga („Target Acquisition and Designation Sights“, „Pilot Night Vision System“ – TADS), įgulai labai palengvinanti stebėti aplinką.
Orlaivio ginkluotė – ne mažiau įspūdinga. „Apache“ gali gabenti keturias „oras–oras" tipo raketas, 16 „Hellfire“ raketų, 76 raketas CRV7, sraigtasparnis turi 30 mm kalibro pabūklų, šaudančių 625 šūvius per minutę.
Sudavė pirmuosius smūgius iš oro
Pirmą kovinį krikštą AH-64 „Apache“ gavo 1989 m. amerikiečiams įsiveržus į Panamą. Operacijoje dalyvavo 11 sraigtasparnių, sėkmingai iššovusių kelias raketas.
1991 m. Persijos įlankos regione prasidėjus operacijai „Audra dykumoje“ būtent sraigtasparniai „Apache“ iššovė pirmuosius šūvius atakuodami Irako radiolokacines stotis, kėlusias grėsmę koalicijos aviacijai, turėjusiai suduoti oro smūgius sostinei Bagdadui. Taikiniai sėkmingai buvo sunaikinti.
Vėliau AH-64 „Apache“ užsirekomendavo kaip puiki kovos su tankais priemonė. JAV karių skaičiavimu, tąkart vien šie šarvuotieji sraigtasparniai sunaikino šimtus Irako tankų (įskaitant ir rusų gamybos T-72 – šios dienos pagrindinis Rusijos kovos tanko modelis), neskaičiuojant milžiniško kiekio kitos šarvuotosios technikos.
Per antrą įsiveržimą į Iraką 2003 m. AH-64 vėl buvo mūšių smaigalyje. Tuo metu debiutavo „Apache“ modifikacija AH-64D, išsiskirianti virš sraigto įtaisytu radaru. Mūšių metu buvo prarasti keli sraigtasparniai, o dešimtys jų buvo sunkiai apgadinti.
Vėliau Irake prasidėjus partizaniniam karui, atsirado naujų pranešimų, kad prarasta šių sraigtasparnių. Tiesa, kai bazės buvo apšaudytos minosvaidžiais, kai kurie sraigtasparniai buvo apgadinti stovintys ant žemės.
Šie sraigtasparniai naudoti ir Afganistane, Izraelis kovinėse operacijose juos pradėjo naudoti per karinę operaciją Libane 1991 m. Nuo tada šie sraigtasparniai nuolat naudojami atliekant kovinius veiksmus.
Tokiu sraigtasparniu Afganistane yra skraidęs ir Jungtinės Karalystės princas Harry – orlaivio šaulys, ir Nyderlandų karalius Willemas Alexanderis.
