Filmas dar net nepaleistas į plačiuosius ekranus, bet jau skelbiamas aliarmas net dėl sprendimo parodyti Mahometo nugarą jo vaikystėje – dar prieš Alacho pasirodymą.
Kino juosta islamo šalyse kritikuojama taip nuožmiai, kad dabar jau klausiama, kas ir kur iš tikrųjų pamatys šį filmą apie pranašą.
Neparodo pranašo veido
„Kaip turėtume pristatyti savo pranašą? – klausia paties filmo režisierius Majidas Majidi. – Įmanoma perduoti norimą žinią vaizdais, kinu.“
Amerikos kino istorijoje filmai, kuriuose pasakojamos istorijos iš Biblijos, dažniausiai sulaukia daugybės žiūrovų ir susižeria didžiulį pelną. Pavyzdžiui, „Nojaus laivas“ („Noah“) su Russellu Crowe ir biblinis epas „Egzodas. Dievai ir karaliai“ („Exodus: Gods and Kings“) buvo vieni žiūrimiausių filmų JAV praėjusiais metais.
Daugeliui musulmonų pranašo Mahometo vaizdavimas vis dar yra tabu. Islamo tradicijoje apstu rašytinių Mahometo ir jo savybių aprašymų – jis esantis idealus žmogus.
Bet islamo dvasininkai beveik vieningai sutinka, kad piešti ir vaidinti pranašą draudžiama. Antai fanatikai žudynes „Charlie Hebdo“ redakcijoje Paryžiuje surengė būtent dėl to, kad satyrinio leidinio dailininkai piešė Mahometo karikatūras.
Vis dėlto islamas daugialypis. Nors sunitai daugeliu atvejų smerkia Mahometo vaizdavimą, šiitai ne tokie griežti. Šiitiškame Irane ir kai kuriose kitose šalyse ant plakatų, brangenybių ir net durų spynų vaizduojamas Mahometo žentas – jį šiitai laiko teisėtu pranašo įpėdiniu.
1979 metų islamo revoliucijai Irane vadovavęs ajatola Ruhollah Khomeini, kuris vėliau tapo aukščiausiu šalies lyderiu, esą savo kambaryje daugelį metų laikė jauno Mahometo portretą.
Naujajame filme, kurio trukmė – net 190 minučių, daugiausia dėmesio skiriama Mahometo vaikystei, o pranašo veido taip ir neparodoma.
Mahometo istorija pasakojama kitų lūpomis – pavyzdžiui, pranašo senelio Abd Al Muttalibo, kurį vaidina iranietis Ali Reza Shoja Nouri. „Tai buvo labai sudėtingas vaidmuo. Man sunku ką nors apie jį pasakyti“, – teigė aktorius.
Režisieriui M.Majidi kurti filmą padėjo specialiųjų efektų meistras iš JAV Scottas E.Andersonas, italas operatorius Vittorio Storaro, muzikos prodiuseris Allah Rakha Rahmanas.
M.Majidi tikisi, kad brangus, kokybiškas filmas padės pasauliui susidaryti nuomonę apie pranašą Mahometą. Režisierius kaltina tiek islamo ekstremistus, tiek Vakarus pranašo įvaizdžio darkymu: „Musulmonams Mahometas yra viskas.“
Kataras filmui nori išleisti milijardą
Tiesa, nors filmas dar nepasirodė kino teatruose, jis jau kritikuojamas – be abejo, arabų sunitų šalyse. Vasarį sunitų tvirtovė Al Azharo universitetas Egipte paragino Iraną uždrausti filmą, kuris esą menkina Alacho šauklius. O Kataras paskelbė apie savo planus už 1 mlrd. dolerių sukurti epą apie Mahometą.
Iraniečių filmo režisierius M.Majidi tvirtina esantis pasiruošęs bendradarbiauti su visomis islamo šalimis, kurios taip pat planuoja statyti filmus apie pranašą Mahometą.
„Norime padėti kurti bet kokius filmus, kurie supažindintų pasaulį su Mahometu. Mūsų šalis islamiška, tad žinome visą kontekstą“, – tikino M.Majidi ir pridūrė, kad jo filmą yra palaiminęs ir Irano dvasinis lyderis ajatola Ali Khamenei.
Paties Irano kino kritikai naująją juostą vertina puikiai – pavyzdžiui, Mostafa Seyedabadi liko sužavėtas spalvų ir operatorių darbo. Tiesa, Masoudą Farasati suerzino kai kurie „holivudiški kadrai“.
Filmą planuojama išleisti arabų, persų ir anglų kalbomis. Irano ir kitų šalių kino teatruose jis bus pradėtas rodyti vasarą. Kūrybiniai darbai užtruko metus, o postprodukcija Vokietijoje – dar 24 mėnesius.
Jei filmas bus sėkmingas ir pelningas, prodiuseriai planuoja du jo tęsinius. Pirmajame Mahometas jau bus ne vaikas, o paauglys ir per filmą įžengs į penktąjį gyvenimo dešimtmetį, o antrajame jis jau bus islamo pranašas.
Praeityje religiniai filmai Irane pasiteisindavo. Tiesa, tik prieš Islamo revoliuciją 1979-aisiais, kai juostose pasirodydavo ir vakariečiai aktoriai.
Parengė Gintaras Radauskas
