Kiek daugiau nei 51 proc. balsų surinkusios I.Vlach pergalė iš esmės net nestebino – Rusijai Moldovoje, regis, nebeužtenka separatistinės Padniestrės, tad Kremlius į Gagauziją prieš rinkimus pasiuntė daugybę savo agentų.
Į šią autonominę sritį per rinkimų kampaniją plūdo Rusijos Valstybės Dūmos deputatai, dainininkai, sportininkai.
Visi jie gagauzams vežė vienintelę žinią – Rusija norėtų, kad sričiai vadovautų buvusi komunistė I.Vlach. Nors moteris rinkimuose dalyvavo kaip nepriklausoma kandidatė, ją rėmė Socialistų partija, o pastaroji pasisako už Moldovos suartėjimą su Rusija.
Rusiją mėgsta ir patys gagauzai, tad visai nenuostabu, kad jų simpatijas pelnė būtent I.Vlach. Bet tokie rinkimų rezultatai gali būti svarbūs ne tik Moldovoje – Kremlius turi naujų teritorinių ambicijų.
Skurdžiausias šalies regionas
Gagauzija – savotiškas Moldovos Krymas. Mažytė autonominė sritis atitinka bemaž visus kriterijus, kad prie jos pradėtų kišti nagus Rusija.
Regione gyvena tiurkai, kurie nuo XIX amžiaus yra gana religingi stačiatikiai. Absoliuti dauguma tarpusavyje bendrauja rusiškai. Be to, Gagauzija yra Rusijos ir Osmanų imperijų konkurencijos rezultatas.
Kaip ir Krymą, Gagauziją Rusija nusigriebė iš osmanų – šiuo atveju po karo 1806–1812 metais, kuris baigėsi Bukarešto sutartimi.
Šiandien ši sritis – pats skurdžiausias regionas visoje Moldovoje, o vietos gyventojai dėl daugelio savo problemų kaltina centrinę vyriausybę Kišiniove.
Gagauzija 1994 metais atsisakė planų atsiskirti nuo Moldovos su sąlyga, kad šalis nesusijungs su kaimynine Rumunija.
Bet dabar srities politikai vis dažniau naudoja prorusiškus šūkius – prie tokios tendencijos prisidėjo ir įvykiai Rytų Ukrainoje bei Kryme.
Antai ir I.Vlach po pergalės rinkimuose pareiškė: „Aš ketinu įvykdyti Gagauzijos rinkėjų valią – jie pasisako už suartėjimą su Rusija, kuri gagauzams buvo, yra ir bus strateginė partnerė.“
Maskvoje trina rankomis
Rusija pėdsakų Moldovoje palieka seniai – tereikia pažvelgti į separatistinę Padniestrės respubliką ir du tūkstančius rusų taikdarių, kurie į teritoriją buvo atsiųsti tik tam, kad konfliktas liktų įšaldytas.
Prorusiškumas Gagauzijoje irgi išsikerojęs gana plačiai. Per visuotinius rinkimus pernai prorusiška Socialistų partija geriausiai pasirodė būtent šioje autonominėje srityje. Ir nors likusiems Moldovos regionams Rusija taiko ekonomines sankcijas, tiek Padniestrė, tiek Gagauzija – išimtys.
2014-ųjų vasarį, kai krizė Kryme pasiekė piką ir pradėjo rusenti Donbasas, Gagauzijos vyriausybė surengė du referendumus.
Per pirmąjį rinkėjų buvo paprašyta pasirinkti: glaudesnė integracija į Europos Sąjungą ar prisijungimas prie Rusijos kūdikio – Eurazijos sąjungos? Rezultatai aiškiai parodė, ko norėtų gagauzai. 98,5 proc. balsavusiųjų pasisakė už visos Moldovos integraciją į Eurazijos sąjungą.
Antrasis pasiūlymas – į Gagauzijos įstatymų bazę įtraukti teisės aktą dėl vadinamosios „atidėtos nepriklausomybės“.
Remiantis siūlomu įstatymu, ši autonominė sritis automatiškai taptų nepriklausoma, jei Moldova kada nors prarastų nacionalinį suverenitetą. Rezultatai ir vėl buvo iškalbingi – teisės aktą parėmė 98 proc. balsavusių gagauzų.
Žinoma, Moldovos centrinė valdžia abu referendumus Gagauzijoje pavadino pažeidžiančiais šalies Konstituciją. Plebiscito rezultatai prieštarauja kursui, kurį pasirinkęs Kišiniovas, – Moldova 2013 metų lapkritį sutarė su ES dėl Asociacijos sutarties.
Bet balsavimus entuziastingai parėmė Maskva. Rusijos žiniasklaida skyrė daug dėmesio referendumams, kurių stebėti buvo atsiųstas Padniestrėje gimęs Valstybės Dūmos deputatas Romanas Chudjakovas.
Nepraėjus nė parai po balsavimų, Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas pasveikino ir jų baigtį, ir gagauzų aktyvumą.
Trūksta vyriausybės dėmesio
Kišiniove Rusijos veiksmai vadinami akivaizdžiomis provokacijomis. Antai žurnalistas Nicolae Negru „Deutsche Welle“ pareiškė, kad Maskva stengiasi supriešinti Gagauzijos vadovybę ir centrinę Moldovos valdžią ir taip atitolinti šalies narystės ES perspektyvą.
Pastarųjų metų įvykiai – Krymo aneksija ir karas Rytų Ukrainoje, Rusijos strateginė partnerystė su separatistinėmis Gruzijos respublikomis Abchazija ir Pietų Osetija, rusų „taikdarių“ rokiruotės Padniestrėje – iš tiesų tai didžiulės kliūtys ukrainiečių, gruzinų ir moldavų eurointegracijos viltims.
Tiesa, moldavas politologas Corneliu Ciurea sako, kad dėl sudėtingos padėties būtų galima kaltinti ir pačios Moldovos vyriausybę.
„Proeuropietiškos partijos nuolat varžosi tarpusavyje ir dėmesio Gagauzijai visiškai neskiria. Gagauzai tomis partijomis nepasitiki, todėl autonomiją gali iškeisti į tvirtą antieuropietišką požiūrį“, – svarstė C.Ciurea.
Bendrijoje Gagauzijos problema puikiai žinoma.
Pavyzdžiui, Vokietijos Bundestago narys, Moldovos ir Ukrainos reikalų ekspertas Berndas Fabritius dar prieš rinkimus Moldovos autonominėje srityje teigė, kad gagauzai ims kelti įtartinus reikalavimus.
„Kadangi I.Vlach remianti Socialistų partija tiesiogiai finansuojama iš Maskvos, aneksijos scenarijus labai realus“, – rėžė B.Fabritius. („Deutsche Welle“, „Al Jazeera“, „Interfax“, LR)