Pasak O.Kalugino, Vladimiras Putinas buvo „tik KGB majoras“, kai pasitraukė iš tarnybos ir pradėjo dirbti Sankt Peterburgo miesto administracijoje.
Oficialioje Rusijos prezidento biografijoje rašoma, kad V.Putinas prieš pereidamas į politiką pakilo karjeros laiptais iki papulkininkio. „Papulkininkiu jis galėjo tapti po metų, bet netapo“, – teigė O.Kaluginas, dabar gyvenantis JAV, nes Rusijoje jis už akių nuteistas kalėti 15 metų už valstybės išdavimą.
Buvęs KGB agentas taip pat mano, kad ir pats V.Putino paskyrimas Federalinės saugumo tarnybos (FST) – KGB įpėdinės – direktoriumi buvo neteisėtas. Mat pagal taisykles postą gali užimti tik generolas, o V.Putinas toks niekada nebuvo.
Be to, O.Kaluginas tvirtino, kad būtent FST sukurstė sekso skandalą, kuris dešimtojo dešimtmečio pabaigoje nutraukė tuomečio Rusijos generalinio prokuroro Jurijaus Skuratovo, garsėjusiu principingumu, karjerą.
Esą J.Skuratovas buvo apšmeižtas, kad nebetirtų korupcinių sandorių, kuriuos vykdė pats tuometis prezidentas Borisas Jelcinas, vėliau paskyręs FST vadovą V.Putiną savo įpėdiniu, ir jo dukterys.
„Tai buvo speciali FST operacija. Nufilmavus asmenį, panašų į generalinį prokurorą, buvo diskredituotas pareigūnas“, – kontraversišką 1999 metų įrašą, kuriame esą lovoje su prostitutėmis nufilmuotas J.Skuratovas, prisiminė O.Kaluginas.
Anot jo, su KGB aktyviai kolaboravo du įtakingi veikėjai – aršus nacionalistas Vladimiras Žirinovskis ir jau miręs galingos Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas Aleksijus II.
O.Kaluginas asmeniškai pažinojo Aleksijų II, o dvasininkas esą pats jam prisipažino dėl bendradarbiavimo su KGB sovietmečiu – tai neva buvo vienintelis būdas išgelbėti Bažnyčią.
Padėjo nunuodyti disidentą G.Markovą
O.Kaluginas per interviu taip pat prisiminė vieną įžūliausių sovietų nusikaltimų – bulgaro rašytojo ir disidento Georgio Markovo nužudymą Londone Šaltojo karo įkarštyje.
G.Markovas iš komunistinės Bulgarijos pabėgo 1969 metais ir 1975-1978 metais aršiai kritikavo valdžią Sofijoje reportažuose BBC ir Laisvosios Europos radijui. Daug bulgarų slapta klausėsi radijo transliacijų iš Vakarų.
Disidentas buvo gavęs politinį prieglobstį Jungtinėje Karalystėje, bet 1978 metų rugsėjį jis ant Londono Vaterlo tilto buvo nužudytas nuodais išteptu skėčiu. 49 metų vyras turėjo žmoną ir 2 metų dukrelę.
Kaip teigia O.Kaluginas, G.Markovą eliminavo Bulgarijos slaptosios tarnybos, o operaciją palaimino J.Andropovas, tuomet vadovavęs KGB.
Esą J.Andropovas iš pradžių ketino atmesti bulgarų prašymą padėti susidoroti su G.Markovu, bet vėliau sutiko bijodamas, kad priešingu atveju Maskva praras įtaką Sofijoje. KGB bulgarams tik padėjo – tiesiogiai operacijoje nedalyvavo.
„Iš KGB laboratorijos į Bulgariją pergabenome nuodus, kurie buvo pritaisyti prie skėčio galkuko. Nuodų buvo vos miligramas – lašas ricino“, – pasakojo O.Kaluginas.
Jis ir pats 1993 metais Londone pats buvo apklaustas tiriant šią bylą, bet buvo paleistas nesulaukęs jokių kaltinimų. G.Markovo žudikai taip pat nesurasti.
Buvo perspėjęs A.Litvinenką
O.Kaluginas taip pat susijęs ir su Aleksandro Litvinenkos – buvusio FST pareigūno, kuris 2006 metais buvo nunuodytas Londone – byla. O.Kaluginas įsitikinęs, kad A.Litvinenka buvo nužudytas, nes atskleidė „negražius“ V.Putino asmeninio gyvenimo aspektus.
„Aš buvau įspėjęs A.Litvinenką, kad tokius dalykus viešinti pavojinga. Paskambinau jam, kai jis buvo Londone. Bet tada jis žuvo – mano perspėjimas jį pasiekė per vėlai“, – teigė O.Kaluginas.
Tiesa, panašūs incidentai nenumalšino O.Kalugino noro atvirai kritikuoti V.Putiną ir jo veiksmus. Buvęs KGB agentas Rusijos prezidentą yra išvadinęs veltėdžiu ir karo nusikaltėliu – dėl to, kad jis laimino žiaurų Rusijos karių elgesį su civiliais per antrąjį Čečėnijos karą.
Parengė Gintaras Radauskas
