Iš pradžių važiavęs duobėtu asfaltuotu keliuku, automobilis nusuka į žvyrkelį ir keldamas tirštų dulkių kamuolius raitosi laukais. Netrukus ties vienu posūkiu išnyra lentelė su užrašu „Vergų išdavimo punktas“. Tai netoli Ukrainos sostinės Kijevo esančio privataus poligono riba.
Čia treniruojasi nevienareikšmiškai vertinamo „Dešiniojo sektoriaus“ („Pravyj sektor“) kovotojai ir pinigus už kovinio rengimo treniruotes mokantys civiliai.
Prasidėjus karui Rytų Ukrainoje, privatūs poligonai šioje šalyje nelabai ką ir stebina. Vien ultradešiniąja laikoma organizacija „Dešinysis sektorius“ Ukrainoje yra įkūrusi tris mokymo centrus savo kovotojams.
Tačiau prie Kijevo įrengtas poligonas išsiskiria tuo, kad čia greta karui besiruošiančių savanorių treniruotis gali ir visi karinių žinių įgyti norintys civiliai. Tereikia sumokėti tam tikrą mokestį, kuris skiriamas kovotojams išlaikyti.
Šalies gynyba tapo naudingu verslu.
Vadovauja karinga menininkė
Poligonui vadovaujanti smulkaus sudėjimo tamsiaplaukė moteris prisistato Marusios Zveroboi vardu. Ji net neslepia, kad tai yra jos slapyvardis.
„Šį slapyvardį Maidane man davė kazokai. Susipažinau ten su kazokų šimtinės vyrais, kurie mane taip pavadino Nestoro Machno bendražygės anarchistės Marusios Nikiforovos garbei. Ji dar 1917 m. kovojo su ta pačia šlykščia Rytų jėga, su kuria dabar kovojame mes.
O Zverobojevos pavardė man prigijo jau vėliau, įsiliejus į „Dešiniojo sektoriaus“ gretas“, – sako moteris.
Vos kelias sekundes panaršius internete nesunku sužinoti, kad tikras moters vardas yra Oliona Sambul. Iki Maidano, Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje ji buvo heraldikos specialistė, sukūrė ne vieną oficialų herbą miestams, žmonėms, labdaros fondams, antspaudų eskizų cerkvės parapijoms. Pati sako pastaruoju metu turėjusi ir nuosavą verslą.
Šiuo metu moteris vadovauja poligonui, eina vadovaujamas pareigas viename iš „Dešiniojo sektoriaus“ skyrių, taip pat vadovauja Ukrainos savanoriškojo korpuso, kuris iš esmės yra kovinis „Dešiniojo sektoriaus“ sparnas, 11-ajam batalionui.
„Niekas negalėjo įsivaizduoti, kad tokia beprotybė įvyks Kijevo centre. Turiu galvoje tai, kas nutiko Maidane.
Mums tai buvo šokas. Baisu prisiminti. Kad pas mus Kijeve taip įžūliai žudytų vaikus... Jie nesirinko. Ten buvo moterys, vaikai, seni žmonės... Pradėjo šaudyti visus.
Pirma reakcija buvo šokas. O antroji – metu viską, užmirštu, kokios esu lyties, kiek man metų, ką moku ar nemoku, ir bėgu ten“, – savo kelio pradžią iki poligono vadovės, bataliono vadės ir į „Dešinįjį sektorių“ prisimena moteris.
Įkūrė už asmeninius pinigus
Poligonas, oficialiai vadinamas Marusios poligonu, buvo įkurtas prieš metus. Marusia sako, kad tai įvyko prasidėjus Krymo aneksijai. Grupė „Dešiniojo sektoriaus“ narių susiruošė važiuoti į Krymą, tačiau prieš tai planavo šiek tiek pasitreniruoti. Bet kur tai padaryti oficialiai, jie nerado. Šalyje tiesiog nebuvo vietos, kur civiliai galėtų įgyti karinių žinių.
Vietą poligonui Marusia rado kartu su savo buvusiu pagalbininku Maidane, o dabar vyru, į kurį kreipiasi Saša (Oleksandras) Medved. Tai irgi slapyvardis. Tačiau apie vyrą ir jo tikrąją veiklą žinių nėra daug.
Žinoma tik tai, kad sutuoktiniai nuošalioje vietoje poligoną įkūrė už savo pinigus, įrengė kliūčių ruožą, pasamdė instruktorius ir pradėjo treniruoti „Dešiniojo sektorius“ narius, besiruošiančius ginklu ginti Ukrainą.
Po mėnesio moteris jau sulaukė klausimų apie tai, kaip šiame poligone galėtų pasitreniruoti žmonės, nepriklausantys „Dešiniajam sektoriui“.
„Ir tada buvo tas jausmas, ir dabar jis egzistuoja. Su juo mes gyvename jau metus. Tai yra visiškas nesaugumo jausmas, nes priešas juda septynmyliais žingsniais. Neaišku, ko laukti net ir centrinėje Ukrainos teritorijoje.
Kai manęs pradėjo klausinėti apie galimybę čia treniruotis ir kitiems, įkėliau skelbimą į socialinius tinklus. Mes net nesitikėjome, kad tiek daug žmonių atsilieps.
Niekada neturėjome rėmėjų, viską darėme už savo pinigus.
Tad kai čia už nedidelį mokestį pradėjo treniruotis civiliai, mūsų situacija pasitaisė. Juk čia mūsų vaikinai gyveno, treniravosi ir iš čia važiavo kovoti.
Pakvietę treniruotis civilius, mes galėjome savo vyrus normaliai pamaitinti, nupirkome jiems amunicijos.
Didelis pas mus besitreniruojančių civilių skaičius rodo, kad žmonės yra išsigandę.
Pas mus atvyksta moterų, vyrų, net buvusių kariškių, dabar jau pensininkų. Jie irgi nori prisiminti, kaip reikia dirbti su automatu „Kalašnikov“, nori atnaujinti įgūdžius. Iš tų lėšų, kurias gauname, ne tik aprūpiname savo savo vyrus čia, bet ir galime suteikti paramą ir priešakinėse linijose esantiems mūsiškiams“, – sakė poligono vadovė.
Džiugina lietuvių parama
Poligone besitreniruojančius 11-ojo savanoriškojo bataliono karius remia ir visuomeninės Lietuvos bei Latvijos organizacijos. Praėjusią savaitę lietuviai su latviais čia atgabeno eilinę paramos siuntą, kurioje buvo uniformos, batai, sausojo davinio paketai ir pan. Lietuvių grupė „SOS Ukrainos kariams“, remianti už savo šalį kovojančius savanorius, kariams paliko suremontuotą mikroautobusą „Mercedes-Benz Sprinter“. Automobilis skirtas kariams ir jų įrangai gabenti.
Nors poligonas buvo įkurtas būtent „Dešiniojo sektoriaus“ kovotojams mokyti, moteris tvirtina, kad šiuo metu tai nėra šios organizacijos poligonas, ir vadina jį visuomenine iniciatyva.
Esą tarp profesionalių poligono instruktorių ne visi save tapatina su „Dešiniuoju sektoriumi“. Poligone visi yra tik komandos nariai, juolab čia treniruotis atvyksta žmonės, irgi nieko bendra neturintys su organizacija.
„Dešinysis sektorius“ čia negali mums duoti jokių įsakymų. Tai savarankiškas darinys. Mes padedame ir savo armijai.
„Dešiniojo sektoriaus“ narius, kurie vyks į frontą, treniruojame nemokamai. Bet šiaip čia yra labai įvairių žmonių, mes tikrai negalime sakyti, kad viskas priklauso „Dešiniajam sektoriui“. Tuo labiau kad viską čia organizavome tik mes su Oleksandru.
Mums niekas nepadėjo, todėl ir priklausyti visa tai gali tiktai mums. Ir mūsų komandai, kuri čia nudirba visą darbą“, – sako Marusia.
Suteikia karybos pagrindus
Išgirdę žodį „poligonas“, paprastai įsivaizduojame milžiniškas erdves, kuriose gali manevruoti didžiuliai kariniai vienetai su savo technika.
Greta Kijevo įrengta treniruočių erdvė yra kiek kitokia.
Gilioje lomoje įrengta beveik viskas, ko reikia pradiniam kariniam parengimui. Čia yra kliūčių ruožas, treniruočių aikštelė, šaudykla, čia pat stovi ir palapinės, kuriose gyvena besitreniruojantys kariai ar civiliai, įrengta virtuvė.
Iš vienos pusės su poligonu ribojasi laukai, iš kitos – miškas. Tad ilgiems varginantiems žygiams vietos irgi užtenka. Beje, tarp čia besitreniruojančių civilių yra nemažai moterų.
Ir kariškiai, ir civiliai poligone ne tik susipažįsta su ginklais. Jiems organizuojami išlikimo kursai, mokoma sprogdinimo ir išminavimo pagrindų. Šiuo metu rūpinamasi, kad poligonas būtų užregistruotas kaip visuomeninis judėjimas.
Tačiau ar tai pavyks padaryti, kol kas neaišku. Pastaruoju metu Ukrainoje savanoriškų batalionų veiklą valstybė stengiasi apriboti. Tai siejama su pastaraisiais Minsko susitarimais. „Dešinysis sektorius" tam įnirtingai priešinasi.
„Mums ten, fronte, reikia kaip nors apsiginti, o mums čia neduoda ginklų. Mums nesuteikia jokių teisių, mums neduoda jokių lengvatų. O dabar dar ir išvaikyti nori. Pasakyti, kad kaišioja pagalius į ratus, tai nepasakyti nieko. Mums kvėpuoti neduoda.
Kai visa tai prasidėjo, pas mus kilometrinės eilės stovėjo.
Visoje Ukrainoje stovėjo eilės į visus karinius komisariatus. O jie neužrašinėjo, jie tada neėmė žmonių. Tuomet visi vyrai ėjo ir prašė, kad juos pašauktų.
Jaunimas tada net padirbinėjo pasus, kad metus prisirašytų ir eitų kariauti.
O kas dabar vyksta? Armija verkia, kad niekas nenori eiti kariauti. Sako, kad visi bailiai. Bet jeigu tie patys žmonės nori eiti savanoriais, tegu eina, tegu kariauja.
Valdžiai reikia rasti bendrą kalbą su savanorių vadais. Reikia bendradarbiauti. Pas mus žmonės yra maksimaliai motyvuoti, maksimaliai patriotiški. Jie už savo šeimas stovės iki mirties.
Kaip visa tai galima išvaikyti? Jūs manote, kad išvaikyti savanoriai eis į kariuomenę? Ne! Neis! Jie jau neina. Ir rytoj neis.
Jie sėdės namuose laikydami ginklą ir lauks – ateis iki jų priešas ar neateis“, – savo nuomonę dėsto poligono vadovė.
Atmeta Rusijos kaltinimus
Marusia neslepia esanti (kaip ir jos vyras) aktyvi „Dešiniojo sektoriaus“ narė. Tačiau ji prašo atskirti jos darbus organizacijoje ir poligone. Moteris sako, kad „Dešinysis sektorius“ yra ta jėga, kuri ypač tiko Rusijos propagandai, Ukrainoje ieškant baubų, siekiant pateisinti kaimyninės šalies agresiją.
„Juk negalima tiesiog taip paimti ir subombarduoti kaimyninės šalies, nes žmonės bus pasipiktinę ir nušluos valdžią. Todėl reikia kokios nors didelės idėjos, kad būtų galima pateisinti savo žvėriškumą. Reikia sukurti grėsmingo ir agresyvaus priešo įvaizdį. Tokį priešą padarė iš „Dešiniojo sektoriaus“.
Dabar jie jau kalba apie visą Ukrainą. Sako, kad Ukraina neegzistuoja, kad visa Ukraina – „banderovcai“, už Ukrainos trišakį Kryme žmones teisiami.
Visa tai prasidėjo būtent nuo „Dešiniojo sektoriaus“ ir tai buvo apgalvota technologija.
Pas mus čia važiavo vokiečiai, prancūzai – ieškojo fašistų. Kol kas nė vieno nerado. Net Ukrainoje yra tikinčių tuo, kas apie mus prikurta“, – sako moteris.
Šalies patriotai ar pavojingi nacionalistai?
Nacionalistine laikoma organizacija „Dešinysis sektorius“ (nuotr.) įkurta 2013 m. gruodį Kijeve vykusių protestų, dar žinomų Maidano pavadinimu, metu. Organizacijai nuo pat pradžių vadovauja Ukrainos parlamento narys Dmytro Jarošas.
Organizacija Rusijoje yra uždrausta kaip ekstremistinė. Maidano įvykių metu 2013 metų žiemą–2014-ųjų pradžioje „Dešinysis sektorius“ buvo viena iš to meto protesto judėjimo varomųjų jėgų. Jau tuomet, kaip manoma, organizacijos nariai sukaupė nemažą ginklų arsenalą.
Plečiantis Rusijos agresijai prieš Ukrainą 2014 m. liepą „Dešiniojo sektoriaus“ iniciatyva buvo įkurtas Ukrainos savanoriškasis korpusas. Jo tikslas – koviniai veiksmai šalies rytuose. Korpusui vadovauja „Dešiniojo sektoriaus“ lyderis D.Jarošas. Planuota, kad šiam korpusui priklausys daugiau nei 20 savanoriškųjų batalionų, bet šiuo metu yra perpus mažesnis skaičius.
Pagrindinis korpuso tikslas – ginti Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę. Korpusas, kurį sudaro kovojai, dalyvauja koviniuose veiksmuose prieš separatistus ir jų pagalbininkus rusus Donecko srityje. „Dešiniojo sektoriaus“ kovotojai ypač pasižymėjo nuo separatistų gindami Donecko oro uostą ir Peskų miestelį, kurio dalį laiko iki šiol.
Šių metų pradžioje korpusui buvo pasiūlyta įsilieti į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sudėtį, tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas.