Po šimtus migrantų pražudžiusios tragedijos skaičiuojama, kad šįmet bandydami pasiekti Europą jau žuvo 1,5 tūkst. žmonių. Tai beveik pusė tiek, kiek iš viso suskaičiuota praėjusiais metais – 2014 m. žuvo beveik 3 tūkst. į Europą keliavusių migrantų.
Ekonominės problemos, karas, persekiojimai ir nedarbas verčia daugybę Pietų pusrutulyje gyvenančių žmonių žvalgytis į Europą. Pastaruoju metu šių migrantų srautai – didesni ir, regis, dar augs, o tai Europai ir ypač pietinėms žemyno valstybėms kels daug problemų.
Didžiulį migrantų skaičių lemia keli dalykai. Daug tūkstančių jų kasmet atvyksta iš Užsachario regiono šalių – ypač iš Eritrėjos ir Somalio. Jie bėga nuo ekonominio chaoso, karo ir žmogaus teisių pažeidimų.
Pastaruoju metu nuo konfliktų į Europą bėga žmonės iš Sirijos ir Libijos. Remiantis Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba, nuo 2011 m. į Europą atvyko daugiau nei 120 tūkst. sirų.
Susekti organizatorius sunku
Grupuotės, kurios padeda žmonėms keliauti iš karo draskomų Afrikos šalių į Europą, yra nuolat kintančios, neoficialios ir daugiatautės. Jos su migrantais palaiko tik menką ryšį, todėl jas susekti nėra lengva.
Palestiniečiai, išgyvenę panašią laivo tragediją kaip pastaroji, įvykusi prie Lampedūzos krantų, pasakojo, kad jų kelionę į Europą organizavo viena Gazos „kelionių agentūra“.
Turėdami turistines vizas jie pirmiausia keliavo į Egipto Dumjato uostą, o iš ten juos paėmė autobusas ir nuvežė iki paruošto laivo. Vėliau, plaukdami Viduržemio jūra, jie tris kartus turėjo perlipti į dar kitus laivus. Tokius sudėtingus maršrutus būtų sunku susekti bet kokioms tarnyboms.
Gelbėti tapo našta
Italų gelbėjimo organizacija „Mare Nostrum“ darbavosi beveik metus ir tai šaliai kainavo 9 mln. eurų per mėnesį. Natūralu, kad tokia nelengva finansine našta italai norėjo pasidalyti su kaimynais ir sąjungininkais.
Dabar „Mare Nostrum“ pakeitė ES gelbėjimo pajėgos „Triton“, tačiau jų biudžetas sudaro vos trečdalį to, ką skirdavo italai. Be to, kyla klausimas, ar ši agentūra apskritai pajėgi stebėti daugiau nei 30 tūkst. kvadratinių metrų jūros.
Nelegalios migracijos srautus stebinti ES agentūra „Frontex" teigia, kad keliai į Europą lieka tie patys, kai kurie jų yra vienu metu būna populiaresni dėl įvairių priežasčių.
Pavyzdžiui, 2012 m. daugybė migrantų per sausumos perėjas atkeliavo į Graikiją ir Bulgariją – vadinamąjį Rytų Viduržemio jūros kelią, o 2009 m. daugiausia atvykėlių į Europą patekdavo per Kosovą ir Albaniją.
Pastaruoju metu, kaip galima pamatyti iš vis pasikartojančių tragedijų, daugiausia žmonių mėgina pasiekti Pietų Europą per jūrą, dažniausiai keliaudami į Italiją, o kartais ir į Maltą ar Graikiją.
Bene dažniausias šių dienų pabėgėlių ir migrantų klajonių pradžios taškas yra Libija, kur ilga ir menkai kontroliuojama Viduržemio jūros pakrantė leidžia klestėti žmonių kontrabandininkams.
Pabėgėliai ar migrantai?
Migrantai iš vargingų šalių į ES plūsta pirmiausia stumiami noro užsidirbti ir atsiųsti pinigų gimtojoje šalyje likusiems artimiesiems. Itin prasta ekonominė padėtis tokiose vietose kaip Egiptas, Palestina ir Pakistanas turi daug įtakos migrantų srautams.
Vienas tragediją prie Maltos krantų išgyvenęs migrantas pasakojo, kad praleido kelias paras laikydamasis už plūduro su paaugliu iš Egipto, kuris vyko į Europą tikėdamasis uždirbti pinigų tėvo vaistams nuo širdies. Jaunuolis nuskendo prieš atvykstant gelbėtojams.
Jungtinių Tautų Organizacija teigia, kad antroji į Europą žmones genanti priežastis yra neramumai. Į Europą plūsta vis daugiau pabėgėlių iš Sirijos, Eritrėjos, Somalio bei Sirijos. Šie žmonės bėga ne uždarbiauti, bet mėgindami išsaugoti savo gyvybę. Visų baisiausia, kad dažnai tai vis tiek pasibaigia mirtimi, kaip liudija įvykusios tragedijos Viduržemio jūroje.
Kelia nerimą ES pareigūnams
Sekmadienį ir anksčiau įvykusios migrantų tragedijos kelia nerimą tiek Italijai, tiek visai ES. Italijos premjeras Matteo Renzi mano, kad neteisėtas žmonių gabenimas tapo Europos žemyno nelaime, todėl reikia nedelsiant surengti viršūnių susitikimą ir nutarti dėl tolesnių veiksmų. Jo teigimu, ES rodo nepakankamai solidarumo.
Tą patį pareiškė ir ES užsienio reikalų vadovė Federica Mogherini. Ji teigė, kad po pastarosios migrantus ištikusios nelaimės Viduržemio jūroje 28 šalių blokas „daugiau nebeturi pasiteisinimų“ nieko nedaryti, ir pareikalavo imtis „neatidėliotinų“ veiksmų.
„Po šios pastarosios tragedijos daugiau nebeturime pasiteisinimų, ES daugiau nebeturi pasiteisinimų, šalys narės daugiau nebeturi pasiteisinimų“, – sakė F.Mogherini, kuri atvyko dalyvauti skubiai sušauktame ES užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrų susitikime dėl tragedijos.
Kai kurie Italijos politikai teigia, kad reikėtų užblokuoti jūrų kelius ir taip neleisti migrantams pasiekti ES krantų. Tačiau, premjero M.Renzi nuomone, tai tik padėtų kontrabandininkams, nes pakrantės tarnybos turėtų išsiųsti daugiau laivų gelbėti atplaukiančiųjų.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė