Rusijos sėkmę propagandiniame kare lemia tai, kad Kremliui priklauso pagrindiniai šalies žiniasklaidos šaltiniai. Per juos Rusija veikia ir Vakarų žiniasklaidos aplinką.
Mėgindama atrasti atsaką, ES kovo mėnesį nusprendė sudaryti strateginės komunikacijos planą, kuriuo „būtų atremta Rusijos dezinformacija“.
Vis dėlto, užuot kūrusi savo atsakomąją propagandą, ES turėtų suduoti smūgį Rusijai stiprindama savo internetinę žiniasklaidą ir veiklą socialiniuose tinkluose, kad kuo daugiau informacijos pasiektų Rytų Europą ir pačią Rusiją.
Trys propagandos taikiniai
Rusai propagandą naudoja dėl trijų priežasčių. Pirmiausiai, pasimokiusi iš Gruzijos konflikto, Rusija suprato, kad šis būdas yra tinkamiausias siekiant politinių ir karinių tikslų Ukrainoje. Kremliaus propagandos mašina diskreditavo Maidano judėjimą, pasakomis apipynė neteisėtą referendumą, pasitelkę propagandą aneksavo Krymą ir neigė savo karinį įsitraukimą Ukrainos Rytuose. Rusijos žiniasklaida sugebėjo pasėti tiek abejonių ES politikams, kad šie neskubėjo iš karto imtis ryžtingo atsako.
Antra, Rusijos propaganda turi poveikį ne tik Ukrainos konfliktui. Ji nutaikyta ir į rusakalbių bendruomenes tokiose šalyse, kaip Moldova, Baltarusija ir Baltijos valstybės. Iškreiptais propagandiniais pranešimais siekiama destabilizuoti situaciją šiose šalyse.
Be to, „Russia Today“ bei „Sputnik International“ skleidžiama Kremliaus propaganda randa savo auditoriją ir kitose ES valstybėse.
Galiausiai, propaganda puikiai veikia ir pačius rusus. Šaliai taikomos sankcijos, ją izoliavo Vakarai, tad rusams mėginama įteigti, kad europiečiai ir amerikiečiai į Kijevą atvedė fašistų valdžią, o dabar ES ir NATO siekia sužlugdyti Rusijos teisėtus siekius savo kaimynystėje.
Dėl tokių propagandinių kalbų, susikalbėti su Rusija atrodo kaip niekada sunku. Tad ką reikėtų daryti?
Ieškoti silpnų vietų
Europiečiai dažnai galvoja, kad jie yra nepalankioje padėtyje kovojant su šiuo Rusijos informacijos plitimu, nes jie turi geresnes galimybes transliuoti mums, nei mes jiems.
Europos žiniasklaidos organizacijos sumažino išlaidas naujienų transliacijoms rusų kalba. Tuo tarpu Rusija investavo labai daug, kad jų pagrindinių kanalų laidos būtų rodomos keliomis kalbomis.
Rusija supranta, koks svarbus yra informacinis dominavimas ir pasirūpino, kad Kremliaus „tiesą“ išgirstų kuo platesnė auditorija. Tačiau mėgindama tai įveikti, Europa turėtų gerai apgalvoti savo strategiją ir smūgiuoti Rusijos propagandai į silpniausią vietą.
Tai reiškia, kad užuot kūrus konkuruojantį televizijos kanalą, kuris turėtų atsverti „Russia Today“, vertingiau yra dirbti per internetinę žiniasklaidą ir socialinius tinklus. Tai būtų efektyviau išlaidų prasme, būtų apeliuojama į didesnę dalį auditorijos – ypač jaunus žmones – ir lengviau rasti priėjimą prie tų žmonių grupių, kurios yra pažeidžiamiausios Rusijos skleidžiamai tiesai.
Be to, tokios žiniasklaidos priemonės turėtų būti skirtos ne skleisti kontrpropagandą, bet pristatyti pasakojimus, paremtus faktais ir atspindinčius Rytų ir Vakarų vertybes.
Pavyzdžiui, rusakalbių bendruomenių susirūpinimas turėtų būti išnagrinėtas. Be to, socialiniai tinklai yra puikios platformos spręsti korupcijos ir spaudos laisvės klausimus.