Garsas apie šiuos karius sklinda jau 200 metų. Jų šlovė ir kovingumas žavi kiekvieną su jais susidūrusį. Priešai juos gerbia ir bijo. Kartu su Prancūzijos svetimšalių legionu šiandien jie laikomi pavojingiausiu koviniu daliniu pasaulyje. Jie – gurkai.
Gurkai – Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų dalinys, sudarytas iš nepaliečių karių, perėjusių neįtikėtinai sunkią atranką, kad tik galėtų kautis už Karūnos garbę.
Neseniai Latvijoje pasibaigusiose pratybose su gurkais artimiau susipažino ir Lietuvos kariai, kartu dirbę 3 savaites.
Maskavosi visą naktį
„Jie – kariai iš didžiosios raidės. Dirbti su jais buvo labai įdomu. Jie – iš tikrųjų labai rimti, disciplinuoti ir esant reikalui kausis iki paskutinio kraujo lašo.
Jie drąsūs ir kovingi. Bet kuris žodis, kuris aukština karį, tinka ir jiems. Jie niekada nepasiduoda ir kovoja iki galo“, – „Lietuvos rytui“ sakė su gurkais tris savaites Latvijoje pratybose „Kardo kirtis 2015“ dalyvavęs Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kuopos vadas kapitonas Darius Rubliauskas.
Kapitono vadovaujama kuopa priskirta Baltijos batalionui (BALTBAT), besiruošiančiam kitais metais budėti NATO greitojo reagavimo pajėgose.
Pratybose „Kardo kirtis 2015“ Latvijoje gurkai imitavo priešininką, tad lietuviai savo kailiu patyrė, kokie jie gali būti pavojingi kariai.
„Galiu papasakoti vieną nuotykį iš pratybų. Mūsų kariai atliko žvalgybą ir turėjo surasti miške pasislėpusius gurkus. Vietą tarsi ir rado, bet jų pačių – ne. Žinojo, kad kažkur greta turi būti, tarsi girdėjo kažką krebždant, bet jų taip ir nerado.
O vėliau pats kalbėjausi su gurkais. Pasirodo, jie visą naktį kasėsi ir maskavosi. O kitą visą dieną lindėjo savo slėptuvėse ir niekur nekišo nosies.
Jie buvo pasirengę taip, kad juos surasti buvo iš esmės neįmanoma. Jie tikrai ištvermingi ir atsidavę savo darbui“, – pasakojo D.Rubliauskas.
Atsilaikė vienintelis gurkas
Šiemet gurkai mini tarnybos britų ginkluotosiose pajėgose 200 metų sukaktį. Britų pagarbą kovingi gurkai pelnė 1814–1816 m. vykstant Gurkų karui tarp britų Ost Indijos bendrovės ir Gurkų karalystės Nepale.
Bendrovė iš esmės atstovavo Britų imperijos interesams Indijoje – ji turėjo nuosavą kariuomenę, žmonių skaičiumi ir ginklais labai lenkiančią gurkus.
Britų karvedžiai tikėjosi nesunkiai įveikti prastai ginkluotus kalnų žemdirbius, tačiau susidūrė su įnirtingu ir gudriu priešininku. Karas užsitęsė.
Dar tebevykstant karui britai 1815 metais suformavo pirmuosius gurkų karinius vienetus. O jau po metų pasirašytoje taikos sutartyje buvo oficialiai numatyta gurkų tarnyba Britų imperijos kariuomenėje.
Iš pradžių tarnauti buvo imami tik tam tikrų Nepalo genčių atstovai.
Mūsų dienomis stoti į tarnybą Gurkų brigadoje leidžiama aštuonių regionų atstovams.
Kartu su britais gurkai dalyvavo abiejuose pasauliniuose karuose. Apie 40 tūkst. jų žuvo. O kadangi gurkai vyksta ten, kur ir kiti britų kariai, pastaruoju metu jie dalyvavo ir Irako bei Afganistano karuose.
Afganistane gurkai atsidūrė vieni pirmųjų. Per visą laiką čia žuvo aštuoni nepaliečiai, o jų kovingumas ir atsidavimas savo profesijai vėl neliko nepastebėtas.
„Geriau mirti negu būti bailiu“, – skelbia gurkų šūkis.
Visa britų žiniasklaida jį citavo 2011-ųjų pavasarį, kai karalienė Elizabeth II 31 metų seržantui Dipprasadui Punui prie krūtinės segė antrą pagal svarbą britų armijos apdovanojimą – Kryžių už išskirtinį narsumą.
Garbingesnis apdovanojimas – tik Viktorijos kryžius, kuriuo iki šiol už išskirtinę kovinę drąsą buvo apdovanoti 13 gurkų.
Kryžių už išskirtinę narsą iš karalienės rankų seržantas pelnė už tai, kad Afganistane vienas atlaikė net trisdešimties talibų puolimą. Iš pasalų užpultas gurkas iššaudė visus turimus 400 šovinių, susprogdino 17 granatų ir vieną miną.
Kai baigėsi amunicija, Dipprasadas Punas nuo savo kulkosvaidžio nulupo atraminį trikojį ir nepalietiškai šaukdamas „Marchu talai“ („Aš jus visus nukausiu“. – Red.) nuo priešo gynėsi juo.
Ir jis liko gyvas. Visi karį puolę priešai krito mūšio lauke.
„Talibai naiviai tikėjosi, kad vieną gurką tikrai gali įveikti 30 priešų. Jie smarkiai apsiriko“, – vėliau rašė britų spauda.
Pats sunkiausias egzaminas
Nepaliečiai tarnybą Gurkų brigadoje laiko garbe ir didžiuliu įvertinimu. Kasmet tapti gurkais pretenduoja per 8 tūkst. vyrų. Britai atsirenka vos 200.
Šiuo metu britų armijoje tarnauja apie 3,5 tūkst. gurkų. Gurkų brigadą sudaro pėstininkų, inžinierių, ryšininkų, logistikos vienetai.
Priėmimas į Gurkų brigadą laikomas vienu sunkiausių karinių egzaminų pasaulyje. Kandidatai į gurkus turi ne tik atitikti tam tikrus fizinius duomenis, bet ir būti gerai pasirengę.
Sunkiausia egzamino dalimi laikomas vadinamasis dokų bėgimas. Vyrams ant nugaros pritvirtinamas 25 kg akmuo (jį laikantis diržas juosia kandidato kaktą), su kuriuo į kalną per 55 minutes reikia nubėgti 5 mylias – kiek daugiau nei 8 kilometrus.
„Tai tikrai daro įspūdį. Šiai atrankos sistemos daliai reikia nepaprastos ištvermės. Jie yra puikiai pasirengę fiziškai ir nepaprastai ištvermingi“, – sako tris savaites iš arti gurkas stebėjęs D.Rubliauskas.
Nenuostabu, kad perėję atranką gurkai didžiuojasi ir vertina tarnybą britų kariuomenėje. Dažnu atveju tai būna ir šeimos tradicija.
„Mano tėtis čia tarnavo. Ir senelis taip pat. Ėmiau pavyzdį iš jų – įstojau į britų armiją.
Mes didžiuojamės, kad tiek metų galėjome būti britų armijos dalimi ir ja esame iki šiol“, – Latvijoje „Natochannel.tv“ komandai sakė 2-ojo karališkojo gurkų šaulių bataliono kapralas Kusmalas Rajas Rai.
Peilį reikia sutepti krauju
Gurkai garsėja ne tik kovingumu ir atsidavimu tarnybai. Iš kitų karių juos lengvai galima atpažinti dėl neatskiriamo ginkluotės atributo – kukrio.
Tai yra sunkus, lenktas nepalietiškas peilis, naudojamas ir kaip įrankis, ir kaip ginklas. Dar jis žinomas gurkų peilio vardu.
Ryškiausias šio ginklo bruožas – maždaug 20 laipsnių į priekį lenkta platėjanti geležtė. Peilis apie 40 cm ilgio, sveria daugiau nei pusę kilogramo.
Geležtės apačioje, prie pat rankenos, yra daromos įpjovos, neleidžiančios kraujui tekėti per kario rankas. Tai trukdytų mūšyje tvirtai laikyti ginklą.
Įgudęs karys šiuo peiliu gali pridaryti neįsivaizduojamai daug žalos. Gurkų karo metu nedidelio ūgio ir judrūs nepaliečiai artimoje kovoje ridendavosi žeme ir šiais peiliais britų kariams iš apačios perrėždavo pilvus.
Beje, kukris buvo vienintelis ginklas, kuriuo gindamasis nuo talibų nepasinaudojo jau minėtas seržantas Dipprasadas Punas. Nepanaudojo, nes tuo metu jo tiesiog neturėjo. Vėliau patys gurkos juokavo, kad jei seržantas būtų turėjęs peilį, priešų būtų kritę dar daugiau.
„Kukris yra jų simbolis nuo pat susikūrimo. Gurkai patys juokauja, kad jei tą peilį išsitraukia, be kraujo jo nesusikiša atgal. Buvo šį kartą pratybose toks juokingas nutikimas, kurį man pasakojo patys gurkai. Puolė juos latvių kariai. Kai latviai priartėjo, gurkai išsitraukė peilius. Ir latviai labai rimtai patikėjo, kad šį kartą viskas daroma rimtai.
Kiekvienas gurkas turi tą peilį ir kiekvienas jį naudoja“, – pasakojo lietuvių kuopos vadas kapitonas D.Rubliauskas.
Gamina meistrai
Visi gurkų naudojami peiliai yra rankų darbo. Jie gali šiek tiek skirtis vienas nuo kito, nes gaminami skirtingų meistrų. Pratybose Latvijoje dalyvavę gurkai lietuviams pasakojo, kad pastaruoju metu peilius gaminančių meistrų mažėja. Senieji išmiršta, o jaunimas peilių gamybos tradicijų nesiveržia perimti.
Beje, kukris naudojamas ne tik karyboje. Nepale šis peilis plačiai naudojamas ir buities darbams.
