„Esame labai panašūs – kiek čia plaukti iki tos Graikijos? Bet jie visada pūtėsi ir jautėsi pranašesni. Graikus Europa kažin kada priėmė į ES, o mes, turkai, buvome netinkami. O pažiūrėkite, kas iš to išėjo. Jie iššvaistė paskolas ir toliau pučiasi.
Tegu dabar Vokietija žinosi: išbrokavo mus, turkus, nepriėmė į bendrą būrį. Bet iš tiesų būtent Turkija yra darbšti ir ateitį turinti šalis, nes mūsų daug ir mes nesame tinginiai“, – karštai dėsto vyras.
Atatürkui atrodo, kad Turkijos padėtis yra šimteriopai geresnė.
„Mūsų šalis neturi tiek daug skolų. Mūsų nekankina tokios pabėgėlių minios, kaip pietinių Europos šalių. Tiesa, turime apie du milijonus į Turkiją atbėgusių sirų, bet tai dar ne pasaulio pabaiga“, – sako automobilių modelių prekeivis.
Jis tvirtina, jog turkai tikrai nėra pavydūs ar kerštingi, todėl linki Graikijai kuo greičiau kapstytis iš duobės. Atatürkas pats ketina vykti į Graikijos salas ilsėtis ir kartu vežtis gausią šeimą. Tą patį darys jo kaimynai.
„Dabar graikams svarbus kiekvienas turistas ir jo paliktas pinigas. Valstybė graikų neišlaikys. Salose jie patys šį tą užsiaugins, bet pinigų gali atvežti tik turistai“, – aiškina turkas.
„Ar graikai padarė klaidą atsisakydami mokėti skolas?“ – atsargiai klausiu.
„Ar sakyti atvirai? – koketuoja Atatürkas. – Graikai šiek tiek sukti – kaip ir mes, turkai. Galvoja viena, daro kita. Bet šįsyk jie rizikuoja ilgam.“
Automobilių modeliai – brangūs
Atatürko parduotuvėje yra daug įvairių prekių turistams, tačiau daugiausia pelno jam duoda automobilių modeliai.
„Esu įvairiose šalyse surinkęs gerą kolekciją. Kelis automobilius pagal senas nuotraukas yra nukalęs mano dėdė, turėjęs auksines rankas. Jo jau nebėra šioje žemėje, o automobiliai burzgia. Jais labiausiai domisi britai“, – aiškina Atatürkas.
„O kiek kainuoja šis sunkvežimis?“ – klausiu.
„Nemažai – apie tūkstantį Turkijos lirų. Nusiderėti leidžiu retai, nes naują prekę gauti sunku. Kai kurie žinovai kartais užsako surankioti visą kolekciją. Tada iš karto uždirbame kelis tūkstančius dolerių“, – neslepia turkas.
Rengs akciją Graikijai gelbėti
Kompiuterių verslą plėtojantis Dimitris, kurio motina graikė, o tėvas turkas, sako, jog Turkijoje populiarėja akcija paremti graikus. Vieni kitus žmonės ragina pirkti bilietus ir plaukti bent kelias dienas pabūti Graikijos salose.
„Ar ši akcija tikrai geranoriška, ar šioks toks pasipūtimo aktas norint parodyti, kad turkai pranašesni, o graikai atsidūrė nevykėlių pusėje?“ – klausiu.
Dimitris juokiasi.
„Na, šiuo metu ir aš galiu atrodyti nevykėlis. Įsirenginėju naują biurą, bet ėmė ir išmušė saugiklius. Gal elektrikas supainiojo laidus. Štai sėdžiu ant kėdės tuščiame biure ir maigau prasčiausio kompiuterio klavišus. Modernių dar neatvežė, o kai atveš, bijosiu įjungti, kad netyčia nesupleškėtų“, – šelmiškai šaiposi graikiško kraujo turintis turkas Dimitris.
Tačiau paskui rimtai tvirtina, jog išsilavinę žmonės Turkijoje puikiai supranta, kad graikams ilgą laiką gali būti labai sunku, ir juos užjaučia.
„Mano draugai turi nuolatinį darbą ir pastovias pajamas. Kodėl nenuvykti pas graikus ir nepasiausti savaitę, jeigu galime sau tokią pramogą leisti? Jiems bus naudinga, o mums – labai smagu“, – sako Dimitris.
Lieka neaišku, kokie tikrieji jo ketinimai – pasikelti savivertę ar padėti kokiai nors viešbutį turinčiai graikų šeimai.
Viešbučio savininkas smerkia graikus
Nedidelio viešbutėlio, kuriame gyvenu, šeimininko sūnus, 35 metų gražuolis, gimęs Vokietijoje, net neabejoja, kad graikai sau leidžia elgtis necivilizuotai.
„Klausimas labai paprastas. Kad ir kokios būtų skolinimo sąlygos, kam imti paskolas, jeigu nemanai jų grąžinti. Puikiai suprantu vokiečius: jie dantimis išplėš iš Graikijos ten palaidotus savo pinigus.
Aš irgi daryčiau taip pat. Visai neužjaučiu graikų, nes jie – žaidėjai, ieškantys kvailių“, – sako turkas, bet prašo jo vardo ir pavardės nerašyti.
Paklaustas, kodėl nori nuslėpti vardą, juokiasi, kad pasaulis mažas. Be to, Vokietijoje liko daugybė draugų graikų.
