Po dvidešimt penkerių metų skirtumas tarp mūsų šalių žymiai išaugo. Tuo laikotarpiu Lenkijos ekonomika kasmet sistemingai augo apie 5 proc. Ukraina gi įklimpo į stagnaciją. Kodėl taip atsitiko?
Aišku, kad šis skirtumas susijęs su Lenkijos įstojimu į Europos Sąjungą. Tačiau to neužtenka paaiškinimui, kodėl nuo komunizmo žlugimo momento Lenkija ir Ukraina juda taip atitolusiais nuo savęs bėgiais. Egzistuoja du kiti veiksniai, dėl kurių šiandien ES turi susimąstyti.
Pirmas – tai galimybė eiti savu, nepriklausomu taku, be didesnio stiprių kaimynų kišimosi. Lenkija gavo tokią progą 1990 metais. Ukraina neturi jos iki šiol.
Konfliktas Ukrainos rytuose tebesitęsia jau pusantrų metų. Jį vis stiprina tai, kad Rusija, užėmusi dalį Ukrainos teritorijos, siunčia ten savo karius bei ginklus ir atkakliai bando destabilizuoti likusią šalies dalį. To išdava yra humanitarinė krizė, palietusi šimtus tūkstančius vidaus pabėgėlių. Kiekvieną dieną savo ardomosios propagandos pagalba Kremlius bando susilpninti teisėtą, demokratiniu būdu išrinktą Kijevo vyriausybę.
Išvada ES yra vienareikšmė: privalome griežtai raginti Kremlių pakeisti šį kelią. Praeitą mėnesį ES valstybių diplomatijos vadovai pagrįstai nutarė atnaujinti sankcijas prieš Rusiją. Sprendimas buvo priimtas vienbalsiai. Teisingas yra ir jo laikymasis iki momento, kol Rusija pilnai įvykdys Minsko susitarimus.
Privalome tęsti diplomatines pastangas – ir ES rėmuose, ir dvišalių santykių srityje – kad įtikintume Rusijos sprendimų priėmėjus, kad Ukrainos destabilizavimas niekam nenaudingas, juolab Kremliui.
Antras žymus skirtumas tarp dabartinės situacijos Lenkijoje ir Ukrainoje yra mūsų šalyje įvykdytos demokratinės ir ekonominės reformos. Šiandien Lenkija turi puikiai funkcionuojančią pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą, laisvą rinką ir konkurencingas įmones.
Užduotis nebuvo lengva. Eilinės Lenkijos vyriausybės, verslininkai ir visuomenės lyderiai pasiaukojo jos įgyvendinimui per pastaruosius dvidešimt penkerius metus. Panašiai kaip Didžioji Britanija šiandien Lenkija mato naudą, plaukiančią iš konkurencingumo ir atvirumo pasaulio prekyboje. Lenkijoje atsirado dešimtys tūkstančių naujų įmonių, klesti užsienio investicijos, o tūkstančiai užsienio bendrovių kuria darbo vietas ir didina eksportą. Sumažėjo biurokratija. Didžioji Britanija ir Lenkija stengiasi vykdyti šią užduotį ne tik ES rėmuose, bet ir už jos ribų.
Šiandien Ukraina pradeda eiti tuo pačiu keliu, įkvėpta tūkstančių savo piliečių balsų, pernai išėjusių į Kijevo gatves, reikalaujančių geresnės ateities.
Pirmuosius šių veiksmų efektus jau galime matyti. Ukrainos parlamentas pradėjo reformų procesą viešosios tvarkos, mokesčių sistemos, žemės ūkio ir sveikatos apsaugos srityse. Kijevas kovoja ir su sunkesniais iššūkiais, pvz. teisėsaugos reforma ar kova su korupcija. Praeitą mėnesį Ukrainoje pradėjo veikti internetinis tinklalapis, kurio pagalba piliečiai gali naudotis 60 vyriausybinių agentūrų paslaugomis ir tai turėtų pašalinti korupciją bei nereikalingą biurokratiją.
Turime girti šią pažangą. Taip, kaip giria ją kiti. Pastaruoju metu svarbus Tarptautinio valiutos fondo – organizacijos, nelinkusios ką nors perdėtai vertinti – atstovas pasakė, kad nauja Ukrainos vyriausybė yra „valdžia, kuri per pastaruosius 20 metų labiausiai linkusi vykdyti reformas“.
Tačiau vis dar yra daug atliktinų darbų. Būtina apriboti biurokratiją bei pernelyg didelę oligarchų įtaką, sukurti draugišką atmosferą verslininkams. Mes, Europos Sąjunga, privalome padaryti viską, kad padėtume Ukrainai tai įvykdyti. Tam reikalinga praktinė pagalba.
Puikus to pavyzdys yra britų fondo „Good Governance Fund“ bei ES „Paramos Ukrainai grupės“ veikla. Lenkija padeda Ukrainai jos permainų kelyje nuo 2005 metų. Iki 2014 metų skyrėme apie 90 milijonų eurų iš „Oficialios paramos plėtrai“ fondo. Nuo praeitų metų Lenkijos vyriausybė padidino paramos Ukrainai apimtį, ypatingą dėmesį skirdama decentralizacijai bei savivaldai, kurios yra svarbiausios transformacijos laikotarpiu.
Išsiuntėme geriausių Lenkijos ekspertų komandą, kad padėtų kurti ir įgyvendinti įstatymus, ypač decentralizacijos srityje, taip pat paruošti personalą. Šiais metais Lenkija vėl didina paramą Ukrainai, šį kartą antikorupcinių veiksmų ir viešųjų finansų reformų srityse.
Nepaisant to, demokratinė transformacija Ukrainoje reikalauja laiko. Iš savo patirties žinome, kad kelias į reformas yra ilgas. Jis reikalauja Ukrainos piliečių bei jų išrinktos valdžios kantrumo ir ryžtingumo.
Tačiau taipogi būtinas ES kantrumas ir ryžtas. Mūsų teisių, saugomų atitinkamų institucijų ir įstatymų, nepavyko sukurti iš karto, nors dabar jos atrodo akivaizdžios. Reikėjo laiko, kad jos įsišaknytų ES visuomenėse.
Todėl raginame mūsų Europos partnerius, kad patvirtintų savo pasiruošimą remti Ukrainos pastangas vykdyti ekonomines ir politines reformas. Nežiūrint tebesitęsiančio konflikto rytuose, praeitais metais buvo imtasi veiksmų teisinga kryptimi. Privalome bendradarbiauti su Ukrainos vyriausybe ir visuomene, pasižadėjusiomis artimiausiais mėnesiais ir metais įgyvendinti reformų programą.
Didžiosios Britanijos ES reikalų ministras Davidas Lidingtonas,
Lenkijos Respublikos užsienio reikalų viceministras Konradas Pawlikas