Vieną 2001 metų vakarą jaunuolis prisėdo prie pianino, kad pasipraktikuotų groti vieną dainą. Šią melodiją jis ketino paskambinti savo merginai, kai jai piršis.
Vienas kitą jie buvo įsimylėję nuo vaikystės. Kim Cheol-woongas su mergaite susipažino, kai jam buvo aštuoneri. Jie kartu ėmė mokytis skambinti pianinu.
Tardė dėl muzikos
Lemtingoji daina buvo Richardo Claydermano baladė „A Comme Amour“. Ši melodija itin jausminga ir patenkina ne kiekvieno skonį. Bet tik Šiaurės Korėjoje ją groti savo paties namuose gali būti pavojinga.
Kažkoks praeivis nugirdo iš namo sklindant prancūzišką muziką ir tuojau pat surašė skundą Valstybės saugumo departamentui.
„Niekada nemaniau, jog sugroti uždraustą dainą gali būti taip pavojinga“, – sakė Kim Cheol-woongas.
„Kur pirmąkart išgirdai šią dainą? Kaip jauteisi, kai jos klausei? Kam tu ją grojai?“ – kamantinėjo pareigūnai per apklausą, kuri truko daugybę valandų.
Kim Cheol-woongas atsakė, jog šią dainą pirmąkart išgirdo mokydamasis Rusijoje. Melodija vaikinui labai patiko, tad jis įsiminė ją. Grįžęs namo norėjo ją pagroti ir savo merginai.
Suabejojo savo šalimi
Kim Cheol-woongo išskirtinis muzikinis talentas išryškėjo dar vaikystėje. Vaikinas baigė klasikinės muzikos specialybę elitiniame Pchenjano universitete ir jam buvo leista tęsti studijas prestižinėje Maskvos konservatorijoje.
Vaikinas lankydavosi įvairiose Rusijos kavinėse ir ten pirmą kartą išgirdo džiazo muziką, ji pakerėjo.
Po intensyvios apklausos vaikinas turėjo parašyti 10 lapų atsiprašymą už tai, kad grojo „netinkamą muziką“. Jam tai pasirodė visiškas absurdas.
Vaikinas priklauso įtakingai šeimai, dėl to iš šios situacijos išlipo sausas. Bet tokia patirtis privertė susimąstyti, kokioje šalyje gyvena.
Jaunuolis pasakojo, jog studijų Maskvoje metais girdėjo daug negailestingos kritikos, nukreiptos į Šiaurės Korėją. Bet jis aiškino, jog užsienyje jautėsi lyg patriotas ir nekreipė dėmesio į tokias kalbas.
„Aš stengsiuosi kiek galiu, būsiu ištikimas ir tarnausiu šaliai savo muzikiniais sugebėjimais“, – tada mąstė jis.
„Ėmiau suvokti, jog norėdamas būti pianistu Šiaurės Korėjoje turėsiu labai daug paaukoti. Mano iliuzijos išsisklaidė. Tris dienas kentėjau, nes bandžiau nuspręsti, ar turėčiau likti savo šalyje, ar bėgti“, – prisiminimais dalijosi Kim Cheol-woongas.
Pabėgimas
Galiausiai jaunuolis nusprendė bėgti. Jis pripažino bijojęs, kad jo šeimai gali tekti už tai atsakyti. Bet vaikinas manė, jog šeima jį supras ir palaikys jo sprendimą.
Kim Cheol-woongas paliko raštelį savo merginai. „Nelauk manęs!“ – parašė jis ir niekada neištarė sudie.
Apie pabėgimą vaikinas niekam negalėjo papasakoti, tad viskam ruošėsi pats.
„Buvau girdėjęs, kad jei pateksi į kitą Tumanajos upės krantą, laisvąjį pasaulį galėsi pasiekti per Kiniją. Aš turėjau Pchenjano miesto pilietybę, todėl niekas manęs nestabdė tapatybės tikrinimo taškuose“, – pasakojo Kim Cheol-woongas.
Vaikinas keliavo vienas, pasiėmęs vos kelis daiktus. Kai pasiekė upę, jį sukaustė baimė, nes nežinojo, kaip ją perplaukti. Staiga jį apsupo pasislėpę pareigūnai.
„Rankas aukštyn!“ – paliepė jie.
Kim Cheol-woongas pakluso, bet staiga prisiminė, jog turi 2 tūkst. dolerių (1,8 tūkst. eurų). Šiuos pinigus jis atidavė pareigūnams ir tie jam padėjo perplaukti upę.
Patekęs į Kiniją jaunasis pianistas pasiekė netoliese esantį kaimą. Ten jis pasakė, kad gali groti pianinu, tačiau kaimiečiams tai buvo nė motais. Todėl vaikinui teko dirbti įvairius sekinančius fizinius darbus.
Naujas gyvenimas
Bet vieną dieną likimas jam ir vėl nusišypsojo. Kim Cheol-woongas sutiko dar vieną pabėgėlį iš Šiaurės Korėjos ir tas jam papasakojo apie netoliese esančią bažnyčią. Jis užsiminė, kad tuose maldos namuose yra pianinas.
Ši naujiena nepaprastai pradžiugino muzikos išsiilgusį vaikiną. Jis ėmė reguliariai groti bažnyčioje ir savo gabumais pakerėjo lankytojus. Tuo metu jis apsimetė pabėgėliu iš Šiaurės Korėjos, dar neišmokusiu kinų kalbos.
Galiausiai, prabėgus daugiau nei metams nuo pabėgimo, vaikinui pavyko gauti suklastotą Pietų Korėjos pasą ir ten jis pradėjo gyvenimą iš naujo.
Kim Cheol-woongas tapo pianistu ir koncertuoja visame pasaulyje. Jis sukūrė šeimą ir pradėjo labdaringą veiklą, kad padėtų Šiaurės Korėjos pabėgėlių vaikams siekti mokslų.
Pianistas teigė, kad Pietų Korėjoje gyvena apie 5 tūkst. pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos ir visi jie jaučiasi atstumti.
Vieninga ateitis
Neseniai Kim Cheol-woongas įkūrė savo orkestrą ir pavadino jį „Airiang“ jaunimo orkestru. „Airiang“ yra sena korėjiečių liaudies daina apie meilę ir praradimą. Vaikinas teigia, kad tai turbūt vienintelė daina, žinoma ir Šiaurės, ir Pietų Korėjoje.
„Aš noriu per muzikos mokymą padėti šiems vaikams. Svarbiausia – noriu, pasitelkdamas šiuos vaikus, parodyti susivienijimo ateitį. Todėl į orkestrą pakviečiau groti ir Šiaurės, ir Pietų Korėjos paauglius“, – pasakojo muzikantas.
Kim Cheol-woongas pasakojo, jog kai paaugliai ėmė groti kartu, įvyko stebuklas ir jie bemat susidraugavo.
Muzikantas tikisi, kad jo orkestras pasirodys per 2018 metų žiemos olimpines žaidynes, kurios vyks Pietų Korėjoje.
„Šie jaunuoliai jau patyrė susivienijimą per muziką, todėl tarsi simbolizuoja suvienytos Korėjos ateitį. Be to, šis orkestras suaugusiesiems galėtų skleisti pasaulio harmonijos žinią, nes žmonės nuolat kovoja“, – pasakojo jis.
Kim Cheol-woongas vis dar groja Richardo Claydermano „A Comme Amour“.
Parengė Eglė Tamošauskaitė