Ministras patikino, kad Lietuva palaikys šį susitarimą per balsavimą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kurioje dirba iki metų pabaigos.
„Susitarimas – ilgai lauktas, juo labiau, kad apie dvylika metų šalys derasi. Buvo įvairių tarpinių sprendimų, šis irgi – noriu pabrėžti – dar nėra galutinis. Jis iš karto dar neįsigalios ir, matyt, bus dar labai atidžiai nagrinėjamas pirmiausia Jungtinių Valstijų Kongrese“, – BNS sakė L.Linkevičius.
„Yra nemažai „jeigu“, bet, be abejo, visas pasaulis laukia gerų žinių šia tema ir mes sveikiname visus šių šalių ministrus ir (ES užsienio politikos vadovę) Federicą Mogherini. Dabar belieka sulaukti įgyvendinimo fazės ir tada matysis, ar tikrai galime teigti, kad įvyko tas proveržis“, – teigė jis.
Lietuva palaiko rezoliuciją
Pasak ministro, susitarimas taps oficialiu, kai vėliau liepą Jungtinių Tautų Saugumo Taryba patvirtins rezoliuciją, kurios priedas bus šis susitarimas. L.Linkevičiaus teigimu, Lietuva „be jokios abejonės balsuos už“ rezoliuciją.
„Labai svarbu, kad nuolatinės Saugumo Tarybos narės vis dėlto pasiekė tą susitarimą, todėl tikėtina, kad jos nevetuos“, – kalbėjo L.Linkevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad svarbus susitarimo aspektas yra tai, kad jo laikymąsi bus galima patikrinti.
„Labai daug kritikų, labai daug abejojančių. Tačiau jeigu visi tik abejos, nebus jokios pažangos. Todėl tai, kas įvyko, kaip Irano prezidentas teigia, nėra visiems priimtina, bet pakankamai subalansuota. O prezidentas Barackas Obama pabrėžė, kad paremtas ne tikėjimu, nes to tikėjimo nelabai yra, bet paremta galimybe viską tikrinti ir jeigu tik bus nukrypta nuo susitarimo, grįžta visos sankcijos“, – sakė ministras.
Antradienį galingosios pasaulio valstybės ir Iranas formaliai baigė rengti istorinį susitarimą, pagal kurį Iranas sutiko apriboti savo branduolinę programą mainais už tarptautinių sankcijų panaikinimą.
Irano prezidentas pažadėjo, kad Iranas niekada nesieks branduolinio ginklo, tačiau Izraelio premjeras jį pavadino istorine klaida.
Derybos – lyg maratonas
Iranas ir šešios galingosios šalys antradienį pasiekė istorinį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos, vainikuojantį ilgiau negu dešimtmetį vykusias derybas ir tapusį dokumentu, kuris gali iš esmės pakeisti padėtį Artimuosiuose Rytuose.
Vis dėlto šis pasiekimas nenuslopino prieštaringų vertinimų dėl vieno iš opiausių šiuolaikinės diplomatijos klausimų: Europos Sąjunga naująją sutartį vadino „vilties ženklu visam pasauliui“, o Izraelis – „istorine kapituliacija“.
Pagal šią sutartį sankcijos, paskelbtos Iranui Jungtinių Valstijų, ES ir Jungtinių Tautų, bus palaipsniui atšaukiamos, šiitiškai respublikai sutikus su jos branduolinės programos ilgalaikiais suvaržymais. Vakarų šalys ilgą laiką įtarė, kad Iranas savo branduolinę programą naudoja kaip priedangą mėginimams pasigaminti atominių ginklų, nors Teheranas tai griežtai neigė.
Persilaužimas buvo pasiektas 18-ąją derybų tarp Irano ir vadinamosios P5+1 grupės, kurią sudaro JAV, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, maratono dieną.
Ypač svarbios sėkmingai derybų baigčiai buvo JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry ir Irano užsienio reikalų ministro Mohammado Javado Zarifo diskusijos.
Diplomatinės pastangos dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos prasidėjo 2013 metais, kai į valdžią Irane atėjo prezidentas Hassanas Rouhani. Tų metų lapkritį buvo suderinta laikinoji sutartis, bet pernai buvo praleisti du galutiniai terminai, iki kurių ketinta pasirašyti ilgalaikę sutartį.
Balandį derybų šalys pasiekė didelį proveržį, susitarusios dėl galutinės sutarties gairių ir tikėjosi ją užbaigti derinti iki birželio 30 dienos, bet galutinis terminas buvo dar dukart atidėtas.
Nuo balandžio daug teisinių ir techninių ekspertų dėjo dideles pastangas, kurpdami itin sudėtingą ir techninių detalių gausią sutartį, kad ji būtų veiksminga.
Vėliau derybos įstrigo dėl sankcijų švelninimo tikslaus kalendoriaus ir Irano noro, kad būtų atšauktas jam Jungtinių Tautų paskelbtas įprastinės ginkluotės embargas.
Nauja kryptis
Šis susitarimas yra svarbi politinė pergalė tiek JAV prezidentui Barackui Obamai, tiek H.Rouhani – pragmatiškų pažiūrų lyderiui, kuris buvo išrinktas prieš dvejus metus, žadėdamas sumažinti 78 mln. gyventojų turinčios šalies diplomatinę izoliaciją.
B.Obama, kuriam diplomatija su Iranu, slapta pradėta prieš daugiau negu dvejus metus, kaip ir santykių su Kuba normalizavimas, yra itin svarbūs pasiekimai jo pastangose rasti bendrą kalbą su priešais, pareiškė, kad susitarimas su Iranu suteikia galimybę judėti „nauja kryptimi“.
„Šis susitarimas suteikia progą judėti nauja kryptimi. Mums derėtų ja pasinaudoti“, – per televiziją tiesiogiai kreipdamasis į tautą sakė JAV lyderis, bet pridūrė, kad „mūsų skirtumai yra realūs. Sudėtinga šalių santykių istorija negali būti ignoruojama. Įmanoma keistis“.
Jis taip pat sakė, kad šis susitarimas padės sustabdyti branduolinių ginklų plitimą Artimuosiuose Rytuose.
„Šiandien, kadangi Amerika derėjosi iš galios ir principo pozicijų, mes sustabdėme branduolinio ginklo plitimą šiame regione“, – pareiškė jis.
„Visi keliai įgyti branduolinį ginklą atkirsti“, – sakė B.Obama ir pridūrė, kad susitarimas grindžiamas ne pasitikėjimu, o patikra.
Vašingtono ir Teherano santykiai nutrūko per 1979 metų islamo revoliuciją, kai revoliucionieriai šturmavo JAV ambasadą Teherane ir 444 dienas laikė įkaitais 52 amerikiečius.
Vilties ženklas
„Manau, kad tai istorinis momentas, – per spaudos konferenciją sakė M.J.Zarifas, įgijęs išsilavinimą Jungtinėse Valstijose ir užmezgęs šiltus ryšius su J.Kerry. – Sudarome susitarimą, kuris nėra visiems tobulas, tačiau jis yra tai, ką mes galėjome pasiekti, ir tai yra svarbus laimėjimas mums visiems.“
„Šiandien galėjo užgesti mūsų viltys dėl šio klausimo, bet dabar atverčiame naują vilties puslapį. Statykime ant šių pamatų“, – pridūrė Irano diplomatijos vadovas.
Antrindama jam ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini, kuri atliko derybų koordinatorės pareigas, pareiškė: „Tai sprendimas, galintis pradėti naują tarptautinių santykių istorijos skyrių ir rodantis, kad diplomatija, koordinavimas ir bendradarbiavimas gali įveikti dešimtmečius tvyrojusią įtampą ir konfrontaciją.“
„Manau, tai vilties ženklas visam pasauliui“, – pridūrė ji.
Dievas išgirdo Irano maldą
Savo ruožtu H.Rouhani kreipdamasis per televiziją į tautą pareiškė, kad „Dievas išgirdo mūsų tautos maldas“ ir pažymėjo, kad sudaryta sutartis yra žingsnis kelyje į platesnį tarptautinį bendradarbiavimą.
„Išsprendus šią nereikalingą krizę, atsiveria nauji horizontai, susitelkiant į bendrus iššūkius“, – sakė Irano lyderis.
„Jeigu šis susitarimas bus įgyvendintas teisingai... mes galime palaipsniui nugalėti nepasitikėjimą“, – sakė jis kalbėdamas apie ilgą laiką buvusius įtemptus santykius su Vakarų valstybėmis.
„Tai abipusis susitarimas, savitarpiškas susitarimas“, – pridūrė jis.
Vis dėlto abiejų lyderių pastangos namuose vertinamos skeptiškai įtakingų griežtosios linijos šalininkų po dešimtmečius tvyrojusio abipusio priešiškumo tarp valstybių, kurios viena kita vadino „Didžiuoju Šėtonu“ ir „Blogio ašies“ nare.
Jungtinėse Valstijose nemažai įtakingų politikų, ypač iš B.Obamos oponentų respublikonų gretų, laikosi nuomonės, kad susitarimas su Iranu yra per silpnas pažaboti jo branduolines ambicijas.
Dabar JAV Kongresas turės 60 dienų išnagrinėti sudėtingą ir didelės apimties sutartį, kurioje apstu techninių ir teisių detalių. Savo kreipimesi B.Obama pažymėjo, kad jeigu bus nuspręsta ją atmesti, jis blokuos įstatymų leidėjų sprendimą.
Prezidento veto Kongresas galėtų įveikti tik užsitikrinęs dviejų trečdalių įstatymų leidėjų daugumą, todėl tą istorinę sutartį būtų įmanoma galutinai sužlugdyti tik tuo atveju, jeigu prieš ją sukiltų B.Obamos demokratai.
Irano lyderiams taip pat teks susidurti su oponentų pasipriešinimu, ypač todėl, kad šalis veikiausiai negaus daug naudos iš sankcijų sušvelninimo iki kitų metų.
„Per ankstyvas džiūgavimas gali pasiųsti blogą signalą priešui“, – konservatyvių pažiūrų Irano įstatymų leidėjo Ali Rezos Zakani pasisakymą parlamente citavo naujienų agentūra „Fars“.
Izraelis paklaiko
Izraelio vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad antradienį pasiektas susitarimas dėl Teherano branduolinės programos yra „istorinio masto klaida“.
Šalies, kuri, kaip manoma, turi branduolinį ginklą, premjeras taip pat pabrėžė, jog padarys viską, kad užkirstų kelią Iranui įgyvendinti savo branduolines ambicijas.
„Iranui bus duotas aiškus kelias įgyti branduolinių ginklų. Daug suvaržymų, kurie turėjo užkirsti tam kelią, bus atšaukti“, – sakė B.Netanyahu per susitikimą su Jeruzalėje viešinčiu Nyderlandų užsienio reikalų ministru Bertu Koendersu.
„Visose srityse, kuriose Iranui turėjo būti sutrukdyta įgyti branduolinių ginklų gamybai reikalingus pajėgumus, padaryta didžiulių kompromisų“, – pabrėžė žydų valstybės lyderis.
„Iranas laimės aukso puodą, praturtės šimtais milijardų dolerių, kurie leis jam toliau tęsti savo agresiją ir terorą regione bei pasaulyje. Tai istorinio masto klaida“, – sakė B.Netanyahu.
Perspektyva, kad istorinis susitarimas ilgainiui atvers kelią JAV ir Irano santykių atšilimui, kelia nerimą ir kitoms Artimųjų Rytų valstybėms.
Visų pirma dėl tokios galimos įvykių eigos būgštauja šiitiško Irano varžovė Saudo Arabija, valdoma sunitų dinastijos, taip pat kitos Persijos įlankos monarchijos, laikančios Teheraną regioną destabilizuojančia jėga.
