Sunkiai įsivaizduojami 340 milijardų eurų – tiek kas sekundę augančios skolos liepos viduryje turėjo Graikija. Beveik 31 tūkstantis eurų – tiek asmeniškai skolos turi kiekvienas graikas, nuo homeriško žilumo senolių iki sirtakio dar nemokančių pyplių.
Palyginimui – Lietuvos skola šių metų liepą buvo 17 milijardų eurų.
Tačiau Graikijoje be košmariškos skolos žioji ir biudžeto deficito skylė. Prie tokios finansų bedugnės privedė sistematiškas iždo plėšimas, gudri statistika, kvapą gniaužiantis mokesčių vengimas, papirkinėjimai bei sumanaus Wall Streeto investicinio „Goldman Sachs“ banko machinacijų, padėjusių graikams maskuoti jų šalies finansų padėtį dar 2009-aisiais, šleifas.
Kam krizė, kam – atostogos
Po tokių jų valdžios piniginių viražų graikai žinojo viena – jie nebegali pasitikėti pačiais savimi. Tačiau lyderiais 2015 metų pradžioje vis tiek išsirinko socializmo pažadais besitaškančius kairiuosius „Syriza“. Iškart po partijos pergalės Graikijos obligacijos vėl nuvertėjo, o iš bankų sąskaitų šalyje gyventojai ėmė šluotis pinigus.
Bet dėl krizės verkė ne visi. Finansinių krizių turizmas – ne naujas reiškinys šioje istorijoje ir dainiais garsėjančioje pietų Europos šalyje. Britams, vieniems dažniausių Graikijos salų lankytojų, graikų sunkmetis – tik į naudą. Pakilus svaro sterlingo kursui šiemet britai gali trinti rankas dėl net 12 procentų pigesnių atostogų Graikijoje nei pernai.
Tačiau, regis, ne visos turistų atrakcijos Graikijoje amžinai priklausys graikams. Vokiečiams pasiūlius Graikijai išparduoti dalį savo turto, o dar 2009 net pakišus mintį apie graikų taip branginamų salų pardavimą, šalies socialistai šiaušėsi. Tačiau praeitą sekmadienį pasirašytame susitarime kairysis graikų ministras pirmininkas Alexis Tsipras visgi sutiko parduoti dalį Graikijos turto, taip sukeldamas visuomenės įtūžį.
Akla matematika
O piniginėmis problemomis kvepėjo jau anksčiau. Dar šių metų vasarį Europos Centrinis bankas atsisakė priimti Graikijos obligacijas kaip užstatą naujoms paskoloms gauti. Dėl naujų reformų niekaip nesusitariantys graikai vėl susvyravo ties bankroto bedugne.
Finansinio aplaidumo istorija šalyje – spalvinga. 2009-aisiais šalyje su misija lankęsi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) specialistai pastebėjo, kad graikai labai gerai moka sekti, kiek jie turi išleisti, bet beveik nefiksuoja, kiek jie iš tiesų išleidžia.
„Tai net nebuvo besivystanti ekonomika. Tai buvo trečiojo pasaulio ekonomika“, – tuomet teigė TVF atstovai.
„Vanity Fair“ apibūdinimu, graikai su pasiskolintais pinigais elgėsi kaip su pinata (Meksikoje populiarus žaislas su įdedama staigmena viduje; mušamas lazda tol, kol išbyra tai, kas paslėpta – Red.). Mušti pinigų pantį galėjo, kas tik norėjo. Pasiskolintais pinigais riebiai sutepti buvo beveik visi valstybinio aparato sraigteliai, nors Europai prižadėta buvo griežta finansinė dieta.
Klastojama ir savaip pateikiama statistika buvo itin pamėgta graikų. Prieš 2010 metų krizę naujai atėjusi valdžia užsakė naują biudžeto paskaičiavimą. Kiek mažiau, nei 4 procentų deficitas per dvi savaites pasirodė besantis 12,5 procentų skyle. Galiausiai buvo nustatyta, kad Graikijos biužete – net 14 procentų deficitas.
Tokia miglota matematika buvo rezultatas to, kad Graikijoje nebuvo nepriklausomo statistikos departamento, nepaklūstančio valdininkų sumanymams. Todėl naujausiame Graikijos ir Europos susitarime atsirado eilutė apie Graikijos statistikos tarnybos nepriklausomumo nuo valdžios užtikrinimą.
Antra Sovietų sąjunga
Pasakiški viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, kelis kartus didesni, nei privataus sektoriaus, nepamatuotas darbuotojų skaičius, ankstyvas pensinis amžius, turto grobstymas. Tokia Graikijos realybė priminė labiau ne Europos, o Sovietų sąjungos realijas. Paklausti graikai dar atsimena, kaip prieš kelerius metus buvo normalu matyti tuntais po darbo medicinos reikmenų namo nešinus gydytojus.
Kaip pastebi „Vanity Fair“, skirtumas tarp švaistymo ir vogimo nesvarbus, nes viena skatina kita. Milžiniški korupcijos mastai šalyje taip pat prisidėjo prie pinigų nykimo situacijos. Eilinis graikas tiki, kad nepapirktas gydytojas jo nepagydys. Ką jau kalbėti apie valdžios pareigūnus – tipinis graikų ministras stebuklingu būdu sugeba įpirkti ir išlaikyti kelių milijonų eurų vertas vilas.
Keista buvo tik bankų padėtis. Per savo rankas leidžiantys gigantiškas sumas eurų, graikų bankininkai nepasididino sau algų ar neprisipirko vertybinių popierių. Problema jiems iškilo tik tada, kai pinigų paskolino valdžiai, o šioji juos išvogė. Tad Graikijoje ne bankai paskandino šalį, o šalis sugriovė bankus.
Kvailą ir bažnyčioj muša
Šiuo metu Graikijoje švilpauja nedarbo vėjai. Kiek daugiau nei ketvirtadalis darbingo amžiaus graikų yra bedarbiai. Su naujai pasirašyta Graikijos gelbėjimo sutartimi taupymo rėžimas bus įjungtas dar didesne pavara, o tai reiškia, kad dar daugiau graikų žus po taupymo ratais.
Tačiau vadinamoji „Europos troika„ – TVF, Europos centrinio banko ir Europos Komisijos triumviratas – negailestingi. Telieka tikėtis, kad antrą kartą jų apkvailinti nepavyks.
