Žmonija pagaliau pamatė tolimąjį Plutoną

„Sveikas atvykęs į šeimą“, – tokią žinutę į Plutoną, nykštukinę planetą, kurią iki šiol žinojome tiktai kaip neryškų tašką, pasiuntė prie jos priskridęs JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) kosminis zondas „New Horizons“.

Beveik dešimtmetį Plutono link keliavęs JAV kosminis zondas „New Horizons“ iš arti nufotografavo šią tolimą nykštukinę planetą ir jos paviršiuje stūksančių apledėjusių kalnagūbrių masyvą.
Beveik dešimtmetį Plutono link keliavęs JAV kosminis zondas „New Horizons“ iš arti nufotografavo šią tolimą nykštukinę planetą ir jos paviršiuje stūksančių apledėjusių kalnagūbrių masyvą.
Beveik dešimtmetį Plutono link keliavęs JAV kosminis zondas „New Horizons“ iš arti nufotografavo šią tolimą nykštukinę planetą ir jos paviršiuje stūksančių apledėjusių kalnagūbrių masyvą.<br>NASA nuotr.
Beveik dešimtmetį Plutono link keliavęs JAV kosminis zondas „New Horizons“ iš arti nufotografavo šią tolimą nykštukinę planetą ir jos paviršiuje stūksančių apledėjusių kalnagūbrių masyvą.<br>NASA nuotr.
Beveik dešimtmetį Plutono link keliavęs JAV kosminis zondas „New Horizons“ iš arti nufotografavo šią tolimą nykštukinę planetą ir jos paviršiuje stūksančių apledėjusių kalnagūbrių masyvą.
Beveik dešimtmetį Plutono link keliavęs JAV kosminis zondas „New Horizons“ iš arti nufotografavo šią tolimą nykštukinę planetą ir jos paviršiuje stūksančių apledėjusių kalnagūbrių masyvą.
Daugiau nuotraukų (3)

„Lietuvos rytas“

Jul 18, 2015, 11:20 AM, atnaujinta Oct 25, 2017, 1:15 PM

Zondo kelionė truko net devynerius su puse metų ir kainavo 723 mln. dolerių (664 mln. eurų). Įveiktas atstumas – 4,8 mlrd. kilometrų. Ar buvo verta? Tikrai taip, rašo „Lietuvos rytas“.

Pirmiausia, Plutonas buvo paskutinis mūsiškės Saulės sistemos kūnas, kurio dar nebuvo aplankęs žmogaus rankų kūrinys.

Ne veltui NASA būstinėje šią savaitę mojuota JAV vėliavėlėmis. Amerika tapo pirmąja šalimi, savo kosmines technologijas pasiuntusia prie visų Saulės sistemos planetų. Plutonas – devintoji, nors nuo 2006-ųjų ir laikoma nykštukine planeta.

Be to, kadangi apie 1930 metais atrastą dangaus kūną žinota itin mažai, dabar mokslininkai kaip niekada godžiai gaudys iš „New Horizons“ atskriesiančią informaciją. O stebina jau pirmieji duomenys.

Geologiškai aktyvi planeta

Antai pirmosiose iš arti padarytose nuotraukose, kurias atsiuntė „New Horizons“, matyti, kad Plutono planetos paviršiuje stūkso apledėję kalnagūbriai. NASA nurodė, kad tų kalnų aukštis yra iki 3,4 km – maždaug toks pat, kaip Amerikos Uolinių kalnų.

Mokslininkai taip pat nustebo iš arti nufotografuotoje Plutono paviršiaus srityje nepastebėję kraterių, nors ši nykštukinė planeta skrieja Kuiperio juostoje – už Neptūno orbitos esančiame regione, kur kosminės nuolaužos nuolat bombarduoja Plutoną ir penkis jo palydovus.

Toks faktas greičiausiai byloja, kad Plutonas yra ne tiesiog „negyvas“ ledo kamuolys, o geologiškai aktyvi planeta.

Kai kurie jo paviršiaus dariniai turbūt yra gana jauni, susidarę ne anksčiau nei prieš 100 mln. metų. Pati Saulės sistema gyvuoja jau apie 4,6 mlrd. metų.

Mokslininkai geologinio aktyvumo požymių anksčiau pastebėjo ir Neptūno palydove Tritone, kai jo nuotraukų 9-ajame dešimtmetyje atsiuntė kosminis zondas „Voyager 2“. Tame dangaus kūne taip pat buvo labai mažai smūginių kraterių.

„Dabar nustatėme faktą, kad tos labai mažos planetos gali ilgai išlikti labai aktyvios. Manau, kad šis faktas pasiųs daug geofizikų atgal prie braižymo lentų, mėginant perprasti, kodėl taip yra“, – teigė misijos vyriausiasis tyrėjas Alanas Sternas.

Mažesnė nei Mėnulis

Tiek A.Sternas, tiek kiti mokslininkai tiesiog tryško entuziazmu. Nenuostabu – jie laukė beveik dešimtmetį, be to, zondo kelionę Plutono link apskritai pradėta planuoti dar 1989 metais.

„Nemanau, kad kas nors iš mūsų galėjome įsivaizduoti, jog šioje tolimoje krautuvėlėje bus tokių įdomių žaislų, – džiaugėsi A.Sternas. – Ta sistema tiesiog pribloškia. Plutonas iš tiesų nuostabus.“

Atiduodami pagarbą Plutono atradėjui misijos nariai vieną ryškų širdies formos regioną Plutono paviršiuje pavadino „Tombaugh Reggio“.

Amerikietis Clyde’as Tombaugh pro teleskopą pastebėjo tą tolimą apledėjusį pasaulį 1930 metais.

Be to, kadangi „New Horizons“ gabena šiek tiek C.Tombaugh pelenų, jis simboliškai tapo toliausiai nukeliavusiu astronautu. Zondas galiausiai netgi nuskries už Saulės sistemos ribų.

„New Horizons“ padėjo mokslininkams sužinoti, kad Plutonas šiek tiek didesnis, nei manyta. Jo skersmuo – 2,37 tūkst. kilometrų. Tiesa, ši nykštukinė planeta vis tiek trečdaliu mažesnė net už vienintelį Žemės gamtinį palydovą – Mėnulį.

Zondas iš arti nufotografavo ir didžiausią Plutono palydovą Charoną. Regis, kad šio dangaus kūno paviršiuje maždaug 600 km driekiasi 5–10 km gylio kanjonai. Toks kompleksas pranoksta Didįjį Kanjoną Šiaurės Amerikoje.

Mokslininkai dar laukia daugiau duomenų iš zondo, kuris dabar jau tolsta nuo Plutono. Signalas Žemę pasiekia tik per puspenktos valandos.

Gerokai raiškesnės nuotraukos

Lemtinga beveik dešimt metų trukusios „New Horizons“ misijos akimirka tapo antradienis, kai zondas praskriejo arčiausiai Plutono. Pianino dydžio aparatas pralėkė 12,4 tūkst. km nuo planetos paviršiaus. Maždaug toks pat atstumas skiria Niujorką ir Indijos didmiestį Mumbajų.

Naujausios Plutono ir kai kurių iš jo penkių palydovų nuotraukos, įskaitant spalvotas, yra apie dešimt kartų raiškesnės negu ankstesnės.

„Tai nuostabi žmonijos istorijos akimirka, – sakė NASA mokslinių misijų vadovas Johnas Grunsfeldas. – Zonde pilna duomenų. Labai jų laukiame. Atvėrėme naujas Saulės sistemos erdves.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.