B.Waughas priklausė CŽV komandai, kuri buvo pasiųsta praėjus nedaug laiko po rugsėjo 11-osios, narys. Jis kariavo su kovotojais Tora Boroje ir prisidėjo prie Talibano žlugimo.
Tai atrodė kaip tinkama karjeros pabaiga vyrui, kuris dalyvavo mūšiuose Korėjoje ir Vietname, stebėjo Libijos kariuomenę, sekė tarptautinius teroristus ir tik vienas Dievas težino, kokias dar užduotis jis vykdė CŽV.
Pavojų kupinas gyvenimas
B.Waughas gimė 1929 metais Teksase. Į JAV armiją jis užsirašė 1948 metais. Pabaigęs oro desantų mokyklą jis buvo paskirtas į 82-ą oro desantininkų būrį Fort Brage, Šiaurės Karolinoje.
Bet jis nekantravo pradėti kovoti. Todėl 1951 metais persirašė, kad galėtų patekti į 187-ą oro desantininkų pulko kovotojų komandą Korėjoje.
Tuomet baigėsi Korėjos karas ir jo karjeros kelias pakrypo į „juodųjų operacijų“ teritoriją, kai 1954 metais B.Waughas prisijungė prie specialiųjų pajėgų.
Nuo tos datos jo gyvenimas skamba lyg pats kiečiausias reziumė, kokį tik esate matę: vyras penkis kartus su specialiųjų pajėgų „A“ komanda keliavo į Vietnamą ir Laosą, kur jis kelis kartus patyrė sužeidimus.
B.Waughas dirbo CŽV specialiosios veiklos skyriuje Libijoje, sutrukdė rusams nugvelbti slaptą informaciją apie ginklus Kvadžaleine bei padėjo sučiupti liūdnai pagarsėjusį teroristą Carlosą Jackalą, kurį vėliau aprašė knygoje.
Kulka perskrodė kaktą
Toje pačioje knygoje, kuri vadinasi „Hunting the Jackal“ („Jackalo medžioklė“), autoriaus taip pat aprašė, kaip jis išgyveno didelį Šiaurės Vietnamo armijos puolimą Vietname, kurio metu jį pašovė į galvą.
„Mane dar kartą pašovė. Šį kartą į dešinę kaktos pusę. Nesu tikras, tačiau manau, kad kulka kliudė bambuką, dėl to pakeitė kryptį ir tuomet atskriejo tiesiai į mane.
Šovinys praskriejo kiaurai pro maždaug penkis mano kaktos centimetrus ir tuoj pat lyg iš čiaupo pasipylė kraujas“, rašė buvęs karys.
„Tai skamba lyg prastas pajuokavimas. Bet gal būti tikras, jog diena yra prasta, kai geriausias dalykas, kuris tau tą dieną nutiko yra tai, jog tave pašovė į galvą“, – šmaikštavo B.Waughas.
Kulka paliko jį be sąmonės. Tad Šiaurės Vietnamo kareiviai, kurie vėliau patikrino B.Waugho kūną, pagalvojo, kad jis jau negyvas.
Priešo kareiviai paėmė visą jo įrangą, rūbus ir net „Rolex“ laikrodį. Bet vis dėl to B.Waughą paliko gulėti ten, kur jis buvo pašautas. Todėl vyro komandos nariai po kiek laiko nusileido su sraigtasparniu ir išgelbėjo jo gyvybę.
Sustoti neketina
„Jei ten keliauji, arba tu žūsi, arba tave sušaudys į ragą. Visus, kurie dėvi šią aprangą, kulkos kliudė vieną, du ar tris kartus“, – pasakojo vyras apie savo komandos darbą Vietname.
B.Waughas oficialiai iš armijos išėjo į pensiją 1972 metais. Tuo metu jis turėjo seržanto majoro laipsnį, nors nuo 1961 metų dirbo CŽV ir dar daug metų bendradarbiavo bei šnipinėjo šiai agentūrai.
Vyras yra gavęs šūsnį karinių apdovanojimų: Sidabrinę Žvaigždę, keturias Bronzines Žvaigždes, keturis Armijos Pagyrimo medalius ir aštuonias Purpurines Širdis už kovose patirtus sužalojimus.
Vyriškis dažnai gyvendavo šešėliuose JAV karų priešakyje. Gerokai anksčiau nei Osama bin Ladenas tapo viešai žinomas kaip didžiausias JAV priešas, B.Waughas jau sekė kiekvieną šio teroristo žingsnį Sudane ir kūrė planus kaip jį parplukdyti.
„Aš buvau už 30 metrų nuo jo. Galėjau jį užmušti net su akmeniu“, – praeitimi dalijosi senyvas vyriškis.
Tuo tarpu, kai jis nevilkėdavo savo karinės uniformos ar sukarintų apdarų, B.Waughas spėjo įgyti bakalauro ir magistro laipsnius ir vis dar moko jaunus kareivius stebėjimo meno.
Bet, panašu, kad senolis, kuriam šiuo metu jau yra 85 metai, vis dar užsiima kai kuo daugiau nei „PowerPoint“ prezentacijomis ir nuobodžiavimu.
Dabar B.Waughas gyvena Floridos šiaurės vakaruose. Savo tinklaraštyje jis skelbia, kad vis dar yra rezerve. Tad, kai kitą kartą JAV priešams nutiks kažkas blogo, gali būti, kad būtent dėl šio senuko.
„Jei mintys vis dar šviesios, o kūnas pajėgus ir tu tuo mėgaujiesi – nesustoji. Kai pripranti prie tokio nuotykių kupino gyvenimo, tu nenori jo mesti. Kaip galėtum norėti veikti kažką kitą?“, – sakė B.Waughas.
