Vykdydama atakas Sirijoje, Rusija praranda Turkijos draugystę

lrytas.lt
Turkijos nepasitenkinimas Rusijos vykdoma karine kampanija Sirijoje auga. Dvi Juodosios jūros kaimynės tapo regioninėmis partnerėmis ir išlaikė glaudžius ekonominius bei politinius ryšius beveik dešimtmetį. Tačiau dabar Rusijos ir Turkijos draugiški santykiai atšalo, rašo „The Moscow Times“.
R.Erdoganas (dešinėje) jau siunčia perspėjimus V.Putinui.
Daugiau nuotraukų (1)
Rusų karinės aviacijos įvykdyti Turkijos oro erdvės pažeidimai pykdo šalies prezidentą Recepą Erdoganą, kuris perspėja, kad „Maskva rizikuoja visiškai susigadinti dvišalius santykius“.
„Turkija labai neigiamai reaguoja į Rusijos vykdomus veiksmus Sirijoje“, – tvirtino Rusijos strateginių studijų instituto Maskvoje analitikė Anna Glazova.
Pablogėję santykiai tarp Rusijos ir Turkijos gali sudaryti tokią situaciją, kaip Šaltojo karo laikais: kai Maskva laikė Ankarą Vakarų valstybių rytiniu stebėjimo postu.
Pasidalijimas dėl Sirijos diktatoriaus
Maskva ir Ankara turi visiškai skirtingas nuomones dėl Sirijos diktatoriaus Basharo al-Assado. Rusija jį remia, tuo tarpu Turkija griežtai smerkia ir laiko atsakingą už tai, kad Sirijoje įsigalėjo „Islamo valstybė“.
Tai kelia didelę įtampą tarp dviejų valstybių ir Rusija rizikuoja prarasti strateginę partnerę.
„Jei Rusija prarastų tokią draugę, kaip Turkija, su kuria bendradarbiauja daugeliu klausimų, ji prarastu labai daug. Ji turi tai įsidėmėti“, – antradienį žiniasklaidai kalbėjo R.Erdoganas po Rusijos įvykdytų Turkijos oro erdvės pažeidimų.
Šią savaitę, dėl Rusijos orlaivių buvo iškviestas ir Rusijos ambasadorius Turkijoje. Rusai tvirtino, kad oro erdvėje jų naikintuvai atsidūrė dėl navigacijos klaidų, kurias nulėmė prastos oro sąlygos. Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pavadino juos „tyčiniais manevrais“.
Turkija taip pat netiki Rusijos tvirtinimais, kad puolami tik „Islamo valstybės“ taikiniai. Be to, turkai bendradarbiauja su JAV vadovaujama koalicija: liepą leido pasinaudoti savo karinėmis bazėmis Sirijoje. Be to, Turkijos pajėgos ir savarankiškai vykdė atakas prieš „Islamo valstybę“.
Taigi, Sirijoje karinius veiksmus pradėjusi Rusija Ankaroje suvokiama, kaip trukdis Turkijai tapti svarbia regionine ar tarptautine žaidėja. O dviejų valstybių požiūriai Sirijos klausimu stipriai skiriasi.
Matomas poveikis ekonomikai
Rusijos prekyba su Turkija paskutinį dešimtmetį išaugo trigubai. Tačiau didėjanti politinė trintis šalių ekonominiams ryšiams akivaizdžiai kenkia.
Kaip praėjusį mėnesį pažymėjo pats Vladimiras Putinas, dvišalė prekyba mažėja. Tiesa, Rusija vis dar išlieka antra didžiausia Turkijos ekonomine partnere.
Atvėsę Rusijos ir Turkijos santykiai atsiliepia ir energetiniams projektams. Stringa svarbus energetinis projektas „TurkStream“ („Turkijos srautas“), kuriuo buvo numatyta po Juodąja jūra nutiesti tūkstančio kilometrų dujotiekį į Rusiją.
Ketvirtadienį „Gazprom“ pareiškė dukart sumažinantis dujotiekio „Turkish Stream“ pajėgumus. Rusijos pusė tvirtina, kad Turkija gaišina projekto įgyvendinimą.
Savo ruožtu Turkija pareiškė galinti persvarstyti klausimą dėl rusiškų dujų pirkimo, pablogėjus santykiams su Maskva po incidentų Turkijos oro erdvėje.
Dujotiekio „Turkish Stream“ projektas turėjo tapti alternatyva dujotiekiui „South Stream“ („Pietų srautui“), kurio Rusija buvo priversta atsisakyti dėl, kaip aiškinama, Europos Komisijos.
Ši tikinusi, jog dujotiekis prieštarauja europinėms antimonopolinėms teisės normoms. Omenyje turėtas Trečiasis energetikos paketas, kuriuo draudžiama tai pačiai kompanijai ir tiekti, ir transportuoti dujas.
Du politikos kietakakčiai
Maskva ir Ankara ilgą laiką mėgino išvengti atvirų politinių susidūrimų, kad išlaikytų ekonominius ryšius. Tačiau politinės trinties nepavyko išvengti dar prieš prasidedant Rusijos oro smūgiams.
R.Erdoganas aršiai kritikavo Maskvą dėl dalyvavimo Armėnijos genocido minėjimuose – Turkija atsisako pripažinti tai genocidu.
Ir, nors Ankara neprisidėjo prie Vakarų taikomų sankcijų Rusijai dėl Ukrainos, Turkijos pareigūnai kritikavo Maskvos elgesį su Krymo totoriais.
Ekspertai teigia, kad vienintelis faktorius, galintis sušvelninti įtampą tarp dviejų šalių yra asmeniniai R.Erdogano ir V.Putino santykiai bei lyderių asmenybių panašumas.
Praėjusiais metais V.Putinas po vieno susitikimo apibūdino R.Erdoganą, kaip „kietą vyruką“.
„Jie abu – politikos sunkiasvoriai, turintys didelę politinę patirtį ir charizmą, – tvirtino analitikė A.Glazova. – Kalbant apie asmeninį lyderių dialogą, aš manau, kad abu lyderiai turi daug bendro“.
SirijaVladimiras PutinasRusija
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.