Konditerininkas Michele Ferrero iš nediduko Albos miestelio šiauriniame Pjemonto regione iki pat mirties šių metų Valentino dieną akylai saugojo savo sukurto šokoladinio lazdynų riešutų kremo „Nutella“ receptą.
Nors pasaulio smaližius pavergęs desertas M.Ferrero iš kuklaus konditerininko pavertė milijardieriumi (jo turtas vertinamas 20,5 mlrd. eurų), italas savo kūrinį laikė paprastu, visus suvienijančiu, kasdienės laimės akimirkų ir entuziazmo suteikiančiu šedevru.
Tačiau, pasirodo, būti šedevru nėra itin saugu. Kaip ir daugybė garsių meno kūrinių, taip ir „Nutella“ atsidūrė ilgapirščių taikiklyje, rašo „Lietuvos rytas“.
Vieną rugsėjo dieną trys kuprines užsidėję asmenys įžengė į nediduko Sarcanos miestelio Ligūrijoje prekybos centrą, pasuko link saldumynų lentynų ir susikrovė į kuprines tiek vieno kilogramo „Nutella“ pakuočių, kiek įstengė panešti.
Iš ilgapirščių sostine vadinamo Neapolio kilę vagys buvo sulaikyti, kai bandė nesusimokėję išeiti iš parduotuvės.
Jų laimikis svėrė 29 kilogramus ir buvo įvertintas 170 eurų.
Tačiau tai – anaiptol ne stambiausia delikatesų vagystė Italijoje.
Sugundė sūrio karalius
Antai tą patį rugsėjį Modenos policija antrankius uždėjo Šiaurės ir Vidurio Italiją bauginusiai vagių šutvei, pramintai Parmezano gauja.
Devyni vagišiai per pusantrų metų sugebėjo apšvarinti kelias „Parmigiano Reggiano“ gamintojų saugyklas – palengvino jas net dviem tūkstančiais apie 40 kilogramų sveriančių sūrio formų.
Vien tik sūrių karaliumi Italijoje tituluojamu „Parmigiano Reggiano“ ilgapirščiai neapsiribojo.
Jie savo klientams juodojoje rinkoje parūpindavo ir šaldytų žuvų bei šampano.
Parmezano gaujos laimikis vertinamas daugiau kaip 800 tūkst. eurų.
Antrankius jiems uždėję pareigūnai pasakojo, kad pagrindiniai nusikaltėlių ginklai buvo bepiločiai orlaiviai ir prostitutės.
Iš dangaus nufilmuotas vaizdas jiems padėdavo sukurpti išpuolio planą, o pakelėje stoviniuojančios prostitutės pranešdavo apie nepageidaujamus atvykėlius.
Dar didesnę ilgapirščių gaują sulaikė Trento policija Italijos šiaurėje.
Prieš praėjusias Kalėdas pareigūnai antrankius uždėjo dešimčiai asmenų, kurie per pusę metų sugebėjo ištuštinti 14 maisto produktų gamintojų sandėlių centro ir Pietų Italijos regionuose.
Mažiausias vienkartinis vagišių laimikis siekė 50 tūkst. eurų, didžiausias – 250 tūkst. Iš viso jie pavogė daugiau kaip 1 mln. eurų vertės maisto.
Labiausiai kenčia burbuliukai
Vis dėlto daugiausia nusikaltėlių dėmesio pastaruoju metu sulaukia ne saldumynai ir sūriai, o kadaise vargšų šampanu vadintas, o dabar itin madingas tapęs vynas „Prosecco“.
Lengvas, gaivus, švelnus, jaunas, linksmas ir nebrangus. Tokiais epitetais ekspertai palydi putojantį alkoholinį gėrimą, kuris gaminamas iš ‘Prosecco’ rūšies vynuogių, nuo XVIII amžiaus auginamų tarp Valdobjadenės ir Vitorio Veneto kalvų.
Vien pernai ilgapirščiai Venecijos provincijoje „Prosecco“ gamintojams padarė žalos už kone pusę milijono eurų.
Tuščius sandėlius rado keliolika vyndarių, bet didžiausią smūgį patyrė vos 4 tūkst. gyventojų turinčio Anone Veneto miestelio vyndariai.
Vienas tokių vyndarių po savaitgalinio vagių apsilankymo pasigedo net 15 tūkstančių vyno butelių.
Nuostoliai siekė daugiau kaip 150 tūkst. eurų.
Tačiau Veneto regiono gubernatorius Luca Zaia perspėjo, kad padažnėjo ne tik „Prosecco“ butelių, bet ir vynmedžių vagystės – ilgapirščiai jau išrovė kelis tūkstančius sodinukų.
Ilgapirščiams kapos pirštus?
Per dvejus praėjusius metus lietus ir parazitai sunaikino daugybę ‘Prosecco’ vynmedžių, sodinukų sunku rasti netgi geriausiuose medelynuose.
Todėl jie turi itin didelę paklausą juodojoje rinkoje. Ne vienas vyndarys turi įtarimų, kad sodinukus vagia ir nekorektiški konkurentai.
„Problema kilo pavasarį, tačiau skambinti pavojaus varpais nėra reikalo, – ramino „Prosecco Docg“ apsaugos konsorciumo vadovas Innocente Nardi. – Profesionalūs vyndariai vieni iš kitų nevagiliauja.
Tačiau tarp smulkių gamintojų tokių vagysčių pasitaikė.“
Tuo metu putojančio vyno karūną iš šampano atėmusio „Prosecco“ gamintojai ginasi kaip išmanydami.
„Sodinukai, iš kurių vynuogių gaminamas „Prosecco“, tapo tikru regiono auksu.
Miegame lyg ant adatų ir kasryt į vynuogyną ateiname nežinodami, ką rasime, – sodinukus ar tuščius laukus“, – nerimavo vienas Veneto vyndarių.
Jis taip pat skundėsi, kad kelias dešimtis hektarų užimančių savo vynuogynų apraizgyti vaizdo stebėjimo kameromis ar signalizacija neišgali. Todėl, kaip ir daugelis kolegų, ėmėsi savanoriškos sargybos ir vynuogynus padabino perspėjamaisiais ženklais.
Juose nupieštą kirvį palydi paaiškinimas: „Juo bus nukirsti ir sodinukų vagių pirštai, ir kai kas kita.“ Tad ilgapirščiai perspėti.
