Kartą per savaitę nedidelės grupės atvežamos į Kataniją iš Sicilijos pabėgėlių priėmimo centro – stovyklos, kurią supa tik oranžiniai laukai ir dulkės. Katanijos mieste religinė bendruomenė „Sant'Egidio“ organizuoja pagalbos bendruomenei programą, kurioje dabar noriai dalyvauja ir migrantai.
Praėjusią savaitę senelių namuose apsilankė Nigerijos pastorius Enokas ir sunkvežimio vairuotojas iš Gambijos Mamadou. Abu jie mėgino prablaškyti nuobodžiaujančius ar vienišus vyresniuosius.
„Elena, tai Enokas, pastorius iš Nigerijos, kuris vyko į Libiją, kad ten padėtų žmonėms. Tačiau buvo priverstas iš ten išvykti ir dabar atsidūrė čia“, – senyvo amžiaus italei vyrą pristatė organizacijos „Sant'Eguidio“ narys Piero Giglio.
Šypsodamasi ji paima Enocko ranką ir ima pasakoti 35-erių metų vyrui apie savo keliones ir apie tai, kaip siciliečiai masiškai emigravo į Ameriką po Antrojo pasaulinio karo.
Šalia sėdinti 95-erių Fina klausė paramos darbuotojų, ar kas nors galėtų jai atnešti drabužių, nes ši neturi ką apsivilkti. Panašus prašymas dažnai skamba ir iš migrantų lūpų.
Kitame kambario gale su 28-erių Mamadou kalbėjusi italė stebėjosi, kaip raumeningas, išvaizdus ir malonus jaunas vyras vis dar vienišas. Moteris jį guodė: „Sicilijoje yra tikrai gražių merginų“.
Situacija dažnai panaši
Labai gera susitikti su žmonėmis. Mes visi esame vienodi, todėl nedarykite jokių skirtumų. Seni žmonės su mumis gražiai elgiasi, jie džiaugiasi mus matydami“, – teigė Mamadou.
Mamadou mintims pritaria ir Enokas. Jis teigia, kad dešimtis ar daugiau senolių yra matę „Tik baltus, baltus, baltus žmones kiekvieną dieną. Dabar jie mato tamsiaodį ir priima. Viskas susiję su meile“.
„Italai mums rodo meilę, solidarumą, taiką. Jie mums parodo, kad esame tokie patys žmonės, kaip ir jie. Jei ne šalies svetingumas, aš jau būčiau miręs“, – teigia pastorius iš Nigerijos.
P.Giglio teigė, kad senyvo amžiaus siciliečiai ir prieglobsčio prašytojai turi daugiau bendro, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Senelių namų gyventojai teigia, kad jie nėra laimingi, jog turėjo palikti savo namus, daiktus, apsigyventi šioje vietoje. Jie teigia, kad laikas čia nustojo eiti, – pasakojo P.Giglio. – Tai kiek primena gyvenimą pabėgėlių priėmimo centre, kur negalėdami dirbti ir pradėti naujo gyvenimo, migrantai 16 valandų per parą praleidžia miegodami“.
Jie laukia mėnesius, kartais net metus neturėdami ką veikti ir kur eiti. Savanoriavimas senelių namuose jų dienoms suteikia prasmę.
Iš viso 50 migrantų iš stovyklos Sicilijoje atlieka visuomenei naudingus darbus.
