Pirmadienį Krasnogorske vidury dienos savo tarnybiniame kabinete nušautas miesto administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Jurijus Karaulovas. Kartu su juo – Krasnogorsko elektros tinklų vadovas Georgijus Kotliarenka, rašo „Lietuvos rytas“.
Žudikas – vietos verslininkas A.Georgadzė – pasislėpė. Remiantis tyrimo versija, žmogžudystės priežastis – valdžios atsisakymas pakeisti verslininkui priklausančio 3,5 hektaro žemės sklypo paskirtį, kad čia būtų pastatyta kotedžų gyvenvietė.
Toks verslas Rusijoje labai pelningas.
Nušovė atsitiktinį praeivį
Dešimtajame dešimtmetyje tai būtų buvusi visai įprasta žmogžudystė, bet dabartiniais laikais toks nusikaltimas išskirtinis.
Į incidento vietą atvyko minia žurnalistų, o policija paskelbė ypatingąją padėtį visoje kaimyninėje teritorijoje.
Bet vėliau paaiškėjo, kad nušovęs du valdininkus žudikas nuvyko į greta esantį Timoškino kaimą, kur gyveno Krasnogorsko rajono vadovas Borisas Raskazovas. Pastarasis išvengė šūvių, nes buvo išvykęs.
Tad šalia kaimo nusikaltėlis nušovė tiesiog praeivį. O A.Georgadzės namuose policija aptiko ir ketvirtą – žudiko verslo partnerio Tristano Zakaidzės – lavoną. Vėliau paaiškėjo, kad šauliui jis buvo skolingas 400 tūkst. JAV dolerių (350 tūkst. eurų).
Siaubingą bylą tiria Rusijos tyrimų komitetas, visoje šalyje paskelbta žudiko paieška, už informaciją apie jo buvimo vietą paskirta 1 mln. rublių (14,1 tūkst. eurų) premija.
Gyventojai gina šaulį
Vis dėlto žurnalistų apklausti Krasnogorsko ir miesto apylinkių gyventojai, regis, neskuba smerkti pabėgusio nusikaltėlio.
Vietos gyventojai neigiamai atsiliepė tik apie praeivio nužudymą, o susidorojimą su valdininkais net pasveikino – esą nusipelnė.
Negana to, kai kurie Krasnogorsko gyventojai žudiką vadina „liaudies keršytoju“.
Įdomu ir tai, kad teisėsaugos organų atstovai painiojosi savo pareiškimuose. Jie iš pradžių kalbėjo apie cinišką žmogžudystę ir net teroro aktą, po to – jau apie savavališką susidorojimą.
Atsitiktinė liudininkė, pirmadienį laukusi priėmimo pas J.Karaulovą ir sėdėjusi prie durų, girdėjo, kaip A.Georgadzė šaukė ant valdininko: „Kada grąžinsite man 20 milijonų?“
Šį faktą vėliau patvirtino oficialus Rusijos tyrimų komiteto atstovas Vladimiras Markinas, patikslinęs, kad kalbėta apie 20 milijonų dolerių (17,6 mln. eurų).
Nužudyto J.Karaulovo kabinete buvo atlikta nuodugni krata, bet paskui pareigūnai užantspaudavo duris ir pastatė apsaugą – matyt, rado kai ką labai nusikalstama.
Tačiau tai jau ne spaudai. Po sritį pasklido gandai, kad ieškomą Krasnogorsko šaulį bus pasistengta sulaikant – kad jis negalėtų nieko papasakoti.
Pažintys su nusikaltėliais
57 metų gruzinas A.Georgadzė Pamaskvyje atsidūrė dar ankstyvoje jaunystėje. Po dvejų karo prievolės metų Nachabine jis namo negrįžo ir įsidarbino barmenu kavinėje.
Susidėjo su vietos nusikaltėliais, prekiavo netikra degtine. Iš pradžių mažmenomis, paskui įsitraukė į didmeninę prekybą. Susidraugavo su vietos kriminaliniu autoritetu Davidu Melkadze, įžengė į legalų verslą – prekybos bendrovių, lošimo klubų, statybos kompanijų.
„Amirančikui jau tada buvo atviri valdininkų ir mūsų vadovybės kabinetai. Visas Krasnogorskas šoko pagal jo dūdelę“, – vienas vietos policininkas teigė dienraščiui „Moskovskaja gazeta“.
Pastaruoju metu A.Georgadzė buvo tapęs visiškai gerbiamu žmogumi – įstojo į partiją „Vieningoji Rusija“, tapo Maskvos srities prekybos ir pramonės rūmų nariu, pradėjo remti tinklinio klubą.
Gruzino kompanija statė daugiabučius namus ir elitines kotedžų gyvenvietes. O jo verslo struktūros stebuklingu būdu laimėdavo gyvenamųjų namų statybos konkursus, pelningiems projektams gaudavo geriausius žemės sklypus.
Jis bičiuliavosi su nužudytu J.Karaulovu, o su G.Kotliarenka darė pinigus.
Vienai A.Georgadzės kompanijų priklausė 28 proc. itin pelningos įmonės „Krasnogorskije elektroseti“, kuriai vadovavo būtent G.Kotliarenka, akcijų.
Nauja valdžia nusisuko
Bet A.Georgadzės sėkmės istorija nutrūko. Srityje iškilo naujas gubernatorius, o jo komanda ėmė teikti pirmenybę kitiems nekilnojamojo turto verslininkams.
Smogus dar ir finansinei krizei verslas susitraukė kone perpus. Nors A.Georgadzė tikėjosi pataisyti reikalus naujomis pelningomis statybomis, valdžia ne tik užvilkino dokumentų sutvarkymą, bet ir suorganizavo keletą prokurorų patikrinimų.
Gruzinas buvo akivaizdžiai stumiamas iš verslo, tad pareikalavo „auksinio parašiuto“ – 20 mln. dolerių.
Bet šį pirmadienį vienai pagrindinių A.Georgadzės kompanijų buvo paskelbtas bankrotas, o Arbitražo teismas paskyrė vidaus valdytoją aktyvams išparduoti.
Galbūt tai ir tapo paskutiniu kantrybės lašu.
„Tai nėra išskirtinis atvejis, tai sistema. Draugystė su valdžia lemia gerus pinigus, bet vargas, kai geri santykiai pasibaigia“, – taip pastaruoju metu kalba Pamaskvio verslininkai.