Šiuo pseudonimu pasivadinęs siras tvirtina, kad jis buvo šio islamo radikalų sukurto darinio Artimuosiuose Rytuose specialiųjų tarnybų darbuotojas ir instruktorius.
„Teroristais mirtininkais tampama savo paties valia, – sakė kalbėdamasis su žurnalistu Abu Khaledas. – Kada įstoji į IS, per užsiėmimus su dvasininkais klausiama: „Kas bus kankinys?“ Kai kurie pakelia rankas, ir jie perkeliami į atskirą grupę“.
Abu Khaledas interviu teigė, kad dabar į IS stoja mažiau žmonių, nei anksčiau. „Tačiau bent jau tuose ideologinio apdorojimo užsiėmimuose netrūksta jaunuolių, norinčių kuo greičiau patekti į rojų“, – rašo M.Weissas.
„Jie ir toliau kviečiami savanoriais“, – sakė jo pašnekovas.
Praktiniais sumetimais IS taikstosi su etninės sudėties ar kalbiniu vienalytiškumu savo katibose (batalionuose).
„Viena iš geriausiai apmokytų ir gerai aprūpintų katibų pavadinta JAV gimusio Anwaro al-Awlakio – Al-Qaedos imamo – vardu“, – sakoma straipsnyje.
„Šiai katibai viskas yra anglų kalba, – sakė Abu Khaledas. – Mes turime dar vieną katibą, kur daug amerikiečių. Ji pavadinta Abu Mohammedo al-Amiriki – iš Naujojo Džersio kilusio vaikino – garbei. Jis buvo nužudytas Kobanėje. Šioje katiboje taip pat daug užsieniečių“.
Tačiau, leidinio duomenimis, pastaruoju metu etniniu ar kalbiniu pagrindu suformuotos katibos performuojamos į mišrias. Vieną stipriausių IS kariuomenės batalionų – „Al-Battar“ – sudarė 750 libiečių. IS nustatė, kad šio bataliono vyrai yra ištikimesni savo emyrui, negu organizacijai. Tad „Al-Battar“ buvo išformuotas.
„Rusakalbiai irgi laikomi „valstybėje“ nesutramdomais maištautojais. Visus kovotojus iš Kaukazo ar buvusių sovietinių respublikų priimta vadinti apibendrintu vardu: „čečėnais“.
Abu Omaras al-Shishani, etninis čečėnas iš Gruzijos, yra vienas iš garsiausių ir pernelyg išreklamuotų IS lauko vadų. Tačiau vadinamieji čečėnai vadovauja savo pačių būriams, kuriuos Raka (čia: vadovybė iš IS sostinės Rakos– Red.) mažai kontroliuoja ir beveik jiems nevadovauja. Dėl to arabų ir regionų džihadistai buvo priversti sustiprinti budrumą“, – sakoma straipsnyje.
Abu Khaledas pasakoja: „Kartą man teko būti Rakoje, ir ten atvažiavo penki–šeši čečėnai. Jie dėl kažko įsižeidė ir atėjo susitikti su Rakos emyru. Šis taip išsigando, kad liepė IS ant namų stogų įkurdinti snaiperius. Galvojo, kad čečėnai puls. Snaiperiai prabudėjo ant stogų dvi valandas“.
M.Weissas pažymi: IS paskelbė apie, jo nuomone, dirbtinų sienų Artimuosiuose Rytuose panaikinimą, o rezultatas buvo tas, kad atsirado „džihadistinis imperializmas“.
IS vadovybėje dominuoja irakiečiai, organizacijos politinis tikslas yra sunitų valdžios atkūrimas Bagdade.
Toliau autorius aprašo IS saugumo tarnybas – vadinamąsias amniyat. Tai keturios savarankiškos žinybos.
„Amn al-Dakhili“ – vidaus reikalų ministerijos analogas.
„Amn al-Askari“ – IS karinė žvalgyba.
„Amn al-Kharji“ – IS užsienio žvalgyba.
„Jos agentai siunčiami „į priešo užnugarį“, kad užsiiminėtų šnipinėjimu arba planuotų ir vykdytų teroristines operacijas“, – rašo autorius.
Anot jo, „priešo užnugariu“ laikomos ne tik Vakarų šalys, bet ir Sirijos rajonai, kuriuos kontroliuoja „Laisvoji Sirijos armija“ (FSA) arba Basharo al-Assado režimas.
Pasak M.Weisso, IS vykdo ekspansiją Sirijoje ir Irake, siųsdama „snaudžiančius“ šnipus agentams ir informatoriams verbuoti arba duomenims apie konkuruojančias pajėgas – kitas grupuotes arba valstybių kariuomenes – rinkti.
„Abu Khaledas ne kartą pabrėžė: būtent pasinaudodama žvalgybinio darbo vaisiais, o ne karine jėga, „Islamo valstybė“ taip apsukriai užgrobia ir valdo teritorijas“, – rašo autorius.
Abu Khaledas papasakojo, kad girdėjo, kaip „Amn al-Kharji“ vadovas Abu Abd Rahmanas al-Tunisi pasakė: „Mes apmokysime vaikinus, kuriuos pažįstame, verbuotojus, sirus... Paimsime juos, apmokysime ir pasiųsime ten, iš kur jie atvyko. Duosime jiems 200–300 tūkstančių dolerių. Ir kadangi jie turės pinigų, FSA paskirs juos į aukščiausius postus“.
„Štai kaip IS užvaldė Siriją, – tvirtina Abu Khaledas. – Ji infiltravo savo žmones į kaimus ir rajonus, pavaldžius FSA, ir jos žmonės yra FSA“.
M.Weissas komentuoja: jeigu tikėtume Abu Khaledu, kai kuriais Jungtinių Valstijų sąjungininkais Sirijoje manipuliuoja asmenys, slapta dirbantys „Islamo valstybei“.
Ketvirtoji saugumo tarnyba – „Amn al-Dawla“. Tai IS valstybės saugumo tarnyba. Būtent į šią tarnybą dirbti buvo priimtas Abu Khaledas. Pasak M.Weisso, ši tarnyba užsiima kontržvalgyba, slaptu pokalbių klausymusi ir kalinių saugojimu.
Abu Khaledas teigia, kad visi šių keturių tarnybų darbuotojai darbe dėvi kaukes. Eiliniai darbuotojai – daugiausia sirai, vadovybė – daugiausia palestiniečiai iš Gazos ruožo.
Anot žurnalisto pašnekovo, IS kariuomenė ir specialiosios tarnybos didelių simpatijų viena kitai nejaučia.
Autorius mano, kad antras pagal galią žmogus „Islamo valstybėje“ yra Abu Mohammadas al-Adnani.
Jis atsakingas už keturių provincijų (wilayat) gubernatorių (wali), taip pat visų IS saugumo tarnybų vadovų ir karinės vadovybės štabo viršininko paskyrimą. „Dabar Sirijoje pas mus nėra nė vieno siro wali pareigose. Tai užsieniečiai iš Saudo Arabijos,Tuniso, Irako, bet ne sirai“, – sakė Abu Khaledas.
Pasak jo, al-Adnani visada važinėja „sena automašina“ ir su apsauga, kuri neafišuoja savęs.
M.Weissui pasirodė, kad kai kada Abu Khaledas pasakoja greičiau nuogirdas ir gandus, o ne tai, ką matė savo akimis. Bet tos pasakos rodo, kaip uoliai IS skleidžia legendą apie save.
Pavyzdžiui, pasakojama, kad IS vadovas Abu Bakr al-Baghdadi pateko į autoįvykį. Kito automobilio vairuotojas jo nepažino ir nusitempė į teismą. Teisėjui, kuris žinojo, jog prieš jį stovi kalifas, al-Baghdadi prisipažino esąs kaltas, ir jam buvo skirta bauda.
Abu Khaledas yra įsitikinęs, kad šis „lygybės prieš įstatymą“ principas yra vienas iš svarbiausių „Islamo valstybės“ populistinės politinės programos elementų. Papasakojęs istoriją iš savo patirties jis padarė išvadą: „Galima būti nuliu ir vis dėlto ieškoti teisybės. Štai kodėl tie, kurie nekenčia IS, vis dėlto jaučia jai pagarbą“.
Tačiau, pažymi Abu Khaledas, kada pagarba nesuveikia, IS imasi gąsdinimų.
Parengė Leonas Grybauskas
