Bendras Rusijos parlamento abejų rūmų posėdis šiandien rengiamas Maskvoje, Sąjungų rūmų Kolonų salėje. Kartu su Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba dalyvaus regionų parlamentų, Visuomenės rūmų vadovai, konfesijų, jaunimo susivienijimų ir profsąjungų atstovų.
Toks gausus būrys posėdžiauti renkasi itin retai. Dažniausiai – išklausyti prezidento pranešimo, su kuriuo šis kreipiasi į Federalinį Susirinkimą.
Valstybės Dūma ir Federacijos Taryba pastarąjį kartą specialiai drauge susirinko 2014 metų kovą – kad įtrauktų Krymą ir Sevastopolį į Rusijos sudėtį.
Bet šį kartą, kaip paskelbė abejų parlamento rūmų pirmininkai, pagrindinė susitikimo tema – papildomos kovos su terorizmu priemonės.
Nori teisės šaudyti į moteris
Kaip žurnalistams paaiškino Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko, įstatymų leidėjai pasirengę apsvarstyti bet kokius teisėsaugos organų ir specialiųjų tarnybų pasiūlymus, kaip sustiprinti piliečių saugumą ir užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
„Pirmiausia mus jaudina nacionalinis mūsų šalies saugumas“, – pabrėžė V.Matvijenko.
Tuo metu Federacijos Tarybos Gynybos ir saugumo komiteto vadovas Viktoras Ozerovas siūlo išplėsti teisėsaugos organų įgaliojimus internete.
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
Susiję straipsniai
„Neseniai generaliniam prokurorui ir jo pavaduotojui suteikėme galimybę ikiteismine tvarka pristabdyti ekstremistinės ir teroristinės pakraipos svetainių veiklą. Planuoju pasiūlyti tokius įgaliojimus suteikti Federacijos subjektų prokurorams“, – kalbėjo V.Ozerovas.
Itin netikėtą versiją prieš šiandienos posėdį pateikė Valstybės Dūmos deputatas, Saugumo komiteto narys, 1996–1998 m. Federalinei saugumo tarnybai vadovavęs armijos generolas Nikolajus Kovaliovas.
Jis įsitikinęs, kad jėgos struktūrų atstovai labai suinteresuoti priimti įstatymo dėl policijos pataisas, leidžiančias tvarkos saugotojams – būtent piliečių saugumo sumetimais – šaudyti į moteris be išorinių nėštumo požymių.
Toks įstatymo projektas buvo pateiktas pavasario sesijos pabaigoje, bet sulaukė griežtos žmogaus teisių gynėjų kritikos ir įstrigo Valstybės Dūmoje.
Grąžins mirties bausmę?
Parlamentarai ketina apsvarstyti ir daugybę pasiūlymų panaikinti moratoriumą mirties bausmei, kuris buvo įvestas pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino įsaku ir vėliau daug kartų pratęstas.
Federacijos Tarybos Saugumo komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas, atsargos pulkininkas, sąjungos, vienijančios Afganistano karo veteranus, valdybos pirmininkas Francas Klincevičius priminė, kad pastarąjį kartą Konstitucinis teismas pratęsti moratoriumą mirties bausmei buvo nutaręs 2009 metais.
F.Klincevičiaus nuomone, atėjo laikas inicijuoti klausimą dėl moratoriumo panaikinimo.
Viena svarbiausių kovos su terorizmu priemonių daugelis parlamentarų laiko papildomą jėgos struktūrų finansavimą.
„Mes primygtinai reikalausime pakoreguoti biudžetą, kad būtų patenkinti objektyvūs Vidaus reikalų ministerijos poreikiai“, – pažadėjo Valstybės Dūmos Saugumo komiteto pirmininko pavaduotojas, žurnalistas Aleksandras Chinšteinas.
Tokie pažadai žarstomi nepaisant to, kad Rusija ir taip užima pirmąją vietą pasaulyje pagal policininkų skaičių vienam gyventojui: 565 Vidaus reikalų ministerijos darbuotojai 100 tūkst. gyventojų.
Policinėmis vadinamų valstybių sąraše antroji vieta tenka Turkijai – 475 policininkai. Paskui – Italija, Portugalija ir Honkongas.
V.Putinas posėdyje nepasirodys
Įdomu tai, kad visas virvutes Kremliuje tampantis prezidentas Vladimiras Putinas nė neketina dalyvauti neeiliniame posėdyje.
„Planuose šio renginio nėra“, – trumpai konstatavo valstybės vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kai kurie politologai mano, kad V.Putinas sąmoningai ketina nepasirodyti posėdyje dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – kad visuomenė nesietų su jo vardu Kremliaus jau suplanuoto režimo sugriežtinimo. Neva tokia tautos valia.
Antra vertus, V.Putinas greičiausiai nori, kad prezidentui, vaizdžiai tariant, liktų atrištos rankos. Kai kuriems siūlymams jis pritars, kitus – atmes. Žinoma, visa tai bus nuspręsta kuluaruose, be viešos diskusijos.
Lėktuvo sprogmuo rusams jau matytas
„Islamo valstybės“ džihadistai trečiadienį savo žiniasklaidoje paskelbė nuotrauką, kurioje esą užfiksuota bomba, pražudžiusi Rusijos keleivinį lėktuvą su 224 žmonėmis.
Rusijos tyrėjai taip pat paneigė ankstesnius gandus, kad sprogmuo buvo padėtas bagažo skyriuje. Jų teigimu, bomba buvo padėta lėktuvo salone, po vieno keleivio sėdyne.
Dienraščiui „Komersant“ ekspertai tvirtino, kad panašūs sprogstamieji įtaisai su laikmačiu jau ir anksčiau yra pasiglemžę Rusijos piliečių gyvybę. Esą ši bomba yra identiška 1999-ųjų rugsėjo 8-ąją ir 13-ąją Maskvoje panaudotiems sprogmenims.
Remiantis oficialia versija, daugiabučius Gurijanovo gatvėje ir Kaširos greitkelyje sprogdino kovotojai iš Šiaurės Kaukazo. Tačiau nuo pat 293 žmonių gyvybę nusinešusios tragedijos įtariama, kad prie jos nagus galėjo prikišti Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentai.
Oro linijų „Kogalymavia“ lėktuvą spalį pražudęs sprogmuo buvo pagamintas į 0,33 litro talpos skardinę įdėjus 250–300 gramų sprogstamųjų medžiagų. Sprogmens mechanizme buvo panaudotas standartinis sovietinio modelio elektrodetonatorius ir paprastas Kinijoje pagamintas elektros jungiklis, naudojamas buitiniuose prietaisuose.
Nuo bombų, naudotų 1999 metais, šis sprogmuo skyrėsi tik dydžiu. Mažų laikmačių tuo metu dar nebuvo, todėl naudoti rankiniai laikrodžiai ir daug didesnės baterijos.