Buvusi valstybės sekretorė H.Clinton, senatorius Bernie
Sandersas ir buvęs Merilando gubernatorius
Martinas O'Malley per debatus Naujajame Hamšyre
minėjo būtinybę stiprinti nacionalinį saugumą, didinti minimalų
atlyginimą ir ginti moterų, mažumų bei nepasiturinčiųjų teises.
Tačiau jie karštai apsikeitė nuomonėmis apie ekonomiką,
ginklus, kovą su terorizmo grėsme ir Jungtinių Valstijų vaidmenį
užsienyje.
Likus tik kiek daugiau nei šešioms savaitėms iki vasario
1-osios, kai Ajovoje bus atiduoti pirmieji balsai partijos kandidato
į prezidentus rinkimuose, B.Sandersas ir M.O'Malley turi nebedaug
laiko buvusiai JAV diplomatijos vadovei, kuri, RealClearPolitics.com
duomenimis, visos šalies mastu 25-iais proc. lenkia B.Sandersą,
pristabdyti.
M.O'Malley smarkiai atsilieka nuo jų abiejų.
Tai buvo treti jų partijos debatai – paskutiniai 2015 metais ir
pirmieji po atakų San Bernardine Kalifornijoje, kur radikalais
tapusių sutuoktinių pora nužudė 14 žmonių.
Kandidatai taip pat paeiliui užsipuolė D.Trumpą ir piktinosi
šio respublikono taktika, pagrįsta baime, taip pat – nesenais
prieštaringai vertinamais komentarais apie imigrantus, tarp kurių
buvo raginimas uždrausti musulmonams atvykti į Jungtines Valstijas.
Amerikiečiams, sakė H.Clinton, „reikia užtikrinti, kad tos
išties diskriminacinės žinios, kurias Trumpas siunčia pasauliui,
nepasiektų (joms) imlių ausų“.
„Jis tampa geriausiu ISIS verbuotoju“, – sakė H.Clinton,
pavartodama alternatyvų „Islamo valstybės“ (IS) akronimą. Ji
tvirtino, jog džihadistai „rodo vaizdo medžiagą, kaip Donaldas
Trumpas įžeidinėja islamą ir musulmonus, kad užverbuotų daugiau
radikalių džihadistų“.
D.Trumpas šiuo klausimu atsikirto ir praėjusią naktį
„Twitter“ parašė, kad H.Clinton „melavo“.
„The New York Times“ yra tarp kelių žiniasklaidos
priemonių, kurios nerado įrodymų, paremiančių H.Clinton
tvirtinimus.
M.O'Malley taip pat reiškė nuogąstavimą dėl „politinio
pavojaus“, kurį kelia D.Trumpas ir kiti „neskrupulingi lyderiai,
bandantys priversti mus nusiteikti vienas prieš kitą“.
Šalis reaguos į IS ekstremistų iššūkį, bet tik jei
amerikiečiai niekada neatsisakys savo vertybių „dėl fašistinių
raginimų, kuriuos skelbia rėksniai milijardieriai“.
„Mes geresnė šalis nei tai“, – pridūrė M.O'Malley.
Matomas D.Trumpo populiarumas pastarosiomis savaitėmis, po
didžiausius ginčus keliančių jo komentarų, tik didėjo. Šis
politikos neofitas užima pirmą vietą per daugumą šalies
respublikonų apklausų ir glumina isteblišmento kandidatus, tokius
kaip Jebas Bushas.
Nors demokratai susivienijo prieš D.Trumpą, B.Sandersas ilgai
ginčijosi su H.Clinton dėl to, kaip kovoti su ekstremizmu, ir
nepritarė jos raginimui nustatyti neskraidymo zoną virš Sirijos bei
sutelkti dėmesį į tos šalies prezidento Basharo al Assado (Bašaro
Asado) nušalinimą.
B.Sandersas, kuriam patogiau kalbėti apie ekonominę nelygybę ir
finansinį piktnaudžiavimą – pagrindinėmis savo kampanijos
temomis, – buvo labai skeptiškas.
„Jungtinės Valstijos tuo pačiu metu negali sėkmingai kovoti
su Assadu ir ISIS, – sakė jis. – ISIS dabar yra didysis
prioritetas. Atsikratykime Assadu vėliau“.
M.O'Malley atkreipė dėmesį, kad keli JAV remti režimo
pakeitimai tik sukėlė suirutę. Atskirai jis paminėjo Libiją 2011
metais, kai H.Clinton buvo šalies diplomatijos vadovė ir aktyviai
rėmė sukilėlius, kuriems susidorojus su diktatoriumi Muamaru
Kadhafi (Muamaru Kadafiu) šalis nugrimzdo į chaosą, o didelės
šalies teritorijos tapo saugiu prieglobsčiu besivaržančioms
džihadistų grupuotėms.
„Mes galbūt turime siekti, kad mūsų geidulys versti režimus
nenustelbtų praktinių stabilumo tame regione sumetimų“, –
pažymėjo M.O'Malley.
Debatai įvyko – galbūt ne atsitiktinai – šeštadienio
vakarą, per kalėdinės pirkimo karštligės piką ir labai laukto
naujo „Žvaigždžių karų“ (Star Wars) filmo demonstravimo
pirmąjį savaitgalį. Tai tikriausiai turėjo sumažinti televizijos
žiūrovų skaičių, palyginti su ankstesniais debatais.
H.Clinton užbaigė renginį tam tikru linktelėjimu naujajai
juostai. „Ačiū jums, gero vakaro ir tegul Jėga būna su jumis“,
– pasakė ji.