Neįgalus genijus prieš Kalėdas pravirkdė varšuviečius

„Per pastarąjį Grzegorzo pasirodymą jaučiausi taip, tarsi būtų įvykęs stebuklas. Mane sunku sugraudinti, bet skruostais ėmė riedėti džiaugsmo ašaros“, – tokie garsaus profesoriaus Henryko Skarzynskio žodžiai vainikavo 27 metų neįgalaus pianisto istoriją.

G.Plonkos atliekama „Mėnesienos sonata“ sužavėjo visus pirmojo Varšuvos tarptautinio klausos sutrikimų turinčių pianistų konkurso komisijos narius.<br>„Twitter“ nuotr.
G.Plonkos atliekama „Mėnesienos sonata“ sužavėjo visus pirmojo Varšuvos tarptautinio klausos sutrikimų turinčių pianistų konkurso komisijos narius.<br>„Twitter“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eldoradas Butrimas, specialiai „Lietuvos rytui“, Varšuva

Dec 23, 2015, 11:07 AM, atnaujinta Sep 27, 2017, 7:10 PM

Per Grzegorzo Plonkos pasirodymą ašaros riedėjo daugeliui šio vaikino gyvenimo istoriją žinančių žmonių. Prieš tapdamas pirmojo tarptautinio neprigirdinčių pianistų konkurso Varšuvoje nugalėtoju G.Plonka 14 metų buvo uždarytas psichiatrijos ligoninėje. Uždarytas dėl nusikalstamos medikų klaidos.

Tikrindamas mažylio sveikatą gydytojas nepastebėjo, jog vaikas beveik kurčias, ir ligos istorijoje įrašė, kad Grzegorzas yra psichiškai atsilikęs.

Tokią diagnozę rimčiau nesigilindami vėliau perrašydavo ir kiti gydytojai, tad berniukas prievarta ilgiems metams buvo įgrūstas į psichiatrijos ligoninę.

Motina žuvo avarijoje

Mužasichlų kaimelyje netoli Zakopanės gimusio Grzegorzo nelaimės prasidėjo dar jam neatėjus į šį pasaulį. Jo motina Joana buvo septintą mėnesį nėščia, kai plyšo kūdikį sauganti placenta, ir kūdikis gimė neišnešiotas.

Medikai spėjo, kad dėl tokios traumos berniukui teks diagnozuoti Downo sindromą, tad į vaiką nuo pat jo gimimo žiūrėjo kaip į nepagydomai atsilikusį. Juolab kad mažasis Grzegorzas nemėgo prisilietimų ir buvo ypač uždaras, nežaidė su kitais vaikais.

Jo uždarumą lėmė įgimti sunkūs kalbos, regos ir klausos sutrikimai, tačiau tai, kad berniukas beveik kurčias, medikai nustatė tik jam sulaukus 14 metų.

O dėl tokio medikų aplaidumo vaikui nebuvo leista lankyti normalios mokyklos. Ilgus metus jis leido psichiatrijos ligoninėje.

Grzegorzo gyvenimą pasunkino ir tai, kad autoavarijoje žuvo mama Joana. Jam buvo vos treji. Girtam vairuotojui išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, mašiną vairavęs G.Plonkos tėvas nesiryžo išvengti susidūrimo sukdamas vairą į autobusų stotelę, pilną vaikų.

Toks sprendimas buvo pražūtingas Joanai, o tėvas ilgiems mėnesiams pateko į ligoninę. Globoti Grzegorzą, taip pat jo vyresnį brolį ir seserį apsiėmė geriausia mamos draugė Malgorzata.

Atsiskleidė gabumai muzikai

Ši religinga moteris įsitikinusi, kad tokį likimą jai skyrė Dievas. Joana ne tik įkalbėjo ją būti Grzegorzo krikštamote, bet ir, tarsi nujausdama žūtį, privertė draugę pažadėti, kad nelaimės atveju ji apsiims globoti jos vaikus.

Muzikos mokykloje dainavimo besimokiusi Malgorzata pranašišku ženklu vadina tai, kad per Grzegorzo krikštynas ji bažnyčioje kažkodėl užgiedojo laidotuvių giesmę.

Moteris spėja, kad tokiu būdu Dievas paprašė jos perimti Grzegorzo globą ir atsisveikinti su jo mama, kuri po kelių mėnesių žuvo avarijoje.

Malgorzata daugiausia dėmesio skyrė būtent mažajam Grzegorzui. O po kurio laiko, jau oficialiai paskirta jo globėja, pradėjo įtarti, kad medikai berniuką neteisingai priskiria prie psichikos ligonių.

Moteris ėmė visoje Lenkijoje ieškoti gydytojų, kurie galėtų padėti Grzegorzui. Tinkamą pagalbą pavyko rasti tik berniukui einant keturioliktus metus.

Kad Grzegorzo užsisklendimą lemia ne psichikos liga, o kurtumas, nustatė Klausos fiziologijos ir patologijos instituto Varšuvoje vadovas H.Skarzynskis.

Pritaikius specialų klausos aparatą ir vėliau atlikus giluminę ausų operaciją, Grzegorzas pirmą kartą išgirdo paukščių čiulbesį ir lapų šnarėjimą.

Paauglys ėmė lankyti internatinę mokyklą, čia netrukus atsiskleidė jo gabumai informatikai ir muzikai. Grzegorzas taip perprato kompiuterių paslaptis, kad ėmė juos taisyti visiems Mužasichlų kaimelio gyventojams.

Sužavėjo komisijos narius

Didžiausia vaikino aistra vis dėlto tapo muzika. Turbūt neatsitiktinai – jo motina buvo pianistė. Niekada anksčiau muzikos nesimokęs Grzegorzas pradėjo negrabiais pirštais savarankiškai atkurti girdimas melodijas, tad tėvai jam netrukus pasamdė profesionalų mokytoją.

Tada, jau išmokęs skaityti natas ir komponuoti melodijas, Grzegorzas nuo pianino pradėjo nesitraukti nei dieną, nei naktį.

Vaikinas net išmoko derinti šį instrumentą ir tokias paslaugas ėmė siūlyti kitiems kaimelio gyventojams.

Tiesa, Grzegorzo problemos nesibaigė, nes gulėdamas psichiatrijos ligoninėje jis nesimokė, o nemokamą neįgalių asmenų švietimą valstybė garantuoja tik iki 23 metų.

Nors vaikinas sugebėjo eksternu baigti pradinę mokyklą ir gimnaziją, jo kaip per seno nepriėmė nė viena muzikos mokykla.

Bet į pagalbą talentingam paaugliui atėjo labdaros fondas „Padėk kitiems“. Fondo direktorė Ewa Krawczyk ne tik padėjo Grzegorzui įstoti į privačią muzikos mokyklą, bet ir pakvietė dalyvauti fondo rengiamuose koncertuose.

Grzegorzo atliekama „Mėnesienos sonata“ sužavėjo visus pirmojo Varšuvos tarptautinio klausos sutrikimus turinčių pianistų konkurso komisijos narius.

Vaikinas buvo pripažintas geriausiu iš šimto atlikėjų, atvykusių į Varšuvą iš keliasdešimties pasaulio šalių.

„Mėnesienos sonatą“ jaunasis lenkas pasirinko neatsitiktinai – juk ją sukūrė klausos problemų turėjęs kompozitorius Ludwigas van Beethovenas.

Vaikystę prisimena su kartėliu

Malgorzata teigia, kad po pergalės jos krikšto sūnus pasijuto laimingas. Vaikinas namuose esą groja su dar didesniu užsidegimu, nes dažniau kviečiamas koncertuoti, o neseniai sulaukė kvietimo pasirodyti Vokietijoje.

Žinoma, Grzegorzas niekam nelinki tokių išgyvenimų, kokius patyrė. Jis esą vaikystėje manė, kad visi tėvai savo atžalas siunčia į įstaigą, kur suaugusieji juos vadina idiotais ir verčia nuobodžiauti, nieko nemoko.

Jaunas vyras tvirtina, kad nuo pat mažens protestuodavo bendraudamas su gydytojais, tačiau dėl kalbos ir klausos sutrikimų niekas jo nesuprasdavo.

Pasak Grzegorzo, žmonės turėtų būti atidesni neįgaliesiems, daugiau dėmesio skirti jų švietimui, gydymui, integravimui į visuomenę.

Vaikinas apgailestauja, kad dėl psichiatrijos ligoninėje praleistų metų jo išsilavinimas nėra visapusiškas, jis negalėjo studijuoti geriausiose muzikos akademijose.

Vis dėlto G.Plonka viliasi, kad jam pavyks įgyvendinti svajonę tapti muzikos mokytoju ir pianinų derintoju. Aišku, jis nori ir kuo dažniau koncertuoti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.