Suomijos moksleiviai: be batų, bet raštingiausi pasaulyje (II)

Nors Suomijoje rugsėjo 1-ąją mokiniai neneša mokytojams gėlių, o šalyje nešvenčiama Mokytojo diena, šios valstybės pedagogams niekada nešovė į galvą streikuoti. Mat nėra reikalo.

Mokiniai Suomijos mokyklose vaikšto tik su kojinėmis – batai paliekami prie durų.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Mokiniai Suomijos mokyklose vaikšto tik su kojinėmis – batai paliekami prie durų.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininkė J.Kekkonen planuoja grįžti į Lietuvą, bet dėl sprendimo dar abejoja.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininkė J.Kekkonen planuoja grįžti į Lietuvą, bet dėl sprendimo dar abejoja.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Klasėje moksleivius pasitinka krūva naujausių planšetinių kompiuterių – valstybė negaili investuoti į naujausias technologijas.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Klasėje moksleivius pasitinka krūva naujausių planšetinių kompiuterių – valstybė negaili investuoti į naujausias technologijas.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Daugiau nuotraukų (3)

Laima Lavaste („Lietuvos rytas“)

Dec 29, 2015, 6:18 PM, atnaujinta Sep 26, 2017, 5:59 PM

Valstybė prasideda nuo švietimo – tokia jau beveik šimtmetį prioritetinė šalies nuostata seniai davė savo vaisius.

Suomijoje tėra 5 mln. gyventojų, bet ji pasaulyje yra lyderė pagal raštingumą, o šalies švietimo sistema kelia ir nuostabą, ir susidomėjimą. Kuo ji ypatinga? 

Ką daryti su nenuoramomis?

„Ė, mulki, girdėjau gerą anekdotą apie suomius“, – šaukia švedas suomiui.

„Na, pasakok, bet atsimink, kad aš esu suomis.“

„Taigi, taigi, pabandysiu pasakoti kuo lėčiau“, – pažada švedas.

Girdėdami tokiais anekdotais dažnai pašiepiamus esą lėtapėdžius suomius lietuviai nusistebės: „Juk negali būti, kad Suomijoje yra perdėto aktyvumo vaikų.“

„Yra, kaip ir visur. Bet kitiems trukdantys nenuoramos ne išvaromi iš klasės, o gauna dovanų – spalvingą pripučiamąjį kamuolį vietoj kėdės.

Tokie rutuliai padeda vaikams ramiai išsėdėti per pamokas ir netrukdyti kitiems, nes balansuojant ant tokio kamuolio reikia susikaupti ir nuolat atlikti mažus judesius, kurie ir eikvoja judraus vaiko energiją“, – juokiasi E.Bogvilaitė.

Kad mokyklose ir mokiniai, ir mokytojai geriau jaustųsi, patalpų sienose ir lubose įmontuotos triukšmą sulaikančios detalės.

O kad mokytojams būtų patogiau dirbti, lavinimo priemonėms netaupoma. Klasė be interaktyviosios lentos – retenybė.

Jau vaikų darželiuose privaloma tausoti auklėtojų sveikatą, kuri kenčia dažnai lankstantis ir kilnojant vaikus.

Apgalvotas stalų, kėdučių aukštis, sukonstruotos specialios kėdės vaikams aprengti.

Net žaislai nuo grindų surenkami specialiais rinktuvais – kad tik auklėtojoms būtų lengviau!

Paauglys – ne siaubūnas

Tiesa, suomiai prisipažįsta – smurto šeimoje šalyje dar pakanka, ir tai blogas pavyzdys vaikams.

Paauglių agresijos vis daugiau, nors Suomija ir laikoma viena saugiausių pasaulio šalių.

Tačiau suomiai ne aimanuoja, o rimtai imasi spręsti problemą. Jau ikimokykliniame vaikų amžiuje įgyvendinama vadinamoji Papilio programa, kuri daug metų praktikuojama ir Vokietijoje.

Programos tikslas – mokyti vaikus gyventi be agresijos. Auklėtojai ir tėvai mokomi, kad bendrauti su vaiku reikia jo akių lygyje, atsisukus į jį kūnu.

Kartą per savaitę organizuojama diena be žaislų, vaikai ją patys planuoja, galvoja žaidimus ir ieško ginčų sprendimo būdų.

Paauglystė – sunkus metas ir suomiams. Bet paauglius vengiama vadinti siaubūnais. Psichologai kantriai aiškina pedagogams ir tėvams, kad paauglių smegenų formavimuisi reikia ir adrenalino, kurio jie siekia ekstremaliausiais būdais.

Dar nesusiformavus baimei ir atsakomybei paauglių elgesys grindžiamas ne protu, o aistra.

Psichologai įspėja: per griežta paauglių kontrolė, jų smerkimas, draudimai tik vers juos meluoti.

Ne autoritarinis, o autoritetingas auklėjimo stilius, gyvenimiškų vertybių stiprinimas yra raktas į sunkią paauglystę.

Iš kur tie gyviai?

Kad ir kokia moderni, pažangi bei humaniška suomių mokykla, kad ir koks dėmesys skiriamas mokiniams, netikėtų realijų nepavyksta išvengti net Suomijoje.

Pavyzdžiui – utėlių moksleivių plaukuose. „Steriliojoje Suomijoje?“ – pasibaisėsite.

Taip. Kiekvieną pavasarį ar rudenį Suomijoje vaistinėse populiariausia prekė yra... priemonės nuo utėlių.

Nuo senovės šie gyviai buvo laikomi nešvaros pasekme.

Pasirodo, nieko panašaus. Utėlės labiausiai mėgsta švarius plaukus ir namus. Be to, jos – puikios plaukikės, todėl jų galima parsinešti ir iš baseino.

Suomiai apie tai be jokio gėdijimosi praneša mokytojoms arba auklėtojoms. Užsikrėtusį vaiką tėvai dieną palaiko namie, kol suveiks nuodai.

Visos šeimos informuojamos ir vabzdžių plitimas greitai sustabdomas.

Žmonės nieko gėdinga čia nemato. Gėdinga būtų slėpti ar meluoti“, – sako E.Bogvilaitė, jau įpratusi prie mus, lietuvius, dar neretai stebinančio suomių atvirumo.

Paaugliai apsigyvena kartu

Jei jums teks svečiuotis draugų suomių namuose ir su jumis pasisveikinti iš kambario išlįs spuoguotas paauglys, nesuklupkite jį palaikydami draugų sūnumi.

Gali būti, kad jis yra jų moksleivės dukros draugas, apsigyvenęs jos kambaryje.

Paauglių mokinių gyvenimas kartu pas vienus ar kitus tėvus – ne taisyklė, bet ir ne retenybė.

Suomiai į ankstyvus vaikų lytinius santykius reaguoja ramiai.

„Man ramu, kad dukra turi nuolatinį bičiulį, savo klasės draugą, kad aš jį kasdien matau. Jie, aišku, ne šeima, bet drauge pratinasi prie bendro gyvenimo, kuris kada nors laukia, – man yra prisipažinusi pažįstama suomė, pasirūpinusi, kad dukra išvengtų ankstyvo nėštumo.

Gandrai suomiukų neatneša

Suomiai neaiškina, kad vaikus atneša gandras. Galbūt dėl to, kad gandrai į Suomiją atskrenda retai. Todėl jie jau nuo darželio priversti aiškinti atžaloms, kaip iš tikrųjų atsiranda vaikučiai.

„Šįmet mano sūnus penktokas biologijos pamokose sužinojo, kaip vyksta apvaisinimas.

Tėvai patenkinti, kad ta pareiga nuimta nuo jų pečių“, – juokiasi J.Kekkonen.

Suomija jau keletą dešimtmečių nebeakcentuoja lyčių skirtumų. Net darželiuose kartojama, kad rožinė spalva tinka ne vien mergaitėms, o per spektaklius princesių sukneles vilki ir berniukai.

Mokyklose visi kartu mokosi ir virti, ir megzti, ir kalti vinis, ir prižiūrėti vaikus.

„O kaip Suomijos mokyklose žiūrima į homoseksualumą, kuris Lietuvoje sulaukia žiaurių patyčių?“ – klausiu Jurgitos.

„Ir homoseksualumas mokykloje priimamas natūraliai, kaip dalykas, kurio žmogus negali pasirinkti.

Suomių vaikai ypač mokomi tolerancijos. Neteko girdėti, kad dėl to mokykloje kiltų patyčių“, – sako Jurgita.

Penktoko mamą žavi Suomijos mokyklose vyraujanti tolerancija viskam – neįgaliam, kitos rasės ar tautybės mokiniui, įkurdintų pabėgėlių vaikams.

„Vaikai darželyje jau žaidžia su įvairių rasių lėlėmis, darželius lanko azijiečių, indų, afrikiečių vaikai. Rasistinių patyčių nesu girdėjusi. Sūnaus klasėje yra du berniukai iš Afganistano.

Kai mokytoja pranešė tėvams, kad turėsime naujokų, ne visi buvo patenkinti.

Bet vaikų tėvai atėjo į mokyklą, prisistatė, papasakojo apie savo kelionę iš Afganistano per Turkiją. Vaikai apie tą problemą sužinojo iš pirmų lūpų“, – prisimena Jurgita.

Lietuviai Suomijos mokyklose

Anot lietuvės, suomiška švietimo sistema išugdo ne tik išsilavinusius, tolerantiškus jaunuolius, bet ir atsakingus, sugebančius savimi pasirūpinti piliečius, kuriems baigus mokyklą nebereikia nei finansinės tėvų paramos, nei priežiūros.

Pinigų gyvenimo pradžiai jie susitaupo patys, nes iki pilnametystės valstybė kiekvienam vaikui moka po šimtą eurų per mėnesį.

Jurgitą ypač žavi tai, kad Suomijos mokyklų sistema neužmiršta ir šalyje gyvenančių kitų tautybių vaikų.

„Suomijoje labai skatinama dvikalbystė. Jei mieste gyvena 4–5 kitos tautybės vaikai, jiems miestas kartą per savaitę nemokamai skiria pamokoms klasę vienoje suomiškų mokyklų ir mokytoją. Helsinkyje yra keletas tokių klasių, net ikimokyklinukų grupių lietuviams. Lietuvių kalba laikoma antra gimtąja kalba, jos pamokų lankymas privalomas, o pažymys įrašomas į atestatą“, – džiaugiasi Jurgita.

Lietuvę džiugina ir tai, kad Suomijos mokyklose vykdoma labai stipri paauglių savižudybės prevencija.

„Tai ne tik mokyklos, bet ir visos valstybės rūpestis. Čia neišgirsi, kaip Lietuvoje, kad kokio nors žymaus žmogaus savižudybei būtų skiriama tiek dėmesio, kad savižudybė būtų taip romantizuojama.

Tai skatina ir jauną žmogų pabandyti vieną dieną pasiryžti tapti herojumi. Kai viską apmąstai, kyla abejonių, ar mūsų noras su mokiniu vaiku grįžti į Lietuvą yra teisingas.

Daug girdime apie nepriteklių švietimo sistemoje, nepagarbą mokytojams, nesuvaldomas patyčias tarp mokinių“, – nelinksmai pokalbį užbaigia Suomijos lietuvių bendruomenės pirmininkė J.Kekkonen.

Suomijos švietimo sistema skaičiais

– Suomijos mokyklų sistema buvo sukurta 1866 metais, pritaikius šveicarišką modelį.

– Po nepriklausomybės paskelbimo 1917-aisiais švietimas buvo paskelbtas prioritetiniu valstybės reikalu. Tauta rinko lėšas mokykloms ir universitetams kurti. Privalomas mokslas įvestas 1921 metais.

– 1932 metais Suomijos aukštosiose mokyklose buvo daugiausia studentų Europoje – 228 studentai 100 tūkst. gyventojų.

– Privalomas mokymas – nuo 7 iki 17 metų, pradinė mokykla – šešiametė. Vėliau renkamasi mokytis gimnazijoje arba profesinėje mokykloje.

– Mokytoju gali dirbti tik pedagogo magistro laipsnį turintis specialistas.

– Visi vaikai Suomijoje iki pilnametystės gauna iš valstybės po 100 eurų kas mėnesį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.