Garsiausiai būtent apie šiuos žmones kalbėti 2015 metais privertė sudėtingi ir viso pasaulio dėmesį prikaustę sprendimai.
Angelos Merkel vardas, tikėtina, skambės dar ilgai, nes jos garbei daugybė migrantų pavadino savo kūdikius.
Vokietijoje Motinėle (Mutti. – Red.) vadinama šalies lyderė tapo flagmanu prie Europos krantų kilus migrantų bangai. Štai todėl įtakingas savaitraštis „Time“ jai skyrė Metų žmogaus titulą.
Kol kanclerė gelbėjo gyvybes, grupuotės „Islamo valstybė“ (IV) lyderis Abu Bakras al-Baghdadi pynė teroro tinklus ir juose žudė nekaltus civilius. Jo vadovaujami džihadistai tapo didžiausiu praėjusių metų žmonijos skauduliu.
O su juo kovoti užsimojo net Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris gerokai nustebino savo aršia karine kampanija Sirijoje. Vakarus anksčiau keikęs Kremliaus vadas 2015-aisiais jau taikėsi grįžti prie pasaulio galingųjų stalo.
Ir tokios jo pastangos patiko milijardieriui Donaldui Trumpui, kuris prisikalbėjo gerokai daugiau, nei reikėjo.
JAV prezidento posto siekiantis verslo magnatas maudėsi populiarumo spinduliuose, nors tauškė gėdingus dalykus.
Amerikoje taip pat ryškiai žibėjo mokslininkės Elizabeth Holmes žvaigždė. Moteris, sukūrusi pažangų kraujo tyrimo metodą, ne tik privertė pasaulį žavėtis jos talentu, bet ir pateko į jauniausių pasaulio milijardierių sąrašą.
Atvėrė duris pabėgėliams
Europos vėliavą 2015 metais nešė įtakinga ir drąsi moteris. Jau dešimtmetį Vokietijos kanclerės pareigas einanti A.Merkel sprendė krizes.
Pirmiausia ji ilgai ir kantriai bandė sustabdyti Graikijos finansinę griūtį, metusią šešėlį ant visos euro zonos.
O vėliau žengė netikėtą žingsnį, kuris sulaukė ir sveikinimų, ir pasipiktinimo: kanclerė pakvietė pabėgėlius atvykti į Vokietiją.
Nors vieniems tai atrodė kaip Europos vertybių įkūnijimas, kiti baiminosi, kad šimtai tūkstančių atvykėlių taps nepakeliama našta ne tik vokiečiams, bet ir visam Senajam žemynui.
Kanclerę atverti duris galbūt privertė asmeninė patirtis: Rytų Vokietijoje augusi A.Merkel nuolat susidurdavo su užtvaromis nuo likusio pasaulio.
Greičiausiai todėl kanclerė nenorėjo, kad Vokietija ir visa Europa apsitvertų siena nuo pabėgėlių.
A.Merkel griovė barjerus, ragino nepalikti pabėgėlių likimo valiai ir neleisti, kad europietiškąsias vertybes pakeistų baimė, nes „kultūros ir visuomenės, kurias valdo baimė, neturi jokios ateities“.
Vienų palaikoma, kitų kritikuojama A.Merkel pernai sužydėjo visa savo politine patirtimi ir parodė stiprios lyderės charakterį, vis kartodama: „Mes galime tai padaryti.“
Per valdančiosios Krikščionių demokratų sąjungos kongresą jai buvo plojama net 9 minutes. Bet kokios kalbos apie maištą prieš kanclerę jau nutilusios.
Sėjo mirtį ir baimę
Prieš metus judėjimą IV visi apibūdindavo kaip Sirijoje ir Irake galvas pjaustančių džihadistų grupuotę, o 2015 metais ši sąvoka visiškai pakito.
Grupuotė „Islamo valstybė“ tapo terorą, mirtį ir baimę jau visame pasaulyje sėjančia organizacija, kurios visi nariai yra prisiekę ištikimybę savo lyderiui A.B.al-Baghdadi.
Vykdydami šio lyderio įsakymus teroristai pernai pražudė 1,2 tūkst. žmonių už Irako ir Sirijos ribų.
A.B.al-Baghdadi paliepimu užverbuoti teroristai žudė žmones koncertų salėse, viešbučiuose, baruose, gatvėse ir mečetėse visame pasaulyje.
Tačiau šis džihadistų lyderis ne tik augino savo teroristų lizdo gretas, bet ir susirado naujų priešų – Prancūziją bei Rusiją.
Paryžiuje lapkritį per teroro išpuolius žuvo 130 žmonių, o spalio pabaigoje virš Egipto susprogdintas lėktuvas su rusais turistais.
Mirties paradui vadovaujantis džihado karalius 2015-aisiais tapo trokštamiausiu Vakarų ir Rusijos taikiniu.
Stebino kariniais sugebėjimais
Po daugybės laiko Rusijos prezidento vardas nuskambėjo ne Ukrainos įvykių kontekste. V.Putinas 2015-aisiais įrodė, kad vis dar turi kuo nustebinti pasaulį. Kremliaus caras ištraukė naują zuikį iš skrybėlės.
Rusija pradėjo Sirijoje didžiulę karinę kampaniją ir parodė, kokius karinius pajėgumus dabar turi Maskva.
Rusai ne tik rengė atakas iš oro pažangiais bombonešiais, bet ir leido raketas iš laivų, dislokuotų Juodojoje ir Kaspijos jūrose.
Tiesa, nors V.Putinas tvirtino su šaknimis raunantis iš Sirijos džihadistus, bombos krito ir ant nuosaikių Sirijos sukilėlių, o tai privertė sunerimti Vakarus.
Bet po to, kai Egipte buvo numuštas rusus skraidinęs keleivinis lėktuvas, o Prancūzijoje islamistai surengė išpuolius, Vakarai nutraukė tylos įžadus ir ėmė kalbėtis su V.Putinu dėl bendro priešo – IV įveikimo.
Tiesa, V.Putinui džiaugtis per anksti – po Ukrainos įvykių santykiai tarp Rusijos ir Vakarų apsitraukę pernelyg dideliu ledo sluoksniu, kuriam ištirpinti neužteks Maskvos ugnies prieš džihadistus.
Galiausiai V.Putinas papildė ir savo priešų sąrašą: nuo lapkričio čia raudonomis raidėmis įrašyta Turkija, kurios oro pajėgos numušė Rusijos bombonešį.
Žodžių srauto neribojo
Užtat aiškias simpatijas Rusijos lyderiui jautė D.Trumpas.
Skandalingasis pretendentas tapti Respublikonų partijos kandidatu į JAV prezidento postą galbūt ir galėjo patylėti, bet kalbėjo daug ir garsiai.
Šis verslo magnatas, savo konkurentus pravardžiavęs „silpnavaliais“ ir „bailiais“, pažadėjo „grąžinti Amerikai didybę“.
Tačiau kaskart, kai papasakodavo, kaip tai pasieks, daugybė žmonių negalėdavo patikėti tuo, ką girdi.
D.Trumpo kalbos daug kam net priminė nacių lyderio Adolfo Hitlerio pasiūlymus – ne veltui buvusi turtuolio žmona Ivana prisiminė, kad vyras prie savo lovos laikė fiurerio knygą.
Milijardierius ragino statyti sieną su Meksika, ženklinti visus šalies musulmonus, o po teroro išpuolių pareiškė, kad šio tikėjimo atstovų apskritai reikėtų nebeįleisti į JAV. Nepaisant to, 2015-aisiais D.Trumpas karaliavo populiarumo reitingų viršūnėje.
Žinoma, tik 2016 metais paaiškės, ar šis skandalistas iš tiesų turi šansų respublikonų kandidatų lenktynėse. O gal amerikiečiai, sakydami, jog balsuos už D.Trumpą, juokauja?
Stebuklas kraujo laše
Pasaulis apie 30-metę E.Holmes išgirdo 2015-aisiais, kai jos pavardė sumirgėjo turtingiausių planetos žmonių sąraše.
Tačiau medicinos revoliuciją ši gabi moteris patyliukais rezgė jau gerą dešimtmetį.
E.Holmes – biotechnologijų sferos gigante vadinamos įmonės „Theranos“ vadovė ir įkūrėja.
Tačiau kuklus jos įvaizdis – juodas nertinis stačia apykakle, laisvai krintančios kelnės ir žemai susmeigtas kuodas – neišduoda, kad ši moteris valdo kelių milijardų dolerių vertės turtą.
Stebukladarė – taip dažnai prabylama apie E.Holmes, kuri kartu su įmonės darbuotojais dešimtmetį kūrė naują, pigesnį, daugiau žmonių prieinamą ir efektyvesnį kraujo analizės metodą.
Ir jai pavyko. Pagal „Theranos“ sukurtą tyrimo būdą tereikia mažo lašelio kraujo, kad būtų galima nustatyti daugybę ligų, kuriomis serga žmogus dar ankstyvoje jų stadijoje. Be to, prietaisai lengvai transportuojami ir pigūs, todėl bus prieinami ir vargingiausių valstybių žmonėms.
Tokie tyrimai turėtų išgelbėti ne vieną gyvybę, tad galima sakyti, kad E.Holmes beveik įgyvendino savo pagrindinį gyvenimo tikslą – „pakeisti pasaulį“.
