Atvykėliai iš Afrikos ir arabų šalių dar priedo traktuoja vakarietišką moterį kaip pusnuogę, vyrui savaime prieinamą kekšę. O kaip reaguoja mūsiškiai etnopatriotai į tą civilizuotą Europą? Visiškai taip pat keikia tą pačią Europą atnešusią jiems laisvę, civilizuotas elgesio taisykles, klestėjimą.
Vengrija, o dabar jau ir Lenkija su savo nacionalizmą bei diktatūrą garbinančia vyriausybe rodo ura patriotams kelią kaip atsikratyti viskuo, apie ką mes kadaise svajojome: žodžio, saviraiškos laisvę, nuomonių pliuralizmą, nepriklausomą žiniasklaidą, laisvus rinkimus.
Tačiau Europos Sąjunga, kurios dalimi taip siekiame tapti, šiandien putleriškoje dvasioje verčiama blogio imperija. Nors toje „iškrypusioje“ imperijoje gyvena ir džiaugiasi gyvenimu šimtai tūkstančių rytų europiečių, lietuviai taip pat. Noriu pabrėžti: išvykusieji namo negrįš, kiek milijonų nekišime į propagandą „grįžkite namo“. Nes toje „gayropoje“ jiems labai pasisekė.
Tai, kas vyksta šiandien Vokietijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Suomijoje, atvykus milijonui emigrantų iš musulmoniškų diktatūrų, tikrai žiauru. Masiniai, organizuoti moterų mušimai, prievartavimai, plėšimai, kelia pagrįstas neapykantos ir pykčio bangas.
Tie vyrai atvyko iš šalių, kuriose moteris yra vyro nuosavybė, o moters pasipriešinimas slopinamas akmenimis jai į galvą, „geriausiu“ atveju,- išprievartavimu. Tuo tarpu idiotiška Kelno (Vokietija) miesto merės reakcija į smurtą prieš moteris pritrenkianti. Ji, praradusi elementarų savisaugos instinktą, pasiūlė moterims elgesio kodeksą, kuris visiškai atitinka islamistų politiką nukreiptą prieš moterų emancipaciją. Merės siūlymas ciniškai paverčia prievartos aukas nusikaltėlėmis, kaltininkėmis, provokatorėmis. Taip virš šimto metų Vakarų moters kova už lygias teises virsta nieku.
Kaip elgėsi tų šalių žiniasklaida? Tylėjo. Tylėjo taip ilgai, nes klaidingai rėmėsi žurnalistinės etikos reikalavimu „Vengti pabrėžti asmens etninę kilmę, lytį, tautybę, profesiją, politines pažiūras, religinius įsitikinimus ar seksualinę orientaciją, jei tai nėra svarbu arba gali būti suprasta kaip nepagarba asmeniui“.
Reikalavimas pats savaime teisingas. Tačiau tuo pat buvo nusižengta žiniasklaidos atsakomybei reaguoti objektyviai į svarbią visuomenei žinią, mat išsigąsta atskleisti nusikaltėlių kilmę. Taip pat, deja, reagavo ir Kelno miesto policija. Štai toks yra bjauraus politinio multikultūralizmo poveikis tiesai.
Na ir kas iš to išplaukia? Ogi kritikos banga. Ji buvo ir yra nukreipta ne prieš indoktrinuotus iškrypusiu politiniu multikultūralizmu žiniasklaidos ir policijos atstovus, o prieš Europos Sąjungą kaip sistemą, kaip idėją. Nors ši sistema jau šešiasdešimt metų gelbėja Europą nuo karo, bado ir maro. Nuo korupcijos ir skurdo, teigiant lygias ir žmogaus teises, valstybės ir religijos atskyrimą. Tačiau dešinieji intelektualai, regis ir deja, tampa vis panašesni į dešiniuosius ekstremistus, ura patriotus, neonacius ir rasistus, matančius Europos Sąjungą kaip grėsmingą baubą.
Ir kairėje yra tokių tendencijų, pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje, leiboristams pradėjus vadovauti socialistui J. Corbinui. Beje, pastarosios išėjimas iš Europos Sąjungos taptų tragedija Europos konsolidavimui. Vėl būtų grįžtamą į susiskaldžiusią Europą, atsitvėrusią viena nuo kitos sienomis.
Britų išėjimo iš ES propaganda yra niekas kita, kaip šios valstybės politinio elito nesugebėjimo veikti bendroje civilizuotoje erdvėje įrodymas. Pasitraukimas taptų paskutine vinimi į istorinį Didžiosios Britanijos karstą.
Ar verta atsisakyti Europos Sąjungos idėjos ir naudos visoms jos narėms vien tik dėl puslaukinių ordos ekscesų Europos gatvėse? Vien dėl to siusti velniop stiprios ekonomiškai, politiškai, kultūriškai, civilizuotos, bendros Europos ateitį?
Taip, iki sielos gelmių normalų vakarietį sukrečia atvira, ciniška, primityvi prievarta prieš moteris. Bet, palaukite, ponios ir ponai. Vien tik Lietuvoje tūkstančiai moterų daužomos, prievartaujamos namuose. Tas pat vyksta visoje Europoje. Tai vyksta, bet namuose, už uždarų durų. Ko nematau, neskauda, ar ne taip?
Taip, būtina baigti su politiniu multikultūralizmu kaip norma. Jis yra atmestinas, nes žeidžia esmines Vakarų civilizacijos vertybes. Naujai atvykusiems turi būti keliams vienas vienintelis reikalavimas: pasirašai po mūsų civilizacijos vertybėmis. Antraip važiuoji iš kur atvykęs. Nulis tolerancijos jų reikalavimams gerbti jų siaubingą antihumanišką kultūrą, jų akmens amžiaus elgesio normas kokteilyje su religija, tas normas pateisinančią.
Tuo pat nulis tolerancijos smurtui šeimoje, kurios galutinę išraišką patyrėme visai nesenai mūsų kaime. Pasakykite man, kuo skiriasi politinio multikultūralizmo šalininkai nuo mūsiškių socialinių darbuotojų nesugebančių matyti smurto šeimoje, smurtu grįstu santykių, kurią lankė keliolika kartų per mėnesį?
Niekuo. Atvirkščiai, juos sieja baimė tiesai, nes tokiu atveju reikia prisiimti atsakomybę už savo klaidingą požiūrį ar neveiksnumą. Vokietijos vyriausybė, atsitokėjusi, imsis griežtų priemonių prieš smurtaujančius „pabėgėlius“. Sako, nusikaltusius tuojau deportuos. Gražu. Kas ir kur deportuos mūsiškius smurtininkus?
Europos Sąjungos idėja yra tęsinys Apšvietos epochos, kai buvo brėžiama nauja žmogaus ir piliečio suvokimo perspektyva. Apšvieta buvo idėjinis ir kultūrinis reiškinys tiesiogiai veikęs Europos intelektualinę bei politinę ateitį. Europos Sąjungos griūtis sugrąžintų mus visus į dvasinį bei politinį atsilikimą, tiesiai į rankas putlerizmui. Užsinorėjote Vengrijos, Lenkijos, Rusijos scholastinio, klerikalinio, nacionalistinio autoritarizmo?
ES yra gyvas kūnas, procesas, reikalaujantis pastovaus pilietinio mąstymo bei aktyvaus pilietiškumo. Tokie susirgimai, kaip antai politinis multikultūralizmas, dvigubos Europos idėjos ir iš to išplaukiantys dvigubi standartai, – tie susirgimai yra laikini, išgydomi. Vokietijos ekonominis stebuklas, akivaizdu, neturi tapti visos ES dvasiniu pagrindu, neturi suteikti Vokietijai carte blanche savarankiškai elgtis neatsižvelgus į ES narių baimes bei lūkesčius.
Atverti vienu ypu sienas milijonui emigrantų iš Artimųjų Rytų, iš totaliai priešiškų Vakarų kultūrai šalių tuo pat privertus rytų europiečius laukti keliolika metų leidimo emigruoti į Vokietiją ar Prancūziją, yra vienas tokių dvigubų standartų, griaunančių pasitikėjimą Europos Sąjunga. Taip diskredituojama jos idėja. Iš tų dvigubų standartų maitinasi visokio plauko populistai.
Na, o kaip ten su ta prievartaujama Europa ir kada tai baigsis? Neatsakysiu į straipsnio pavadinimo klausimą dėl šios priežasties: Europos niekas neprievartauja. Yra tik klaidingi sprendimai. Neretai savanaudiški.
Neretai tiesiog kvaili. Tik jų aktyvi, objektyvi kritika pašalins tų sprendimų skausmingus padarinius. Pašalins, jeigu nebus pamirštos mūsų Vakarų civilizacijos demokratinės vertybės. Nebus pamiršta, jog už jas milijonai žmonių padėjo galvas.
Lietuva – ne išimtis. Visi pamename Sausio 13-tosios aukas ir pasiruošimą aukotis. Europos Sąjunga yra kaip tik sistema garantuojanti mums, kad taip daugiau neatsitiktų. Bet tai priklauso nuo mūsų gebėjimo matyti toliau provincinės nosies.
