Sausio viduryje našlė panoro pasikalbėti su Tautos atminties instituto (TAI), tiriančio komunistinio režimo nusikaltimus, vadovu Lukaszu Kaminskiu.
Pastarasis delsė tris savaites, bet kai pasikvietė našlę, neteko žado. Mat moteris pasiūlė už 90 tūkst. zlotų (20,5 tūkst. eurų) įsigyti velionio generolo paslėptus saugumo archyvų dokumentus.
L.Kaminskis iš pradžių pažadėjo dar pagalvoti, tačiau dar tą pačią dieną iškvietė policiją, – po kratos M.Kiszczak namuose dokumentai, laikyti spintos stalčiuje, buvo konfiskuoti.
O į žiniasklaidą netrukus prasiskverbusi žinia, kad tarp dokumentų yra buvusį Lenkijos prezidentą, Nobelio taikos premijos laureatą Lechą Walęsą demaskuojanti byla, Varšuvoje sukėlė milžinišką susidomėjimą.
Audra dėl senų faktų
Kad „Solidarumo“ – pirmosios komunistinėse šalyse nepriklausomos profesinės sąjungos – lyderis L.Walęsa jaunystėje talkino saugumui, Lenkijoje kalbama jau seniai. Taip tvirtino kai kurie jo bendražygiai, apie tai vienu metu buvo prasitaręs ir pats L.Walęsa.
Jis praėjusiame dešimtmetyje televizijoje prasitarė, kad jaunystėje, tardomas ir mušamas milicininkų, iš tiesų pasirašė pasižadėjimą padėti saugumiečiams.
Bet tai esą buvo tiktai taktinė suktybė – iš gūdaus kaimo į Gdansko laivų statyklą dirbti atvykęs 27 metų elektrikas nenorėjo prarasti darbo, nes šeimoje jau augo du vaikai, o žmona laukėsi trečiojo.
L.Walęsa tvirtino nieko saugumui nepranešinėjęs ir neėmęs jokio atlygio. Dar vėliau jis iš viso išsižadėjo prisipažinimo ir ėmė teigti, kad niekada nieko nepasirašė ir niekuo neįsipareigojo.
Bet tokie veiksmai įtarimus tik padidino – kaip ir žinoma, kad 1990 metais, tapęs prezidentu, L.Walęsa pareikalavo atgabenti saugume laikytą jo bylą ir iš jos išplėšė kai kuriuos lapus.
Dabar ažiotažas kilo todėl, kad M.Kiszczak namuose rasti dokumentai paliudijo, jog L.Walęsa vis dėlto buvo raštiškai įsipareigojęs padėti saugumui, turėjo Boleko slapyvardį ir už informacijos teikimą imdavo atlygį.
Ar autentiški dokumentai?
Opozicija skelbia, kad valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP) dirbtinai kursto skandalą. Mat L.Walęsą esą kompromituojančius dokumentus TAI paviešino specialistams dar nepranešus, ar jie nėra klastotės.
TAI direktorius L.Kaminskis trumpai pareiškė, kad dokumentus pirmiausia paviešinti, o tik vėliau atlikti jų patikimumo analizę nutarė dėl didžiulio visuomenės susidomėjimo.
Tai sukėlė įtarimų, esą jis siekia įsiteikti vyriausybei, kad būtų perrinktas TAI vadovu antrai kadencijai.
„Gazeta Wyborcza“ priminė, kad 1982 metais komunistinis saugumas kreipėsi pagalbos į nusikaltėlį, genialų rašysenos padirbinėtoją Tadeuszą Maraszkiewiczių. Jis turėjęs padėti sukompromituoti L.Walęsą.
Suklastotą L.Walęsos – saugumo agento – bylą tuometė valdžia nusiuntė į Švediją, vildamasi, kad tokiu būdu sutrukdys „Solidarumo“ lyderiui gauti Nobelio taikos premiją.
Daugelis vietos istorikų spėja, kad milicininkų kankinamas L.Walęsa pasižadėjo bendradarbiauti, tačiau tapęs „Solidarumo“ vadovu ryšius su saugumu nutraukė. Dėl to režimas įsiuto ir ėmė klastoti dokumentus ir skleisti gandus apie L.Walęsą.
Tokiu būdu buvo siekiama sukompromituoti šį darbininkų lyderį, kuris sugebėjo į „Solidarumo“ gretas privilioti net 10 mln. lenkų ir iš esmės pradėjo griauti sovietinę sistemą Lenkijoje bei visoje Rytų Europoje.
J.Kaczynskio kerštas
Žurnalo „Newsweek“ lenkiško varianto redaktorius Tomaszas Lisas spėja, kad skandalą greičiausiai kursto pats TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis, esą siekiantis asmeniškai atkeršyti L.Walęsai už ankstesnius pažeminimus.
Išrinktas prezidentu, L.Walęsa savo patarėjais įdarbino dvynius Jaroslawą ir Lechą Kaczynskius, tačiau vėliau abu atleido, nes esą suprato, kad autoritariškų manierų Jaroslawas siekia perimti realią valdžią.
Garsus sovietmečio opozicionierius Henrykas Wojecas pareiškė, kad J.Kaczynskis žinojo apie „Solidarumo“ lyderio praeitį, tad tikėjosi jį šantažuodamas ir prisidengdamas L.Walęsos populiarumu iš užkulisių valdyti šalį.
L.Walęsa esą griežtai pasipriešino šiam planui, o atleistas J.Kaczynskis netrukus pradėjo rengti demonstracijas, kuriose degino prezidento iškamšas.
Būtent J.Kaczynskis pirmasis ir pavadino L.Walęsą agentu Boleku.
Broliai Kaczynskiai ir L.Walęsa tapo nesutaikomais priešais ir dėl tarpusavio įžeidinėjimų ne kartą bylinėjosi teismuose.
Ant pjedestalo kelia brolį
Tuo metu J.Kaczynskis teigia, esą komunistai 1989 metais valdžią opozicijai taikiai atidavė todėl, kad į jos lyderius prastūmė savo agentų ir taip iki pat šių dienų užsitikrino įtaką bei pelningas pareigas.
Prieš kelerius metus duotame interviu J.Kaczynskis pareiškė, kad saugumui talkinusio L.Walęsos negalima laikyti istoriniu antisovietinės kovos ir „Solidarumo“ lyderiu – esą tam labiau tinka jo velionis brolis Lechas.
Bet iš tiesų broliai Kaczynskiai „Solidarumui“ niekada nevadovavo, o 1981 metais, kai šalyje buvo įvesta karinė diktatūra, saugumas net nesulaikė J.Kaczynskio, nors areštavo visus kitus judėjimo vadovus.
Garsus opozicijos aktyvistas Wladyslawas Frasyniukas mano, kad politikai, nebuvę kankinti ir kalinti, neturėtų kaltinti L.Walęsos.
W.Frasyniuko teigimu, panašius įsipareigojimus saugumui anuomet buvo pasirašę daug mušamų opozicionierių. Tačiau vėliau daugelis jų niekuo nepadėjo savo kankintojams.
Galiausiai „Gazeta Wyborcza“ rašo, jog J.Kaczynskis siekia sugriauti L.Walęsos legendą, kad jo vietoje galėtų ant pjedestalo užkelti savo brolį, nors L.Walęsos nuopelnai yra kur kas didesni, o bendradarbiavimas su komunistiniu saugumu buvo tiktai trumpas biografijos epizodas.
Dienraštis priminė ir tai, kad J.Kaczynskio dabar aukštinamas prieškario Lenkijos vadovas Jozefas Pilsudskis jaunystėje buvo tapęs apmokamu Japonijos ir Vokietijos saugumo agentu, o nešvarių epizodų apstu ir kitų istorinių lyderių biografijose.
Įtarimai – J.Kaczynskio tėvui
O „Newsweek“ redaktorius T.Lisas priminė, kad panašūs gandai dėl darbo saugumui sklando ir apie Kaczynskių tėvą Rajmundą.
Pokariu, kai daugelis buvusių Armijos Krajovos narių kentė tardymus ir darbo suvaržymus, R.Kaczynskiui buvo leista baigti universitetą ir jame dėstytojauti, vykti į Vakarų Europą.
Nors sugriautoje Varšuvoje tuo metu labai trūko gyvenamojo ploto, R.Kaczynskiui buvo paskirta pusė namo prestižiniame Žolibožo rajone.
Spėjama, kad R.Kaczynskis konsultavo partinius bosus, o už tai 1970 metais režimas jį apdovanojo ordinu už nuopelnus kuriant socialistinę visuomenę.
J.Kaczynskis savo autobiografinėje knygoje daug rašė apie motiną, tačiau apie tėvą net neužsiminė.
Spėjama, kad dabartinis TTP lyderis bijojo sukelti diskusijas dėl R.Kaczynskio ryšių su saugumu.
