JAV ekspertas: Rusija užimtų Baltijos valstybes per 36 valandas

Pasak Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Hibridinės grėsmės Baltijos jūros regione: visuomenės atsparumo didinimas“ dalyvaujančio JAV analitinio centro „Jamestown Foundation“ prezidento, vieno žymiausių JAV karo analitikų Gleno Howardo, NATO yra parengusi „ieties smaigalio“ diviziją, jeigu reikėtų ginti Baltijos valstybes, tačiau kalbant apie karines grėsmes Kaliningradas yra labai pavojinga zona.

„NATO lėktuvai negalės per trumpą laiką atskristi į Lietuvą ir atgabenti reikiamos įrangos. Pratybose Baltijos regione, Rusijoje, 2013 metais dalyvavo 85 tūkst. karių. Tie 85 tūkst., palyginti su NATO 5 tūkst. žmonių divizija, kuri turi įlipti į lėktuvą, atskristi, priimti staigius sprendimus... Neaišku, kaip visame tame procese dalyvautų Vokietija“, – spaudos konferencijoje Seime sakė G.Howardas.

JAV ekspertas, kalbėdamas apie Lietuvą, pabrėžė, kad čia trūksta atgrasymo pajėgumų, kad šalis galėtų pasipriešinti Rusijai: Lietuva turi tik 15 tūkst. sausumos ir 4500 rezervo karių, o Rusija galėtų pasiųsti 85 tūkst. karių.

Ekspertas daro išvadą, kad grėsmės atveju Lietuva neapsigintų, ir siūlė peržiūrėti nacionalinio saugumo strategiją.

„Taigi viską suskaičiavus ir mėginant atsakyti, ar jūs sugebėsite pasipriešinti, atsakymas turbūt yra „ne“. Žinoma, tai jūsų sprendimas, ką norite daryti savo nacionalinio saugumo labui, tačiau problema yra ta, kad JAV buvo apskaičiuota, jog Rusija galėtų užimti Baltijos valstybes per 36 valandas. Taigi jūsų gynyba, jūsų strategija priklauso nuo valandų.

Įsivaizduokite, jeigu per 36 valandas, kaip buvo apskaičiuota, mums reikia pasipriešinti Rusijai, kažkas yra negerai, nes, matyt, čia nėra pakankamai padaryta“, – tvirtino G.Howardas.

„Kodėl Lietuva gynybai neskiria 2 proc. bendrojo vidaus produkto, jeigu Estija gali tai padaryti? Kodėl jūs nesuburiate reikiamų resursų, jeigu prašote amerikiečius atvykti ir aukotis už Lietuvą?“ – klausė ekspertas. 

JAV analitinio centro „Jamestown Foundation“ vadovas pabrėžė, kad to lietuvių paklaus ir JAV Kongreso nariai.

„Taigi jūs patys turite plačiai šalyje diskutuoti apie savo strategijas, išteklius, kokius esate pasirengę išleisti“, – teigė G.Howardas. 

Nors Lietuva turi Šaulių sąjungą ir nemažai savanorių, dalyvaujančių pratybose, pasak svečio, į juos rimtai nežiūrima.

G.Howardas ragino Lietuvą gerai panaudoti šiuos asmenis, nes būtent jie gali būti nacionalinio saugumo dalis.

„Jeigu Vladimiras Putinas įvertins jūsų situaciją ir Estijos padėtį, kurią šalį jis pasirinks – Lietuvą, Latviją? Galbūt tas šalis, kur pasipriešinimas bus mažiausias. Kai amerikiečiai jus kritikuoja už tai, ką darote, privalote turėti ką parodyti ir jums būtina išmanyti karines strategijas, nacionalinį saugumą.

Ta diskusija tiesiog privaloma ir, žinoma, ne man, kaip amerikiečiui, dera sakyti, ką jūs turite daryti, tačiau labai svarbu yra įvertinti jūsų argumentus. Aš tuos argumentus turėčiau pateikti amerikiečiams, kurie galbūt turi tam tikrų abejonių dėl pagalbos Baltijos valstybėms.

Yra 150 Amerikos karių, kurie nuolat rotaciniu principus tarnauja Baltijos valstybėse, Tas skaičius yra labai kuklus. Kalbant apie jūsų gynybą, jums reikia atsakyti sau į labai svarbius klausimus“, – ragino ekspertas.

Kazimierzo Pulaskio fondo atstovas Krystianas Ziecas ketvirtadienį pabrėžė, kad nebūnant politiku apie tokius dalykus kalbėti lengviau. 

„Didžiausia problema yra ta, kad Baltijos valstybės yra tokioje nepalankioje geografinėje padėtyje – jūs turite Baltijos jūrą, kuri yra gana sekli, todėl gali kilti tam tikrų problemų.

Į Vakarus yra Kaliningradas, paskui – Baltarusija, kurios pozicija neaiški. Žvelgiant į Baltarusijoje vykstančias pratybas atrodo, jog Baltarusija vis labiau linksta į Rusijos pusę. Tačiau šiandien situacija yra tokia, kad geografinė padėtis jums nepadės. Dar yra Suvalkų regionas, kuris, aišku, gali šiek tiek padėti kilus pavojui“, – kalbėjo K.Ziecas.

Anot jo, Rusija galėtų būti suinteresuota susigrąžinti Baltijos valstybes, bet jis pripažino nemanąs, kad Rusijos lyderis planuoja drastiškus karinius veiksmus prieš Baltijos šalis.

Tiesa, K.Zieco nuomone, daroma labai daug, kad būtų suminkštinti socialiniai ryšiai, vykdoma kieta propaganda.

„Pasirengimo procesas gali būti ilgas – 10–15 metų, kol bus priimtas sprendimas ką nors daryti iš esmės.  Tačiau kalbėdami apie šiandienę padėtį turime gal 10–15 metų priimti svarbius sprendimus ir, kaip mano kolega G.Howardas paminėjo, Baltijos valstybės ėmėsi veiksmų, tačiau jų nepakanka, jos turi daryti daugiau, priimti savarankiškus sprendimus.

Oro policijos misija, kurią vykdo NATO šalys, toli gražu nėra pakankama ir, žinoma, reikėtų pagalvoti apie jūsų oro pajėgas, galbūt visų trijų valstybių „ketvirtosios kartos“ oro pajėgas, galbūt lėktuvai galėtų būti modernizuojami, už gana nedidelę kainą galite sustiprinti savo pajėgumus regione.

Visiškai sutinku su kolega, kad labai rimtai turite pasižiūrėti į situaciją ir ką nors daryti savarankiškai, nesivilti vien NATO paramos“, – sakė K.Ziecas.

„Jamestown Foundation“ prezidentas negailėjo Lietuvai kritikos dėl nepakankamo karių rezervo. Anot jo, daug mažesnė šalis už Lietuvą Estija tai jau padarė seniai.

„Jūs keliate klausimą, kad esate nedidelė šalis. Vis dėlto Estijoje yra tik 1,3 mln. gyventojų, jūs turite 3 mln. gyventojų. Estijos BVP 24 mln. Jūsų rezervas (karių. – ELTA) yra tik 15 tūkst., o Estijoje jis yra daug kartų didesnis ir jūs man sakote: „Estija tai gali padaryti, o mes ne.“

Pasižiūrėkite į skaičius pačioje „Vikipedijoje“, kiek turite vyrų Lietuvoje nuo 18 iki 55 amžiaus, kiek tūkstančių?

Ir jūs man sakote, kad negalite sudaryti netgi 50 tūkst. vyrų rezervo, o Estija gali turėti 4–5 kartus didesnį rezervą? Nesakykite man, kad siųskite amerikiečius, kad jie kovotų čia už Lietuvą, kai jūs nieko nedarote dėl savo gynybos, saugumo. Tai tiesiog nesuvokiama“, – stebėjosi svečias.

Estijos karių rezervas siekia 223 tūkst. karių. G.Howardo teigimu, popieriuje Lietuvai turint 100 tūkst. rezervą ir Rusijai pamačius šiuos skaičius tai gali ją atgrasyti. Kaip pavyzdį jis pateikė rimtai į gynybą žiūrinčią Šveicariją, nors ši „yra visiškai taiki“.

Svarstydamas, kiek realus Ukrainos scenarijus Baltijos šalyse ir kiek Lietuva pajėgi atremti hibridinio karo grėsmes, JAV ekspertas sakė, kad nors ir menkos, Lietuvos turimos pajėgos yra labai gerai parengtos, bet jų nepakanka. Dėl to, kilus hibridinei grėsmei, Lietuvai būtini didesni pajėgumai.

„V.Putinas žino, kad penktasis NATO straipsnis jam yra labai pavojingas, todėl jis norėtų panaikinti arba suklaidinti žmones. Dėl to, pavyzdžiui, Kaune, būtų pagrobta 10 Lietuvos karių.

Ką darytų NATO? Ar tai jau karo reiškinys, ar tai užpuolimas, ar mes turime vesti derybas, ar mes turime apie tai kalbėti Ženevoje? Kokia būtų mūsų politika ir strategija tokiu atveju? Kalbėdami apie hibridinį karą ir ką jis gali padaryti, kaip gali paveikti Lietuvą, turime galvoti apie bet kokias grėsmes.

Lietuva neturi didelės rusų mažumos, kaip, tarkime, Latvija ar Estija, tačiau hibridinės grėsmės gali ateiti labai įvairiomis formomis, tačiau manau, kad Estijos generolo pagrobimas buvo labai geras pavyzdys to, ką Rusija gali padaryti kalbant apie hibridines grėsmes“, – svarstė G.Howardas.

Jis pridūrė ir sveikino oro bazės Estijoje įkūrimą: nors nebuvo grėsmės, Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pastatė šią oro bazę, nes žinojo, kad vieną dieną Amerikai ir NATO jos prireiks.

„Tai labai geras politiko, vadovo pavyzdys, kuri žvelgia į tolesnę perspektyvą. Taigi dabar Lietuvoje jums reikia tokios pačios strategijos iš jūsų lyderių, politikos formuotojų priimti tokius svarbius sprendimus rengiantis jūsų nacionaliniam saugumui, kadangi gali išaušti diena, kai atvyks NATO ir Amerikos pajėgos ir jums reikės kur juos priglausti.

Jeigu lėktuvai čia negalės nusileisti, ką darysite tuomet? Bus problema, jums reikia labai rimtai galvoti“, – sakė vienas žymiausių JAV karo analitikų.