Musulmonai buvo puikūs kaimynai
Vis dažniau pasigirsta pasvarstymų, kad Briuselis, į jį atvykus dideliam imigrantų iš musulmoniškų šalių skaičiui, keičia savo veidą, tačiau G.Pečiulytė teigė, kad, jos akimis, šis miestas radikalių pokyčių neišgyveno: „Ten gyvenau prieš dvejus metus, gal tai nutiko dabar... Briuselis, kaip ir visa Belgija ir Prancūzija, traukia tam tikrą dalį musulmoniškų kraštų gyventojų. Tai imigrantai ne iš Artimųjų Rytų, bet iš šiaurės Afrikos šalių, kuriose kalbama prancūziškai.“
Anot jos, Briuselyje visuomet buvo daug musulmonų gyventojų, ir pati pašnekovė gyvenusi jų kaimynystėje: „Moterys dengė galvas, buvo akivaizdu, kad tai – arabiškos kilmės žmonės, bet apie juos negaliu pasakyti nė vieno blogo žodžio. Atvirkščiai – kai man sugedo automobilis, kaimynų šeima neprašyti su savais įrankiai atskubėjo į pagalbą. Briuselyje yra keli arabiški rajonai, ne tik garsusis Molenbekas, bet ir Šarbekas, kuris labiau primena arabiško, o ne Europos miesto dalį.“
G.Pečiulytė įsitikinusi, kad teroro išpuoliai nesusiję su augančia musulmonų populiacija, veikiau tai susiję su konfliktais, vykstančiais Sirijoje ir kitose pasaulio vietose.
„Lietuvos ryto“ televizijoje dirbanti G.Pečiulytė pasakojo, kad sužinojusi apie tai, kas nutiko Briuselyje, suskubo susisiekti su ten gyvenančia bičiule, taip pat nemažai informacijos ji gavusi per socialinį tinklą „Facebook“, kur jos draugai, naudodamiesi programėle, pažymėjo, kad būdami pavojaus zonoje yra saugūs.
Didžiausia lietuvių bendruomenė po Londono
„Briuselyje gyvena viena didžiausių lietuvių bendruomenių už Lietuvos ribų. Tai ne tik žmonės, atvykę dirbti į Europos Sąjungos institucijas, bet ir kitų profesijų atstovai. Lietuvių Briuselyje buvo itin daug, kai Lietuva pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai. ES institucijose dirbantys lietuviai labai sukrėsti, nes vienas iš sprogimų nugriaudėjo visai šalia ES institucijų pastatų.
Žmonės yra išsigandę, bet supranta, kad gyvenimas turi tęstis“, – kalbėjo G.Pečiulytė ir pridūrė, kad prieš keletą metų, Lietuvos ambasados Belgijoje duomenimis, lietuvių bendruomenė Briuselyje buvo didžiausia po gyvenančios Londone.
„Kalbame apie tūkstančius lietuvių, juk į Briuselį dirbti vyksta įvairių profesijų atstovai, šį miestą noriai renkasi studentai, – sakė ji ir pridūrė, kad stebuklu galime laikyti tai, kad nepranešama apie nukentėjusius lietuvius. – Europarlamentaras Petras Auštrevičius išėjo iš oro uosto likus vos kelioms minutėms iki sprogimo, o štai antradienis yra vienintelė savaitės diena, kai Briuselio ir Vilniaus nesieja joks skrydis.“
Paklausta, ar sutinkanti su teiginiu, kad tai buvo išpuolis ne prieš Belgijos sostinę, bet prieš visą ES bendriją, pašnekovė sakė: „Tai buvo išpuolis prieš Vakarų vertybes, mąstymą ir demokratiją. Tai išpuolis prieš tą pasaulį, kuriame gyvename, kurio dalimi galime ir norime būti. Puse lūpų jau kuris laikas buvo kalbama, kad reikia laukti bent jau bandymų, o gal net išpuolių ES institucijose. Žinoma, patikra egzistuoja, bet žmonių srautai – taip pat milžiniški.“