G7 diplomatijos vadovai aplankė Hirošimos taikos parką

Diplomatai atvyko į Hirošimos taikos memorialinį parką, kuris buvo įkurtas siekiant paminėti paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis amerikiečių numestos atominės bombos aukas ir kuriame tebestūkso sprogimo nuniokoto pastato su kupolu griuvėsiai. 

Šis svarbus J.Kerry, kuris tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV valstybės sekretoriumi, su vizitu atvykusiu į Hirošimą, apsilankymas laikomas įžanga į tikėtiną JAV prezidento Baracko Obamos apsilankymą tame dabar klestinčiame Japonijos pietiniame didmiestyje ateinantį mėnesį, kai jis atvyks į šią šalį dalyvauti G-7 viršūnių susitikime. Tai irgi būtų pirmasis pareigas einančio JAV prezidento vizitas Hirošimoje. 

Atominė bomba, numesta ant Hirošimos 1945 metų rugpjūčio 6 dieną, pražudė iš viso apie 140 tūkst. žmonių, kurių dalis žuvo per sprogimą, o kiti vėliau – nuo patirtos smarkios apšvitos ir sužalojimų. 

Trimis dienomis vėliau kitas atominis sprogimas Nagasakio uostamiestyje pareikalavo 74 tūkst. žmonių gyvybių. 

J.Kerry apsilankymas ir spėliojimai, kad B.Obama taip pat gali nuvykti į Hirošimą, davė peno prielaidoms, kad Vašingtonas galbūt gali galvoti apie oficialų atsiprašymą dėl to subombardavimo. 

Tačiau J.Kerry ir kiti pareigūnai tų lūkesčių nekurstė. 

„Mano vizitas į Hirošimą turi labai ypatingą prasmę dėl mūsų santykių tvirtumo ir kelionės, kurią nukeliavome kartu po sunkaus karo meto“, – pirmadienį prieš apsilankymą memoriale Japonijos užsienio reikalų ministrui Fumio Kishidai (Fumijui Kišidai) sakė J.Kerry. 

Jis pridūrė: „Mes vėl aplankysime praeitį ir pagerbsime tuos, kurie žuvo, (bet) ši kelionė yra ne apie praeitį; ji yra apie dabartį ir ateitį“. 

Atskirai vienas JAV pareigūnas kategoriškai pasakė, kad J.Kerry jokio formalaus atsiprašymo nepateiks. 

„Jei jūs klausiate, ar valstybės sekretorius atvyko į Hirošimą atsiprašyti, tai atsakymas yra „ne“, – vėlai sekmadienį drauge su J.Kerry keliaujantiems reporteriams sakė tas Valstybės departamento pareigūnas, kuris prašė neskelbti jo pavardės. 

J.Kerry per tą ceremoniją viešai nekalbėjo, tačiau vienu metu buvo uždėjęs ranką japonų užsienio reikalų ministrui, kuris yra iš Hirošimos, ir kažką jam pašnibždėjo į ausį. 

„Visi pasaulio žmonės turėtų pamatyti ir pajausti šio memorialo energiją, – muziejaus svečių knygoje parašė J.Kerry. – Tai grynas, griežtas, įtikinamas priminimas ne tik dėl mūsų įsipareigojimo nutraukti branduolinių ginklų grėsmę, bet ir dėl visų mūsų pastangų pakartotinio paskyrimo tam, kad būtų išvengta paties karo“. 

„Karas privalo būti paskutinė galimybė, niekada – pirmas pasirinkimas, – pridūrė jis. – Šis memorialas verčia visus mus dvigubinti savo pastangas pasauliui pakeisti, taikai surasti ir ateičiai, kurios taip trokšta piliečiai visur, sukurti“. 

Atvykę sustiprinto saugumo sąlygomis, G-7 ministrai ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė savo vizitą pradėjo muziejuje, kuriame eksponuojami tokie dalykai, kaip apdegę išgyvenusiųjų drabužiai ir kiti asmeniniai daiktai, demonstruojantys niokojamą to subombardavimo poveikį. 

Tuomet ministrai padėjo atskirus gėlių vainikus prie kenotafo žaliame parke šalia muziejaus. 

Daug žmonių žuvo iš karto, kai bomba buvo numesta ir sukėlė milžinišką gaisrą, kuris nušlavė ištisas miesto dalis. Tūkstančiai kitų mirė vėliau dėl didžiulės apšvitos. 

To subombardavimo klausimas ir Japonijoje, ir Jungtinėse Valstijose, kelia dideles emocijas. 

Japonija, kaip vienintelė valstybė, patyrusi branduolinę ataką, akcentuoja kančias, kurias turėjo išgyventi jos žmonės. Tačiau viešai ragindama sunaikinti visus branduolinius ginklus, ji ne vieną dešimtmetį yra artima JAV sąjungininkė saugumo srityje, saugojama JAV branduolinio „skėčio“. 

Tuo tarpu Jungtinėse Valstijose daugelis susierzina dėl užuominų apie atsiprašymą ir sako, kad Japonija pradėjo karą savo ataka prieš Perl Harborą, kad atominių bombų numetimas pagreitino karo pabaigą ir tuo užkirto kelią didesniam aukų skaičiui. 

2008 metais Nancy Pelosi, tuometinė JAV Atstovų Rūmų pirmininkė, apsilankė Hirošimoje. 

Tarp kitų G-7 užsienio reikalų ministrų, pirmadienį apsilankiusių Hirošimos memoriale, yra Didžiosios Britanijos Philipas Hammondas ir Prancūzijos Jeanas-Marcas Ayrault. Tai taip pat pirmas kartas, kai šių dviejų branduolinį ginklą turinčių valstybių diplomatijos vadovai apsilanko šiame mieste. 

Bendras apsilankymas memoriale įvyko ministrams baigiant savo paskutinę susitikimų dieną su diskusijomis daugiausia tokiais pasaulinės svarbos klausimais kaip terorizmas ir kitos grėsmės saugumui, nestabilumas artimuosiuose Rytuose ir kitur.