Rusijos ir NATO ambasadoriai balandžio 20 dieną pirmą kartą
susitiks oficialių derybų po maždaug dviejų metų pertraukos ir
aptars saugumo problemas, tarp jų krizę Ukrainoje, kurioje Maskva
yra įtariama remianti prorusiškus separatistus, kovojančius su
provakarietiška Kijevo vyriausybe.
„NATO nusprendė pasinaudodamas Ukrainos krize pakeisti
modelį“ elgesio su Maskva, sakė nuolatinis Rusijos atstovas prie
NATO Aleksandras Gruško žurnalistams Briuselyje.
„Ir šiandien mes turime karinę santalką Baltijos jūroje, kas
mūsų nuomone yra visiškai nepateisinama, – sakė A.Gruško. –
NATO ir Rusijos santykių būklė yra labai bloga“.
Jis sakė, kad bendrauti tapo sunkiau, kai NATO įšaldė bet
kokį bendradarbiavimą su Maskva dėl Krymo atplėšimo nuo Ukrainos
2014-ųjų kovą.
NATO ir jos partnerės Rusijos atstovai susitikdavo reguliariai
iki Ukrainą ištikusios krizės, dėl kurios, daugelio nuomone, kilo
grėsmė grįžti prie Šaltojo karo laikų priešpriešos.
„NATO nusprendė plėstis, persikėlė arčiau Rusijos
sienų“, – sakė A.Gruško.
„Pradedant nuo 2014-ųjų NATO pradėjo dislokuoti papildomas
pajėgas, didinti karinę veiklą rotaciniu pagrindu, papildydama
įrangos, kurdama nuolatines ginkluotės ir karinės įrangos
saugyklas“, – sakė jis.
Aljansas dar didina „pratybų skaičių ir mastą teritorijose
greta Rusijos Federacijos“, – pažymėjo A.Gruško.
„Tad žinoma, visa tai keičia karinę situaciją regione“,
nors Baltijos jūra daugel metų buvo saugiausias regionas, nurodė
jis.
„Ten nebuvo užšaldytų konfliktų, jokių didelių
problemų“, – kalbėjo jis.
„NATO turi pasirinkti, kokių santykių su Rusija ji nori
ilgesniu laikotarpiu“, – pridūrė A.Gruško.
„Nematau jokios galimybės, kad kokybiškai pagerėtų
santykiai, jeigu NATO ir toliau laikysis atgrasinimo ir atitinkamo
karinio panavimo kurso“, – pabrėžė Rusijos ambasadorius.