Brazilijos lyderei Dilmai Rousseff gresia apkalta, o jos kėdę jau matuojasi politiniai oponentai. Pietų Amerikos valstybėje, kurios valdžios sluoksniai persisunkę korupcija, nusidėjėliai ėmė teisti vieni kitus.
Kad ir ką darytų brazilai – žaistų futbolą, šoktų sambą ar peštųsi dėl valdžios, tai jie daro aistringai. Tuo ypač buvo galima įsitikinti šią savaitę.
Antradienį specialioji parlamento komisija balsų dauguma pritarė procesui dėl šalies lyderės D.Rousseff nušalinimo nuo valdžios. Šis simbolinis patariamasis aktas tapo tikru galvos skausmu prezidentei.
Komisijai patarus, dabar dėl 68-erių D.Rousseff nušalinimo proceso žodį jau tars ir parlamentas, vadinamas Brazilijos Kongresu. Rytoj, balandžio 17-ąją, savo nuomonę išreikš žemesnieji parlamento rūmai, o vėliau balsavimas gali vykti ir aukštesniuosiuose – Senate.
Pati prezidentė visą savaitę tikino, jog „kovos už savo postą iki paskutinės sekundės“, ir kaltino politinius oponentus surengus prieš ją „niekšišką sukilimą“.
Tuo metu viceprezidentas Michelis Temeris, kuris laikomas kampanijos prieš D.Rousseff vėliavnešiu, jau repetuoja inauguracijos kalbą. Tiesa, kadangi dabar jau ir jam pačiam gresia apkalta, ši kalba gali likti nepasakyta.
Į visą šį skandalą įsipainiojęs ir teisėjas Sergio Moro: teigiama, kad būtent jis ir atvėrė Pandoros skrynią, kai kovo mėnesį paviešino vieną slaptą D.Rousseff telefono pokalbį.
Nuo to laiko šalyje kilo politinė audra, kuri likus vos keliems mėnesiams iki olimpinių žaidynių gali nušluoti politinę šalies vadovybę.
Dabar Brazilijos politinė situacija primena painaus siužeto serialą, kurio baigtis vis dar neaiški. Tvirtai galima pasakyti tiktai viena: šventuolių šioje politinėje sumaištyje ieškoti neverta.
Tyrė papirkinėjimą
Politinės aistros Brazilijoje įsiplieskė dar kovo pradžioje. Federalinio teismo teisėjas S.Moro atskleidė įtariamus įtakingųjų nusikaltimus ir šalį supurtė taip, kaip jau daugelį dešimtmečių niekam kitam nepavyko.
„Teisėjas, kuris kitaip brazilų vadinamas Super Moro, atgaivino seną Brazilijos tradiciją – linčiavimą“, – rašė šalies žurnalistė Eliane Brum.
Dabar jau didvyriu žmonių laikomo S.Moro tyrimai, susiję su vienu didžiausių Brazilijos istorijoje skandalų, virto valstybės krize, kokios šalis nebuvo patyrusi nuo 1964 metais įvykdyto karinio perversmo.
Teisėjas diena iš dienos į paviršių traukė valdžios paslaptis: jis atskleidė, kad parlamentarai, ministrai, naftos magnatai, didžiausių statybos bendrovių direktoriai – visi įtariami pernai milijardus eurų iš valstybinės naftos bendrovės „Petrobras“ perpumpavę į slaptas sąskaitas.
Didžiulio žmonių palaikymo dabar sulaukęs S.Moro sukėlė audrą, kurios bangos aptaškė ir prezidentę D.Rousseff bei jos pirmtaką buvusį prezidentą Luizą Inacio Lulą da Silvą.
Buvusį šalies lyderį L.I.Lulą da Silvą teisėjas S.Moro laiko „Petrobras“ korupcijos aferos organizavimo galva.
S.Moro vadovaujama tyrėjų komanda patikrino buvusio Brazilijos prezidento sąskaitas bei jo nekilnojamąjį turtą ir ėmė įtarti, kad jis praturtėjo nesąžiningu būdu. L.I.Lula da Silva, kaip mano teisėjas S.Moro, ėmė kyšius iš statybų bendrovių mainais už paslaugas, kurias teikė prezidentavimo metais.
Teisėjas teigė, jog tie patys žmonės, kurie įsipainioję į skandalą, susijusį su valstybine naftos bendrove „Petrobras“, slapta padovanojo prezidentui vasarnamį kaime, taip pat butą prabangiame Gvaružos kurorte.
Buvęs Brazilijos prezidentas vėliau buvo apklaustas ir iki šiol neigia visus jam metamus įtarimus. Kol kas ir patys tyrėjai neturi jokios svarios medžiagos kaltinimui pareikšti.
Priedangą siūlė įpėdinė
Tačiau į S.Moro užvirtą košę įklimpo ir dabartinė prezidentė D.Rousseff. Teisėjas internete paviešino pokalbį, kuris vyko tarp Brazilijos lyderės ir jos pirmtako tomis dienomis, kai S.Moro pastarajam žarstė kaltinimus.
D.Rousseff nedelsdama paskyrė L.I.Lulą da Silvą savo komandos vadovu. Ir nors pati prezidentė aiškino, kad tai skirta sustiprinti jos kabinetą, kritikai teigė, kad taip D.Rousseff saugojo savo pirmtako kailį.
Naujas postas L.I.Lulai da Silvai reiškė imunitetą: būdamas prezidentės štabo vadovu jis negalėjo būti suimtas dėl korupcijos ir privalėjo atsakyti tik į Aukščiausiojo teismo paklausimus.
Siekdamas demaskuoti tokį prezidentės žingsnį S.Moro paviešino pokalbį, kur D.Rousseff kalbėjo apie oficialų paskyrimo raštą, kurį nori pasiųsti L.I.Lulai da Silvai.
„Siunčiu tau dokumentą. Gali juo pasinaudoti, jei tai būtina“, – sakė D.Rousseff, o paprasčiau tariant tai reiškė: tuo atveju, jei prie tavęs kibs S.Moro žmonės, parodyk jiems šį popierių.
Šio pokalbio paviešinimas suveikė akimirksniu – dar tą patį vakarą įniršę demonstrantai bandė šturmuoti vyriausybės rūmus Brazilijos sostinėje Brazilijoje, į gatves išėjo tūkstančiai žmonių.
Kitą rytą, praėjus vos pusei valandos po L.I.Lulos da Silvos prisaikdinimo, Aukščiausiasis teismas laikinu potvarkiu kol kas atšaukė jį iš posto.
Prezidentei kliūva smarkiau
Kovo mėnesio viduryje į gatves išėję tūkstančiai žmonių ėmė reikalauti ir prezidentės D.Rousseff atsistatydinimo.
Jie nerimsta iki šiol. Dalį brazilų įsiutino ne tik paviešintas pokalbis.
Dabar teigiama, kad dalis prezidentės D.Rousseff rinkimų kampanijos 2014-aisiais buvo finansuota pinigais, gautais iš kyšių, kuriuos mokėjo įvairios stambios šalies statybų kompanijos.
Pasak teisėjo S.Moro, mainais už pinigus šios įmonės esą laimėjo konkursus valstybiniams projektams, tokiems kaip atominė elektrinė, hidroelektrinės užtvanka ir trys futbolo stadionai, įgyvendinti. Pati D.Rousseff šiuos kaltinimus vadina melagingais.
Prezidentė taip pat įtariama 2014 metais klastojusi ir gerokai pagražinusi valstybės biudžeto duomenis, taip siekdama pasigerinti reputaciją ir būti išrinkta dar vienai kadencijai.
Tačiau nuo tada, kai antrą kartą sėdo į prezidento kėdę, D.Rousseff populiarumas ėmė tiktai smukti.
Dar 2013-aisiais politikę teigiamai vertino 80 proc. šalies žmonių, tuo metu šių metų kovo pabaigoje ją palaikė vos 10 proc.
Tiesa, verta pabrėžti, kad dar mažesnį populiarumo reitingą turi ir jos oponentai, kurie kaltinami panašiais arba dar sunkesniais nusikaltimais.
Vis dėlto labiausiai šiuo metu kliūva šalies vadovei, kurios postas jau smarkiai kliba: po to, kai 38 specialiosios Brazilijos parlamento komisijos nariai iš 65 pritarė procesui dėl prezidentės nušalinimo, D.Rousseff nuo apkaltos proceso skiria jau tik du parlamento balsavimai.
Balandžio 17-ąją vyks balsavimas Deputatų Rūmuose.
Jei komisijos rekomendacijai surengti apkaltą pritars du trečdaliai – 342 iš 513 – žemesniųjų parlamento rūmų narių, dėl jos balsuos ir Senatas – aukštesnieji parlamento rūmai.
Jeigu daugiau negu pusė senatorių pritars komisijos pasiūlymui, prasidės D.Rousseff apkaltos procesas.
Kokia sekmadienio balsavimo baigtis – sunku prognozuoti.
Nors iš pradžių manyta, kad dviejų trečdalių balsų surinkti nepavyks, dabar tuo pradedama abejoti – nuo prezidentės per šias savaites nusigręžė daugybė koalicijos partnerių: iš pradžių Brazilijos demokratinio judėjimo partija, o šią savaitę iš vyriausybės jau pasitraukė ir Progreso partija.
Anot prezidentės patarėjų, sekmadienio balsavimas dabar balansuoja „ant skustuvo ašmenų“.
„Manome, jog turime pakankamą paramą (kad nebūtų surinkti du trečdaliai balsų. – Red.), bet ji labai nestabili ir keičiasi kiekvieną dieną“, – tvirtino D.Rousseff štabas.
Kaltina sąmokslo kūrimu
Pati D.Rousseff tikina, kad nenuleis rankų ir nesijudins iš posto iki paskutinės minutės. O jei prezidentei galiausiai bus surengta apkalta, ji pareiškė, kad „teiks apeliacijas visoms įmanomoms institucijoms“.
Pirmoji Brazilijos istorijoje moteris prezidentė įsitikinusi, kad šį „niekšišką sukilimą“ prieš ją organizuoja koalicijos partneriai – Brazilijos demokratinio judėjimo partija ir jos lyderis šalies viceprezidentas M.Temeris.
Jei D.Rousseff būtų nušalinta, šis politikas pagal teisines nuostatas turėtų iki kitų prezidento rinkimų užimti jos kėdę.
Ir atrodo, kad M.Temeris į ją jau žvalgosi: šią savaitę buvo paviešinta viceprezidento inauguracinės kalbos repeticija – jis mokėsi žodžius, kuriuos sakytų tapęs Brazilijos prezidentu.
„Daugybė žmonių kreipėsi į mane, kad pateikčiau bent preliminarių pastabų Brazilijos tautai, tai darau kukliai, atsargiai ir nuosaikiai“, – pakiliu tonu dėstė M.Temeris 13 minučių trukmės garso įraše, kurį D.Rousseff sąjungininkai pavadino akivaizdžiu įrodymu, kad M.Temeris yra apkaltos proceso variklis.
Prezidentę palaikantis parlamentaras Ciro Gomesas teigė, jog viceprezidento kalba parodo, kad jis – „tikrasis sukilimo architektas“.
„Tai sukilimas, kuris jam naudingas. Šiuo istoriniu momentu jis pamatė galimybę perimti postą, prie kurio jokiu kitu atveju neturėtų priėjimo. Jis juk neturi nei charizmos, nei lyderio savybių“, – sakė C.Gomesas.
Vis dėlto atrodo, kad M.Temeris per anksti matuojasi karūną. Jam taip pat gresia apkalta, nes vyro pavardė buvo įvardyta teisėjo S.Moro apklaustų liudytojų pareiškimuose apie korupcijos schemas.
Šventuolių valdžioje nėra
Kai kuriems brazilams, net ir tiems, kurie niekada nepalaikė nei D.Rousseff, nei Darbininkų partijos (DP), apkaltos proceso siekis atrodo nedemokratiškas.
Esą prezidentės kaltė nebuvo įrodyta, jai pateikiami tik įtarimai, tad kodėl ji turėtų būti nušalinama?
„Tikėjausi daugiau iš DP, bet vis tiek esu prieš opozicijos galimybių medžiojimą.
Opozicionieriai siekia atsikratyti prezidentės, nors apkaltai nėra jokio teisinio pagrindo. Štai todėl man atrodo, kad čia – sukilimas“, – kalbėjo vienas protestuotojas, pasisakantis prieš D.Rousseff nušalinimą.
Bet, regis, niekam tai nesvarbu. Parlamentas jau rengiasi balsuoti.
Tik lieka neaišku, kas keliautų į prezidentūrą, jei D.Rousseff iš tiesų būtų nušalinta.
Jei M.Temeriui taip pat būtų surengta apkalta, prezidento pareigas galėtų perimti Brazilijos Kongreso žemųjų rūmų pirmininkas Eduardo Cuncha. Tačiau neseniai Brazilijos aukščiausiasis teismas uždegė žalią šviesą teisti jį dėl kyšininkavimo.
Kitas eilėje būtų Senato prezidentas Renanas Calheirosas. Tačiau ir prieš jį pradėtas tyrimas dėl vengimo mokėti mokesčius.
Taigi akivaizdu, kad D.Rousseff kritikuojantys teisuoliai ir patys turi dėl ko pasiaiškinti.
Tokių nuodėmingųjų Brazilijos parlamente yra net du trečdaliai – jiems buvo ar gali būti pateikti kriminaliniai kaltinimai.
Štai todėl kai kurie brazilai abejoja, kad D.Rousseff nuvertimas atneš kokių nors teigiamų pokyčių. Į postą greičiausiai įsiropš kitas nuslėptų nuodėmių turintis politikas.