Popiežius Pranciškus šeštadienį atvyko į Graikijos Lesbo salą, kad šiuo išskirtiniu apsilankymu atkreiptų didesnį dėmesį į prieštaringai vertinamą ES ir Turkijos susitarimą, kuriuo siekiama įveikti precedento neturinčią pabėgėlių krizę.
„Tai kelionė, kupina liūdesio. Labai liūdna kelionė, – skrydžio iš Romos metu žurnalistams sakė popiečius. – Stebėsime didžiausią humanitarinę nelaimę nuo Antrojo pasaulinio karo metų. Pamatysime tiek daug kenčiančių žmonių, kurie bėga ir nežino, kur eiti. Taip pat vyksime į kapines – jūrą. Tiek daug žmonių taip ir neatvyko.“
79-erių Pranciškus išvyko lėktuvu, kuris iš Romos Fjumičino oro uosto pakilo 7 val. 20 min. (8 val. 20 min. Lietuvos) laiku ir pasuko Lesbo link, kur šimtai tūkstančių prieglobsčio prašytojų ir kitų migrantų susitelkė per kelis mėnesius.
Per penkias lankymosi valandas jis papietaus su prieglobsčio prašytojais viename valgyklai skirtame konteineryje.
Tokiuose konteineriuose yra įkurdinti pabėgėliai.
Lesbo sala, į kurią pastaraisiais mėnesiais atvyko šimtai tūkstančių prieglobsčio prašytojų ir kitų migrantų, yra humanitarinės krizės, sukėlusios nesutarimų tarp Europos šalių ir vos neatvedusios prie Europos atvirų sienų sistemos žlugimo, fronto linijoje.
Lesbo sala kritikos sūkuryje atsidūrė dar po kovo, kai ES ir Turkija susitarė, kad į šią Graikijos salą atvykstantys vadinamieji ekonominiai migrantai būtų iš karto siunčiami atgal, o Turkija sutiko juos priimti mainais į milijardinę ES paramą.
Remiantis nepatvirtintais Graikijos valstybinės naujienų agentūros ANA pranešimais, popiežius su savimi į Vatikaną pasiims 10 pabėgėlių iš pažeidžiamų grupių.
Saloje Pranciškus lankysis penkias valandas ir kartu su ortodoksų patriarchu Baltramiejumi (Bartholomew), Graikijos Bažnyčios arkivyskupu Jeronimu (Ieronymos) ir Graikijos ministru pirmininku Alexiu Tsipru lankysis Morijos pabėgėlių cente. Šiuo metu čia gyvena maždaug 3000 žmonių.
Organizacija „Amnesty International“ paragino pontifiką jo vizito Lesbo saloje metu pasisakyti prieš ES ir Turkijos susitarimą. Tačiau popiežiaus atstovas pareiškė, kad vizito tikslas yra „grynai humanitarinis“, o ne politinis. „Jeigu popiežius turi ką pasakyti, jis tai padarys“, – sakė atstovas.
Anksčiau šią savaitę Pranciškus pareiškė, kad šios kelionės tikslas yra „pademonstruoti artumą ir solidarumą su pabėgėliais bei Lesbo salos gyventojais, taip pat su visais Graikijos žmonėmis, kurie buvo tokie dosnūs ir svetingi.“
Sutiko su ašarom
Graikijos Lesbo saloje popiežių Pranciškų šeštadienį kai kurie migrantai Morijos sulaikymo centre sutiko su ašaromis akyse.
Vienas vyras nebesusilaikęs pravirko atsiklaupęs priešais Pranciškų ir ištarė: „Ačiū Tau, Viešpatie. Ačiū Tau! Prašau Tėve, palaimink mane!“
Vaikai dovanojo popiežiui savo piešinius; vieną mergaitę jis pagyrė už jos kūrinį, sakydamas „Bravo. Bravo.“ Perduodamas jį savo tarnautojams, jis pabrėžė: „Nesulankstykite jo. Noriu, kad jis būtų ant mano stalo“.
Popiežius ėjo pro pabėgėlius, spaudė vyrams rankas, lenkėsi moterims, o pabėgėliai skandavo savo gimtinių pavadinimus: „Afganistanas“, „Sirija“.
Vienas berniukas net prakišo galvą pro tvorą, kad pabučiuotų Pranciškaus žiedą.
Peikia ES politiką
Graikijos Bažnyčios vadovas pareiškė, kad katalikų ir ortodoksų religiniai lyderiai vieningai smerkia tokią politiką, kai žmonės išvaromi iš savo gimtųjų vietų ir tampa pabėgėliais, kurie „nebevertinami“ kaip žmonės.
Taip kalbėjo Atėnų arkivyskupas Jeronimas II (Ieronymos II), šeštadienį lankydamasis migrantų sulaikymo centre graikų Lesbo saloje, kartu su popiežiumi Pranciškumi ir pasaulio Ortodoksų krikščionių dvasiniu vadovu Konstantinopolio ekumeniniu patriarchu Baltramiejumi (Bartholomew).
„Deja, jau ne pirmą kartą mes smerkiame politikus, kurie suvarė šiuos žmones į šią aklavietę, sakė Jeronimas. – Tačiau mes veiksime, kol žmogaus asmenybės iškraipymas ir nuvertinimas liausis“.
Akivaizdu, kad Jeronimas kritikavo Europos atsaką į pabėgėlių krizę, sutarus su Turkija, kad naujai atvykusieji į graikų salas būtų išsiųsti atgal į Turkiją.
„Tiktai tie, kurie mato pabėgėlių stovyklose sutiktų šių vaikučių akis, sugebės nedelsdami pripažinti šiems ir ne tik šiems žmonėms pastaruosius kelerius metus Europos rodyto žmoniškumo ir solidarumo „bankrotą“, – sakė jis.
Savo kalbą arkivyskupas Jeronimas baigė kreipdamasis į Jungtines Tautas, kad jos imtųsi spręsti „šią tragišką situaciją, kurioje mes gyvename“.
