Popiežius
Pranciškus šeštadienį atvyko į Graikijos Lesbo salą, kad šiuo
išskirtiniu apsilankymu atkreiptų didesnį dėmesį į
prieštaringai vertinamą ES ir Turkijos susitarimą, kuriuo siekiama
įveikti precedento neturinčią pabėgėlių krizę.
„Tai kelionė, kupina liūdesio. Labai liūdna kelionė, –
skrydžio iš Romos metu žurnalistams sakė popiečius. –
Stebėsime didžiausią humanitarinę nelaimę nuo Antrojo pasaulinio
karo metų. Pamatysime tiek daug kenčiančių žmonių, kurie bėga
ir nežino, kur eiti. Taip pat vyksime į kapines – jūrą. Tiek
daug žmonių taip ir neatvyko.“
79-erių Pranciškus išvyko lėktuvu, kuris iš Romos Fjumičino
oro uosto pakilo 7 val. 20 min. (8 val. 20 min. Lietuvos) laiku ir
pasuko Lesbo link, kur šimtai tūkstančių prieglobsčio prašytojų
ir kitų migrantų susitelkė per kelis mėnesius.
Per penkias lankymosi valandas jis papietaus su prieglobsčio
prašytojais viename valgyklai skirtame konteineryje.
Tokiuose konteineriuose yra įkurdinti pabėgėliai.
Lesbo sala, į kurią pastaraisiais mėnesiais atvyko šimtai
tūkstančių prieglobsčio prašytojų ir kitų migrantų, yra
humanitarinės krizės, sukėlusios nesutarimų tarp Europos šalių
ir vos neatvedusios prie Europos atvirų sienų sistemos žlugimo,
fronto linijoje.
Lesbo sala kritikos sūkuryje atsidūrė dar po kovo, kai ES ir
Turkija susitarė, kad į šią Graikijos salą atvykstantys
vadinamieji ekonominiai migrantai būtų iš karto siunčiami atgal, o
Turkija sutiko juos priimti mainais į milijardinę ES paramą.
Remiantis nepatvirtintais Graikijos valstybinės naujienų
agentūros ANA pranešimais, popiežius su savimi į Vatikaną pasiims
10 pabėgėlių iš pažeidžiamų grupių.
Saloje Pranciškus lankysis penkias valandas ir kartu su
ortodoksų patriarchu Baltramiejumi (Bartholomew), Graikijos
Bažnyčios arkivyskupu Jeronimu (Ieronymos) ir Graikijos ministru
pirmininku Alexiu Tsipru lankysis Morijos
pabėgėlių cente. Šiuo metu čia gyvena maždaug 3000 žmonių.
Organizacija „Amnesty International“ paragino pontifiką jo
vizito Lesbo saloje metu pasisakyti prieš ES ir Turkijos susitarimą.
Tačiau popiežiaus atstovas pareiškė, kad vizito tikslas yra
„grynai humanitarinis“, o ne politinis. „Jeigu popiežius turi
ką pasakyti, jis tai padarys“, – sakė atstovas.
Anksčiau šią savaitę Pranciškus pareiškė, kad šios
kelionės tikslas yra „pademonstruoti artumą ir solidarumą su
pabėgėliais bei Lesbo salos gyventojais, taip pat su visais
Graikijos žmonėmis, kurie buvo tokie dosnūs ir svetingi.“
Sutiko su ašarom
Graikijos Lesbo saloje
popiežių Pranciškų šeštadienį kai kurie migrantai Morijos
sulaikymo centre sutiko su ašaromis akyse.
Vienas vyras nebesusilaikęs pravirko atsiklaupęs priešais
Pranciškų ir ištarė: „Ačiū Tau, Viešpatie. Ačiū Tau!
Prašau Tėve, palaimink mane!“
Vaikai dovanojo popiežiui savo piešinius; vieną mergaitę jis
pagyrė už jos kūrinį, sakydamas „Bravo. Bravo.“ Perduodamas
jį savo tarnautojams, jis pabrėžė: „Nesulankstykite jo. Noriu,
kad jis būtų ant mano stalo“.
Popiežius ėjo pro pabėgėlius, spaudė vyrams rankas, lenkėsi
moterims, o pabėgėliai skandavo savo gimtinių pavadinimus:
„Afganistanas“, „Sirija“.
Vienas berniukas net prakišo galvą pro tvorą, kad pabučiuotų
Pranciškaus žiedą.
Peikia ES politiką
Graikijos
Bažnyčios vadovas pareiškė, kad katalikų ir ortodoksų religiniai
lyderiai vieningai smerkia tokią politiką, kai žmonės išvaromi
iš savo gimtųjų vietų ir tampa pabėgėliais, kurie
„nebevertinami“ kaip žmonės.
Taip kalbėjo Atėnų arkivyskupas Jeronimas II (Ieronymos II),
šeštadienį lankydamasis migrantų sulaikymo centre graikų Lesbo
saloje, kartu su popiežiumi Pranciškumi ir pasaulio Ortodoksų
krikščionių dvasiniu vadovu Konstantinopolio ekumeniniu patriarchu
Baltramiejumi (Bartholomew).
„Deja, jau ne pirmą kartą mes smerkiame politikus, kurie
suvarė šiuos žmones į šią aklavietę, sakė Jeronimas. –
Tačiau mes veiksime, kol žmogaus asmenybės iškraipymas ir
nuvertinimas liausis“.
Akivaizdu, kad Jeronimas kritikavo Europos atsaką į pabėgėlių
krizę, sutarus su Turkija, kad naujai atvykusieji į graikų salas
būtų išsiųsti atgal į Turkiją.
„Tiktai tie, kurie mato pabėgėlių stovyklose sutiktų šių
vaikučių akis, sugebės nedelsdami pripažinti šiems ir ne tik
šiems žmonėms pastaruosius kelerius metus Europos rodyto
žmoniškumo ir solidarumo „bankrotą“, – sakė jis.
Savo kalbą arkivyskupas Jeronimas baigė kreipdamasis į
Jungtines Tautas, kad jos imtųsi spręsti „šią tragišką
situaciją, kurioje mes gyvename“.