„Kol kas aš nematau galimybės įsiplieksti plataus masto karui
tarp NATO ir Rusijos“, – interviu BNS sakė Vilniuje viešėjęs
Brunsume įsikūrusios Jungtinių pajėgų vadavietės vadas.
Tačiau jis pridūrė, kad „pavojingas“ Rusijos elgesys
Baltijos jūros regione „anksčiau ar vėliau gali sukelti
incidentus“.
NATO neplanuoja eskaluoti šių Rusijos veiksmų, teigė
karininkas.
„Mes nenorime eskaluoti. Ką mes daroma, tai giname ir
atgrasome“, – sakė italas S.Farina.
Per pastarąjį mėnesį Rusijos naikintuvai kelis kartus lydėjo
virš Baltijos jūros skridusius Jungtinių Valstijų karinius
orlaivius. JAV pareigūnai teigė, kad šie perėmimai vykdyti
nesaugiai.
Be to, Rusijos šturmo naikintuvai kelis kartus praskrido labai
arti amerikiečių valdomomis raketomis apginkluoto minininko
„USS Donald Cook“, kuris Baltijos jūra plaukė link Klaipėdos
uosto.
Sąjungininkų batalionas „karine prasme“ įmanomas
S.Farina į Lietuvą atvyko artėjant vasarą vyksiančiam
NATO viršūnių susitikimui, kuriame gali būti nuspręsta
kiekvienoje Baltijos šalyje dislokuoti sąjungininkų bataliono
dydžio pajėgas.
Vokietijos pareigūnai paskelbė, kad kuriant tokį batalioną
Lietuvoje jie gali atlikti pagrindinį vaidmenį.
Generolas teigė, kad tokio dydžio sąjungininkų pajėgos tiek
Lietuvoje, tiek likusiose Baltijos šalyse yra „karine prasme“
įmanomos.
„Mes padarysime viską, kad užtikrintumėme, jog šis
mechanizmas bus naudingas įgyvendinant NATO tikslus“, – sakė
Jungtinių pajėgų vadavietės vadas.
Jis tvirtino, kad sulaukus palankaus politinio sprendimo tokių
pajėgų dislokavimas Baltijos šalyse neužtruktų ilgai.
Galimybė dislokuoti po tarptautinį karių batalioną Baltijos
šalyse sprendžiamas pernai to paprašius Lietuvos, Latvijos ir
Estijos kariuomenių vadams. Šį karinį vienetą sudaro iki
tūkstančio karių.
Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo
sienų laiko grėsme ir žada imtis atsakomųjų priemonių.
Oro policijos naikintuvai turi ginti oro erdvę
Generolas S.Farina palankiai vertino Baltijos šalių prašymą,
kad Lietuvoje ir Estijoje budintys NATO oro policijos misijos
naikintuvai reikalui esant galėtų vykdyti oro gynybos funkcijas.
Tai reiškia, kad Baltijos valstybėse budintys naikintuvai
krizės atveju galėtų vykdyti kovines užduotis.
„Perėjimas iš oro policijos į oro gynybos yra papildomas
reikalingas pajėgumas“, – sakė karininkas.
Tačiau jis pabrėžė, kad Baltijos šalys turi pačios įsigyti
antžeminių oro gynybos sistemų, siekiant palengvinti sąjungininkų
naštą užtikrinant regiono oro gynybą. Pasak generolo,
sąjungininkai šiuo metu neplanuoja dislokuoti tokių sistemų
Lietuvoje.
Apie planus kurti bendrą vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą
Baltijos šalių gynybos ministrai paskelbė pernai.
Šių metų kovą Latvijos kariuomenės vadas generolas
leitenantas Raimondas Graubė BNS sakė, kad kariniai specialistai
iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos jau svarsto tokios sistemos
dislokavimo vietas ir tariasi dėl techninių sprendimų.