Tiesa, pats A.Ilarionovas garsėja prieštaringai vertinamais pareiškimais, todėl neretai į jo perspėjimus žvelgiama skeptiškai.
Tačiau buvęs V.Putino patarėjas įsitikinęs, kad vien neįsileisdama europietiškų prekių Rusija iš tiesų ėmė ruoštis didesnio masto veiksmams.
„Sankcijos produktams reikalingos tam, kad parodytume šalies gyventojams, jog davėme Vakarams atsaką. Tačiau iš tiesų jų tikslas kitas. Iš tiesų tai pasiruošimas daug sudėtingesniems, ilgiau trunkantiems ekonominiams procesams. Tai pasirengimas ilgalaikei konfrontacijai“, – sakė A.Ilarionovas.
Rusų ekonomisto teigimu, „norėdamas pasiruošti kariniams veiksmams, negali būti priklausomas nuo būsimų priešų tiekiamų produktų“.
„Tiesą pasakius, šie žingsniai buvo apgalvoti jau seniai – dar prieš Ukrainos įvykius, prieš ES ir JAV sankcijas Rusijai. Tai taip vadinamo „Glazjevo paketo“ tikslai (Sergejus Glazjevas – V.Putino patarėjas ekonomikai – red. past.).
Pasiruošimas karui prasidėjo ne 2014 metais, ne nuo Krymo aneksijos ir ne nuo „žaliųjų žmogeliukų“ veiklos Donbase ar kitose vietose. Ekonominis pasiruošimas globalinei konfrontacijai prasidėjo anksčiau. Galima prisiminti didžiulę ginklavimosi programą, kurį buvo patvirtinta 2010 metais. Ji buvo ne vieną kartą diskusijų centre, tačiau sėkmingai vykdoma“, – pabrėžė A.Ilarionovas.
Būtent ginklavimosi programą buvęs V.Putino patarėjas laiko antruoju pasiruošimo karui ženklu.
„2010 metais buvo nuspręsta iki 2020 metų ginklavimosi programai išleisti 20 trln. rublių (272 mlrd. eurų). Jei neklystu, per pirmuosius penkerius metus jau išleista 11,5 trilijonų rublių (156 mlrd. eurų). Įprastai antruoju laikotarpiu išleidžiama dar daugiau, galiausiai ginklavimosi programai greičiausiai bus išleista daug daugiau nei buvo numatyta iš pradžių“, – tikino A.Ilarionovas.
Trečias įrodymas, kad Rusija esą ruošiasi karui – aukso atsargų kaupimas tarptautiniuose fonduose.
„Mes kalbame apie ekonomines sankcijas. Mažai kalbame apie ginklavimąsi. Tačiau beveik nekalbame apie aukso atsargų kaupimą. Jei atkreiptumėte dėmesį į Rusijos aukso atsargas tarptautiniuose fonduose, pamatytumėte, kad ši kreivė auga. Nors ekonomika susitraukė, vartojimas smuko, gyventojų pajamos mažėjo, aukso Rusija sukaupia vis daugiau“, – tvirtino buvęs V.Putino patarėjas.
Kodėl būtent auksas? „Tai labai paprasta ir paaiškinama. Jeigu Rusija sulauks dar griežtesnių sankcijų. Ne tik jos sąskaitų užšaldymo užsienio šalyse, bet ir draudimo vykdyti kokias nors pinigų operacijas tokiomis valiutomis kaip doleris, euras ar kitomis, beliks tik auksas.
Tai visuotinai priimta valiuta, už kurią gali nusipirkti, ko tik pageidauji – pradedant ginklais, baigiant maisto produktais, jei kartais tokių pritrūktų.
Todėl galima teigti, kad pasiruošimas globalinei konfrontacijai ne tik nesumenko, bet jo tempai auga.
Pavyzdžiui, Rusijos aukso atsargos 2016 metų pirmajame ketvirtyje muša visus rekordus. Auksas, beje, pradėtas kaupti irgi ne 2014 metais, kai prasidėjo karas Ukrainoje ir net ne 2010 metais, kuomet patvirtinta ginklavimosi programa, bet dar 2006 metų sausį.
Taigi, akivaizdu, kad strateginis konfrontacijos su Vakarų pasauliu planavimas prasidėjo dar prieš dešimtmetį“, – tvirtino A.Ilarionovas.
