Milijonai proginių lėkščių išpuošta jo portretu, poetai apie jį kuria skambias eiles, o visi Kinijos knygynai pagrindinėse lentynose eksponuoja jo kalbų ir rašinių kolekcijas, kurių esą parduota daugiau nei penki milijonai kopijų.
Praėjus kiek daugiau negu trejiems metams iš dešimtmetį trunkančios kadencijos Kinijos prezidentas Xi Jinpingas jau dabar yra tvirtesnis lyderis nei buvę jo pirmtakai nuo Mao Zedongo, komunistinės Kinijos Liaudies Respublikos įkūrėjo, laikų.
Jis ėmėsi kontroliuoti šalies politiką visose srityse: nuo ekonomikos, nacionalinio saugumo ir užsienio reikalų iki interneto, aplinkosaugos ir jūrininkystės ginčų.
Dabar 62 metų Kinijos komunistų partijos (KKP) valdžios palikuonis yra pačioje asmenybės kulto viršūnėje – tokios šalis nematė nuo Mao Zedongo Kultūrinės revoliucijos pradžios.
„Xi Jinpingas vadovauja kuriant Dievo kampaniją, kurioje jis pats yra Dievas“, – teigė Zhang Lifanas, priklausantis prie vis mažėjančio rato Pekino mokslininkų, kurie dar išdrįsta suabejoti Kinijos lyderiu.
Panašumai su pirmtaku
Praėjus penkiems dešimtmečiams nuo Kultūrinės revoliucijos pradžios Xi Jinpingas vėl naudoja kelias Mao Zedongo strategijas siekdamas suvienyti mases, tiesa, pridėdamas ir savo taisyklių.
Šimtai tūkstančių partijos narių buvo priversti lankyti ideologinės edukacijos pamokas, o vyriausybė kovoja su „priešiškomis užsienio jėgomis“, kurios esą siekia susilpninti atgimstančią Kiniją.
„Kaip ir Mao Zedongas, Xi Jinpingas mano, kad jei Kinija pasiduos vakarietiškoms vertybėms, šios jėgos sunaikins ne tiktai šalies išskirtinumą, bet ir KKP stabilumą“, – mano Harvardo universiteto Kinijos politikos ekspertas Roderickas MacFarquharas.
Bet prezidento asmenybės kultas trikdo kai kuriuos šalies skeptikus, kurie įsitikinę, kad Kinijos ekonominė sėkmė susidaro iš kolektyvinio vadovavimo stiliaus, koks vyravo ir Mao Zedongo eros pabaigoje.
Kovo mėnesį straipsnis interneto portale, siejamame su Disciplinos inspekcijos centrine komisija, kuri kovoja su korupcija, sumenkino prezidento ir jo patarėjų galią.
O internete plito atviras laiškas, kuriuo siekiama lyderio ir jam lojalių Komunistų partijos narių atsistatydinimo.
Kas parašė šį laišką, kuris pasirodė su vyriausybe siejamame interneto portale, nežinoma. Jo išleidimo laikas sutapo su Kinijos politikų metiniu susirinkimu, o tai – ženklas, kad skepticizmas dėl Xi Jinpingo valdymo tik didėja.
Pekino atsakas taip pat buvo šiurkštus. Siekdama išsiaiškinti laiško autorius Kinijos valdžia sulaikė daugiau nei 20 žmonių, tarp kurių buvo ir ištremtų rašytojų šeimos nariai. Tačiau visi jie neigė ką nors apie laišką žinantys.
Labiau rūpi politika
Visi sulaikymai ir naujos taisyklės, ribojančios žodžio laisvę, yra Xi Jinpingo valdymo dalis, kuri žlugdo visas politinės liberalizacijos Kinijoje viltis. Bet tikrasis iššūkis prezidentui – atsikratyti Kultūrinės revoliucijos pasekmių.
„Xi Jinpingo asmenybės kulto kampanija yra pasmerkta, – teigė Sidnėjaus technologijų universiteto istorijos profesorius Feng Chongyi. – Dėl kultūrinės revoliucijos prezidento bendraamžiai yra neigiamai nusiteikę prieš lyderį, kuris valdo jų gyvenimą ir turtą.“
Nuo tada, kai aštuntajame dešimtmetyje Deng Xiaopingas pradėjo reformas siekdamas atkurti stabilumą po Kultūrinės revoliucijos, KKP stengėsi pagerinti Kinijos gyventojų gyvenimą.
Šimtai milijonų žmonių išbrido iš skurdo ir, pagal kai kuriuos skaičiavimus, dabar oficialiai komunistinė tauta turi didžiausią vidurinę klasę pasaulyje.
Tačiau Kinijos augimas sulėtėjo – pernai jai nepavyko pasiekti nustatyto 7 proc. augimo, o šiemet prognozuojamo 6,5–7 proc. augimo kartelė gali būti pasiekta tik gerokai apvalinant.
Todėl KKP iškilo pavojus prarasti žmonių pasitikėjimą, kurį ekonomikos augimas nuolatos didina.
Tačiau, užuot spartinęs rinkos reformas, Xi Jinpingas labiau rūpinasi politika, kuria asmenybės kultą ir kaltina užsieniečius siekiu sunaikinti Kiniją.
Augina šalies raumenis
Šiuo metu Kinija tampa vis galingesnė, tai daro įtaką rengiant rinkimus Afrikoje ir plečiant vartojimą Europoje.
Siekdamas sukurti Kinijos, kaip supervalstybės, įvaizdį Xi Jinpingas ėmė didinti įtaką Pietų Kinijos jūroje ir taip dar labiau sustiprino tvyrančią įtampą su JAV.
Praėjusį rugsėjį jis surengė didžiulį karinį paradą, taip demonstruodamas augančius Kinijos karinius raumenis ir savo paties stiprybę.
2015 metais Kinijos prezidentas aplankė net keturiolika šalių ir kiekvienoje jų buvo aukštinamas – britai jį netgi pasitiko auksu padengta karieta.
Daugelis kinų įsitikinę, kad būtent toks vadovas šalį gali padaryti stipriausią pasaulinėje scenoje.
„Jis yra galingas lyderis, kaip ir pirmininkas Mao“, – tikino Wang Chenas, kiekvieną mėnesį parduodantis per 180 prezidento portretu papuoštų lėkščių.
Tam pritarė ir Kinijos socialinių mokslų akademijos profesorius Zhong Feitengas: „Xi Jinpingo Kinijos vizija – pasitikinti savimi, pasauliui įsipareigojusi valstybė. Jis ir pats yra labai savimi pasitikintis žmogus.“
Vis dėlto yra ir kitų nuomonių.
„Xi Jinpingas yra tarsi imperatorius, užaugęs „raudonojoje“ aukštuomenėje, – teigė buvęs Pekino užsienio studijų universiteto Tarptautinių ryšių departamento vadovas Qiao Muas. Būtent dėl tokių teiginių jis buvo pažemintas iki kolegijos bibliotekininko. – Žmonės nedrįsta jo kritikuoti. Bet prezidentas nėra Dievas. Jis negali visko žinoti ir visko padaryti.“
Moko tarnauti partijai
Vasario mėnesį Xi Jinpingas kartu su nuolankių valdininkų grupe apsilankė didžiausio šalies dienraščio, televizijos stoties bei naujienų agentūros buveinėse.
Jo misija buvo užsitikrinti visišką žiniasklaidos lojalumą. Mat jos darbas, pasak jo, yra „atspindėti partijos valią ir nuomonę, apsaugoti centrinės partijos vadovybės autoritetą ir išsaugoti jos vienybę“.
Tačiau dažnai žiniasklaidoje atsispindi ne partijos, bet prezidento interesai, kurie itin matomi laikraštyje „Liaudies dienraštis“.
2014 m. Honkongo universiteto atlikto tyrimo duomenimis, „Liaudies dienraščio“ pirmuosiuose puslapiuose prezidentas minimas dvigubai dažniau negu jo pirmtakai Hu Jintao ar Jiang Zeminas.
O praėjusių metų gruodžio mėnesį pirmojo puslapio antraštėse lyderio vardas publikuotas net vienuolika kartų.
Skatina vadovautis marksizmu
Xi Jinpingas atsiduoti partijai ragina ne tiktai valstybinę žiniasklaidą. Jis aiškino menininkams, kad „menas ir kultūra skleidžia didžiausią teigiamą energiją, kai juose įsitvirtina marksistinis vaizdas“. O Liaudies išlaisvinimo armijos kariams jis priminė, kad jie kovoja ne dėl Kinijos, o dėl šalį valdančių komunistų.
Kovo mėnesį vykusiame Kinijos parlamento metiniame susirinkime valstybinė žiniasklaida ragino visus 88 mln.partijos narių mokytis iš Xi Jinpingo išminties.
Universitetuose buvo panaikinti visi užsienio rašytojų vadovėliai. Šiam sprendimui nesutrukdė ir tai, kad Karlas Marxas gimė Vokietijoje.
„KKP įsitikinusi, kad dabar tarp jos ir Vakarų, ypač JAV, vyksta ideologinis karas“, – teigė George’o Washingtono universiteto profesorius Davidas Shambaughas.
Vis dėlto marksistiniai aforizmai ir maoistų šūkiai nesuderinami su šiuolaikiniu Kinijos gyvenimu. Kaip Pekine gyvenantis vaikas, užaugęs su „Starbucks“ kavinėmis ir amerikietiškais televizijos serialais, gali suvokti atsiribojimą nuo Vakarų?
Atmetimo reakcija
Tačiau ir KKP elitui prezidento herojiškumas, regis, grąžina nemalonius prisiminimus apie Mao Zedongo kraštutinumus.
Pasibaigus Xi Jinpingo turui po šalies žiniasklaidos būstines buvęs nekilnojamojo turto magnatas ir partijos narys Renas Zhiqiangas, kuris Kinijos socialinio tinklo „Twitter“ versijoje turėjo daugiau nei 37 milijonus sekėjų, suabejojo, ar reikia būti lojaliam prezidentui.
Jo anketa buvo skubiai panaikinta, o partijos atstovai aiškino, kad jis „nuolatos skelbia draudžiamą informaciją ir melagingus pranešimus, kurie daro gėdingą įtaką ir kenkia šalies įvaizdžiui“.
Atsirado ir kitų, įskaitant valstybinės žiniasklaidos darbuotojus, kurie nebijodami būti atleisti ar sulaikyti pareiškė savo nuomonę ir viešai užsipuolė prezidentą dėl žodžio laisvės ribojimo. Tačiau jų buvo vos keli.
Nepaisant tokių atvejų, Xi Jinpingas yra itin populiarus tarp daugelio kinų dėl jo antikorupcijos kampanijos, kurios metu buvo sulaikyta dešimtys tūkstančių šalies pareigūnų.
„Elitas – verslininkai, intelektualai, karininkai, partijos atstovai, vyriausybės biurokratai – bijo pasipriešinti dabartinei Kinijos sistemai“, – sakė D.Shambaughas.
Bet net jei dauguma paprastų kinų vis dar palaiko Xi Jinpingą, bundanti darbininkų ir vargingai gyvenančių žmonių revoliucija gali turėti neigiamos įtakos jo kultui.
O protesto nuotaikos jau juntamos angliakasių rajonuose, kur dėl pasaulinio anglių pertekliaus uždaromos kasyklos ir žmonės netenka darbo. Apie protestus didžiuosiuose miestuose jau kalbantys angliakasiai gali versti nerimauti net vyrą, kuris pretenduoja į Mao Zedongo įpėdinio vardą.
Parengė Julius Sarapinas
