ET ragino ekstremizmo sąvoką susiaurinti tik iki „rimtų neapykantos ir smurto atvejų“. Rusijai buvo siūloma ir aiškiai nurodyti kriterijus, remiantis kuriais vienas ar kitas įvykis gali būti pavadintas ekstremizmu.
Dabar Rusijoje ekstremizmas apibrėžiamas kaip „Rusijos Konstitucijos ir vientisumo pažeidimas panaudojant jėgą“, „viešas terorizmo pateisinimas ir kita teroristinė veikla“, „socialinės, rasinės, tautinės ar religinės nesantaikos kurstymas“.
Tačiau tai – ne viskas. Mat ekstremizmu gali būti apkaltintas žmogus, viešai melagingai kuo nors apkaltinęs asmenį, dirbantį valdžios institucijose.
Maža to, kad Rusija nekreipė dėmesio į ET rekomendacijas, per pastaruosius metus įtraukdavo vis daugiau veikų, kurios laikomos ekstremizmu. Bausmės už jas taip pat nuolatos griežtinamos. Skaičiuojama, kad šiuo metu Rusijoje yra nagrinėjamos maždaug 3 tūkst. bylų, kuriose žmonės kaltinami ekstremizmu.
„Ekstremizmo sąvokos apibūdinimas Rusijos įstatymuose, mano nuomone, yra visiškai objektyvus. Susieti jį tik su jėgos panaudojimu būtų neteisinga“, – tikino Rusijos Valstybės Dūmos Saugumo ir kovos su korupcija komiteto pirmininko pavaduotojas Ernestas Valejevas.
Jis įsitikinęs, kad ET rekomendacijomis „bandoma politizuoti“.
Analitinės informacijos centro „Sova“ direktorius Aleksandras Verchovskis vis dėlto pastebėjo, kad ET rekomendacijos buvo „labiausiai tinkamos ir jas reikėjo įgyvendinti“.
„Dabar mes matome nuteistųjų už neva ekstremistines kalbas skaičiaus didėjimą. Tokių žmonių mūsų šalyje bent šimtą kartų daugiau nei Vakarų Europos valstybėse. Nekalbu jau apie tai, kad ekstremizmu apkaltinami visiškai nekalti asmenys“, – sakė A.Verchovskis.
