Tokios išvados dėl prastėjančios taikos būklės paaiškėjo kasmetiniame Ekonomikos ir taikos instituto rengiamame Visuotiniame taikos indekse, pasak kurio konfliktų skaičius planetos mastu padidėjo.
Didėjantis konfliktų sūkurys Artimuosiuose Rytuose, atrodytų neišsprendžiama pabėgėlių krizė ir augantis teroristų aukų skaičius – visa tai nulėmė, kad šiemet pasaulis mažiau taikus nei pernai.
Taip pat nuo 2014 metų sumažėjo skaičius šalių, kuriose nevyksta vidiniai konfliktai, o jos pačios nėra įsivėlusios į išorinius konfliktus: per dvejus metus šių šalių skaičius nukrito nuo 11 iki 10.
Brazilijoje įsiplieskė neramumai
Ekonomikos ir taikos instituto atliktas tyrimas atskleidė, kad 2016 metais šalys, kuriose visiškai nėra konfliktų yra Botsvana, Čilė, Kosta Rika, Japonija, Mauricijus, Panama, Kataras, Šveicarija, Urugvajus ir Vietnamas.
Šios šalys nėra laikomos pačiomis taikiausiomis pasaulyje, tačiau visos jos nėra įsitraukusios į jokį kontfliktą ar nusiuntusios savo karių į fronto linijas kitose šalyse.
Pasak instituto įkūrėjo Steve'o Killelea, Brazilija yra vienintelė šalis, kuri šiemet neteko šalies be konflikto statuso ir dabar kelia rimtų nuogąstavimų dėl jos visuomenės ateities, ypač artėjant rugpjūtį vykstančioms olimpinėms žaidynėms.
Politinis nestabilumas per metus padidėjo 39 šalyse, tarp jų ir Brazilijoje, kuri šiemet nukrito penkiomis vietomis ir užėmė 105-ą vietą iš 163 šalių, kurios įtrauktos į Visuotinį taikos indeksą.
Brazilijoje situacija suprastėjo dėl to, kad padaugėjo įkalinamų žmonių, teroristinių išpuolių ir valstybės saugumo pajėgų skaičius.
„Labai sunku nuspėti, kaip viskas vyks olimpinėse žaidynėse, nes situacija yra labai nestabili“, – tikino S.Killelea.
Artimieji Rytai – konfliktų liūnas
Tačiau S.Killelea pabrėžė, kad pasaulio taikos skaičiavimams didžiausią neigiamą įtaką daro būtent konfliktai Artimuosiuose Rytuose, o ne prastėjanti situacija Brazilijoje.
„Jei žvelgiame į visą pasaulį, per pastaruosius 12 mėnesių jis tapo šiek tiek mažiau taikus, – aiškino Ekonomikos ir taikos instituto įkūrėjas S.Killelea. – Tačiau, jei iš Visuotinio taikos indekso išimtume Artimuosius Rytus, per pastarąjį dešimtmetį ir pernai pasaulis būtų tapęs taikesnis.“
Remiantis šių metų indeksu 81 šalis tapo taikesnė, o konfliktų padaugėjo 79 šalyse. Ekonomikos ir taikos institutas pastebėjo tendencingus pokyčius: taikesnėse šalyse atsirado daugiau taikos, o tose, kur daugiau konfliktų situacija blogėjo ir toliau. Tai nulėmė vadinamą „taikos nelygybę“ pasaulyje.
„Pagrindinė už to slypinti priežastis yra tai, kad nesugebame išspręsti kylančių konfliktų, – šnekėjo S.Killelea. – Konfliktai Afganistane ir Irake tęsiasi daugiau nei dešimtmetį, tada persiliejo į Siriją 2011 metais, o po to į Libiją ir Jemeną.“
„Jei pažvelgsime į mirtis mūšio lauke šiemet, jos pasiekė aukščiausią lygį per 20 metų – jų buvo 112 tūkst., – tvirtino instituto įkūrėjas. – Tačiau 75 proc. visų šių mirčių įvyko konfliktuose Sirijoje, Irake ir Afganistane.“
Sekti Europos pavyzdžiu?
Pasaulyje taikiausia šalimi vėl buvo įvardinta Islandija, o po jos sekė Danija, Austrija, Naujoji Zelandija ir Portugalija. Sirija vėl laikoma mažiausiai taikia šalimi visoje planetoje.
Europa paskelbta taikiausiu pasaulio regionu, o joje yra net septynios iš 10 taikiausių šalių. Tačiau Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Belgija ir kitos Europos šalys yra įsivėlusios į išorinius konfliktus, o jose pastoviai auga tarptautinio terorizmo grėsmė.
„Mes galime pasimokyti ne vien tik iš Islandijos, o iš daugelio šalių, kurios vykdo vadinamą pozityvią taiką, kuri padeda sukurti ir palaikyti taikias visuomenes, – sakė S.Killelea. – Jei pozityvi taika yra pakankamai stipri, sukrėtimus patyrusi šalis netaps mažiau taiki ir joje neatsiras daugiau smurto.“
Ekonomikos ir taikos institutas pozityvią taiką skaičiuoja atsižvelgiant į šalių reitingus įvairių kintamųjų atžvilgiu. Pavyzdžiui, pozityvią taiką vystanti šalis būtų ta, kurioje yra mažai korupcijos, yra laisvas informacijos srautas, gerai veikianti vyriausybė, o žmonės suvokia vienas kitų teises.
