Sprogęs neapykantos pūlinys išgąsdino lietuvius

Britų sprendimas pasitraukti supurtė čia gyvenančių migrantų iš Rytų Europos gyvenimą. Nejaukiai dabar jaučiasi ypač mažuose ir itin euroskeptiškuose miesteliuose gyvenantys emigrantai iš naujųjų Europos Sąjungos valstybių, tarp jų ir Lietuvos bei Lenkijos.

Šią savaitę Hantingdono gyventojai savo pašto dėžutėse rado lapelius su užrašais: „Daugiau jokių lenkiškų parazitų“ ir „Grįžkite namo, Lenkijos padugnės“.

Antradienį pasaulį apskriejo vaizdo įrašas, kuriame paaugliai įžeidinėja vyrą Mančesterio tramvajuje, ragindami jį „dingti iš Anglijos“ ir „grįžti į Afriką“.

Jungtinėje Karalystėje gyvenantys ir dirbantys lietuviai „Lietuvos rytui“ prasitarė, kad atmosfera, kuri dabar tvyro šalyje, verčia juos nerimauti.

Bostone – viename euroskeptiškiausių Anglijos miestų – gyvenanti jauna lietuvė teigia, kad dabar tie žmonės, kurie visą laiką buvo rasistai ar ksenofobai, tačiau tai laikė užgniaužę, gavo progą viešai pratrūkti.

„Man pačiai su įžeidinėjimu susidurti neteko, tačiau bendra psichologinė atmosfera tikrai veikia. Niekada neslėpiau savo tautybės, nors mano anglų kalba yra gera ir britai dažnai nustebdavo, kad ji nėra gimtoji.

Bet prieš porą dienų susimąsčiau, ar saugu viešajame transporte atsiversti ir skaityti rusišką knygą“, – nuogąstavimais su „Lietuvos rytu“ dalijosi Londone mokslus baigusi ir ten gyvenanti Oksana Grajauskaitė.

Ji pasakojo, kad tokia slogi nuotaika vyravo visą laikotarpį iki referendumo, kai prasidėjo abiejų pusių kampanijos. Euroskeptikų stovyklos atstovai žėrė argumentus, kurie ne tik buvo įžeidžiantys, bet ir turėjo menkų sąsajų su realybe.

„Prie metro stočių stovėdavo žmonės su garsiakalbiais, rėkiantys, kad atvažiuoja emigrantai ir sugriauna jų gyvenimus.

Socialiniame tinkle „Facebook“ plito nuomonė apie „Schrodingerio emigrantą“, kuris „vienu metu vagia jūsų darbus ir gyvena iš pašalpų nieko neveikdamas“. Sunku buvo visa tai priimti rimtai, – pasakojo O.Grajauskaitė. – Gal kiek labiau šiurpas nukrėtė dar anksčiau, porą mėnesių prieš referendumą, metro radus šūsnį lankstinukų.

Juose ikirinkiminės agitacijos stiliumi buvo surašytas planas išvaryti lauk visus emigrantus, išskyrus „naudingus ir svarbius“, kuriems reikėtų suteikti laikinąsias vizas. Lankstinuke taip pat siūlyta įvesti taisyklę, kad visos britų šeimos turėtų bent po kelis vaikus.“

Lietuvė teigė, kad būtent tokia kampanijos „Leave“ (liet. „palikti“) propaganda skambėjo garsiau nei stovyklos, kuri ragino žmones balsuoti už ateitį Europos Sąjungoje.

Apie lietuvių bendruomenėse tvyrantį nerimą „Lietuvos rytui“ pasakojo ir Bostone gyvenanti Vestminsterio universiteto teisės mokslų studentė Eglė Matulionytė. Šiame Linkolnšyro grafystės mieste daugiau nei trys ketvirtadaliai aktyvių rinkėjų referendume pasakė „ne“ ES.

„Po referendumo atsirado daugiau nežinomybės, – teigė E.Matulionytė. – Daug žmonių iš lietuvių bendruomenės jautėsi labai sutrikę dėl šio įvykio. Niekas nežino, kokios dabar bus mūsų teisės, ko tikėtis toliau. Dėl to žmonės šiek tiek išsigandę.“

Šiame 41 tūkst. gyventojų turinčiame mieste nuo 2004-ųjų įsikūrė didelės lenkų, lietuvių ir kitų naujų ES narių bendruomenės. Dabar šių bendruomenių atstovai išgirsta: „Keliaukit namo!“

45-erių lenkė Sylwia Bostone su šeima gyvena jau šešerius metus, tačiau po referendumo pasijuto čia nelaukiama.

„Lenkams vietiniai pradėjo sakyti, kad jie važiuotų, iš kur atvykę, – pasakojo moteris. – Kai kuriuos į šuns dienas išdėjo net mažas vaikas. Dauguma žmonių yra išsigandę.“

E.Matulionytė taip pat pasakojo apie vyresnio amžiaus lietuvę, dirbusią fabrike, kuri gal norėdama pajuokauti, o gal rimtai užsirišo skarą, kad būtų panaši į musulmonę.

„Ji sakė, kad galbūt anglai ją geriau priims su ta skara, manydami, kad ji – musulmonė, o ne lietuvė imigrantė“, – sakė E.Matulionytė.

Tačiau ir prieš musulmonų bendruomenes šią savaitę buvo vykdomi rasistiniai išpuoliai.

Antai Rytų Londone gatve einančios dvi musulmonės buvo apmėtytos kiaušiniais ir apšauktos, kad dingtų iš šalies.

Dalis britų dabar viešai atsiprašinėja už nedovanotinus savo tautiečių veiksmus ir žodžius. Tačiau neapykantos balsas, regis, skamba garsiau. O jo aidas girdėti ir mažųjų britų lūpose.

„Su tam tikrais radikaliais teiginiais ypač susiduria lietuvių vaikai Anglijos mokyklose.

Vaikai patys nežino, kas yra blogai, o kas ne, jie perduoda dalykus, kuriuos girdi šeimoje.

Labai daug anglų atžalų įžeidinėja mokykloje bendraklasius lietuvius. Sako jiems tokius dalykus kaip: „Mes išėjome iš ES, tai ką tu čia dar veiki?“ – apie lietuvių vaikų patiriamą užgauliojimą pasakojo E.Matulionytė.

Mergina sakė, kad lietuvių emigrantų vaikai susiduria ne tik su bendramokslių, bet ir su pedagogų įžeidinėjimu.

„Viena mokytoja vaikams pasakė: „Nediskriminuokite vienas kito. Pažiūrėkite, juk niekas kitas, be jų (lietuvių. – Red.) tėvų, nedirbtų gamyklose.“ Taip tarsi pasakydama, kad lietuvių tėvai tik gamyklose tegali dirbti“, – pažymėjo lietuvė.

Tiesa, ir pačiai E.Matulionytei, kai dar mokėsi mokykloje, teko susidurti su ksenofobišku direktoriumi, kuris buvo ir jos matematikos mokytojas.

„Man visada gerai sekėsi matematika. O kai iš Lietuvos atvažiavau gyventi čia, man ji buvo gana lengvai įkandama. Visada gaudavau gerus pažymius, buvau tarp gabiausių mokinių, o kitiems sekdavosi prasčiau. Jei aš vienintelė klasėje gaudavau aukščiausią balą, direktorius, dėstęs matematiką, liepdavo visiems perlaikyti egzaminą, – prisimena dabar jau teisės studijas kremtanti lietuvė. – Vieną kartą jis atėjo pasižiūrėti mūsų plaukimo pamokos. Man lyg tyčia koją sutraukė mėšlungis ir aš turėjau išlipti iš baseino.

Kai išlipau, jis prieš visą klasę pasakė: „Pažiūrėkit, ji negali plaukti, nes ji – lietuvė.“

Nors pati mergina ir jos tėvai po referendumo su užgauliojimu ar priešiškais išpuoliais nesusidūrė, ji pripažįsta, kad bendra atmosfera nedideliame Bostono mieste slegia.

„Sunku gyventi mieste, kuriame tiek daug žmonių nusiteikę prieš tave, – atviravo E.Matulionytė. – Su šeima turime minčių keltis kitur, į didesnį miestą, kur būtų daugiau galimybių.“

Apie tvyrančią slogią atmosferą ir lietuvių emigrantų nuogąstavimus „Lietuvos rytui“ pasakojo Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

Lietuvių bendruomenės vadovė neatmeta galimybės, kad paaiškėjus, jog Jungtinė Karalystė traukiasi iš ES, čia gyvenantys lietuviai dabar nuspręs išvykti.

Tiesa, bendruomenės pirmininkė abejoja, kad jie pasirinks grįžti į Lietuvą, – greičiausiai trauks į kitas ekonomiškai stipresnes ES valstybes.

„Visko gali būti. Tačiau migracija greičiausiai bus ne į Lietuvą. Netgi juokais lietuviai dabar vienas kitam sako: „Tai ką, į Ispaniją važiuojam? Į Vokietiją?“ Taigi visko gali būti“, – svarstė D.Asanavičiūtė.

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė ragina tautiečius kol kas nepulti į paniką ir sekti naujienas, laukti, kaip viskas klostysis toliau.

Kai kurie lietuviai būtent tai ir daro – kaip keisis jų gyvenimas, dabar priklausys nuo tolesnių Jungtinės Karalystės valdžios žingsnių.

„Mano pažįstami vis dar laukia, kuo visa tai baigsis, ir nelabai tiki, kad išstojimas vis dėlto įvyks, – „Lietuvos rytui“ pasakojo O.Grajauskaitė. – Kai kurie svarsto tokiu atveju kraustytis į Škotiją arba į kitas šalis – nebūtinai ES.

Kiti planuoja pasilikti bet kokiu atveju ir tiesiog ramiai laukia galutinio rezultato. Jeigu reikės kokių papildomų dokumentų – juos susitvarkys ir tikėsis, kad jų gyvenime niekas daugiau nepasikeis. Daugiau nerimo jaučia ir apie alternatyvas, kur kraustytis, galvoja tie, kurie į Angliją atvažiavo neseniai – prieš metus ar mažiau – ir dar nespėjo įsitvirtinti.“

Londono universalinėje parduotuvėje „Harrods“ dirbantis „Elie Tahari“ prekės ženklo ambasadorius Egis Palietis stebi ekonominę Jungtinės Karalystės situaciją po „Brexit“ ir laukia, kas taps naujuoju Jungtinės Karalystės premjeru, kuris nurodys šaliai tolesnę kryptį.

„Brexit“ nuliūdino, nes čia – mano antrieji namai. Esu europietis, bet niekas man nesuteikė galimybės balsuoti, nors ir prisidedu prie šios šalies gerovės, – apgailestavo Jungtinėje Karalystėje jau 8 metus gyvenantis lietuvis. – Žmonės, kurie balsavo už išstojimą, turėjo racionaliais argumentais neparemtų, nesuprantamų, juokingų priežasčių.

Kita vertus, smagu žinoti, kad yra daug žmonių, kurie nori likti Europoje. Sveikintini pareiškimai skamba iš Škotijos ir Šiaurės Airijos, tad kas čia žino – galbūt jokio „Brexit“ ir nebus.“

Nors ir menka, tokia galimybė egzistuoja. Daug priklausys nuo būsimo ministro pirmininko, kuris pakeis dabartinį Jungtinės Karalystės vadovą Davidą Cameroną. Vis dėlto vargu ar kuris nors politikas, atėjęs į šį postą, drįstų numoti ranka į tautos valią referendume – tai prilygtų politinei savižudybei.

Daug svertų ir Jungtinės Karalystės Parlamento rankose.

Mat Vestminsteris gali pareikalauti premjero neaktyvinti 50-ojo Lisabonos sutarties straipsnio, kuris numato galimybę valstybei pasitraukti iš Europos Sąjungos.

Taigi kol kas lieka dar daug neatsakytų klausimų, todėl Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė D.Asanavičiūtė patarė nepulti į paniką ir ramiai stebėti, kaip reikalai klostysis toliau.

„Laukiame, kol kas nors paaiškins, kokie procesai mūsų laukia. D.Cameronas atsistatydina, tačiau jis pasakė, kad migrantams kol kas niekas nesikeis. Panikuoti nėra ko, nes panika sukelia tik dar prastesnes pasekmes. Reikia laikytis ramiai ir žiūrėti, kas bus toliau“, – sakė išeiviams atstovaujanti D.Asanavičiūtė.

Jungtinės Karalystės gyventojai nervingai stebi politikų žaidimus ir laukia, kol taps aiškiau, kas pakeis premjerą Davidą Cameroną. Šią savaitę Jungtinės Karalystės Konservatorių partija pateikė staigmeną: karščiausiai išstoti iš Europos Sąjungos (ES) raginęs Borisas Johnsonas nebenori vesti savo tautos.

Buvęs Londono meras ir vidaus reikalų sekretorė Theresa May buvo laikomi pagrindiniais kandidatais pakeisti atsistatydinusį premjerą ir konservatorių lyderį D.Cameroną. Th.May ketvirtadienį patvirtino gandus apie dalyvavimą partijos vadovo rinkimuose, o B.Johnsonui kortas sumaišė bendražygis.

Teisingumo sekretorius Michaelas Gove’as su buvusiu Londono meru kelis mėnesius vadovavo judėjimui „Leave“, raginusiam britus referendume balsuoti už pasitraukimą iš Bendrijos. B.Johnsonas buvo laikomas šio judėjimo lyderiu ir labiausiai tikėtinu D.Camerono įpėdiniu.

Bet M.Gove’as, kuris ilgai pasakojo besiruošiantis vadovauti partijos bendražygio rinkimų štabui, vakar pats paskelbė apie norą kandidatuoti rinkimuose. Tokio netikėto dūrio į nugarą sulaukęs B.Johnsonas apsigalvojo ir atsisakė galimybės tapti ministru pirmininku.

„Pasitaręs su kolegomis Parlamente priėjau prie išvados, kad aš negaliu tapti šiuo žmogumi“, – apie naują konservatorių lyderį kalbėjo politikas.

Regis, su juo sutiko ir M.Go- ve’as, kuris anksčiau nuolat kartojo nesieksiantis tapti premjeru, tačiau ketvirtadienį netikėtai paskelbė, kad pergalingi referendumo rezultatai privertė jį apsigalvoti.