Pasak D.Peskovo, Maskva „visada buvo atvira dialogui“ su NATO,
ypač bendradarbiaujant kovoje su „tikrąja grėsme“ –
terorizmu.
Kremliaus atstovas sakė žurnalistams: „Rusija (priešo)
neieško, bet kai kada jį konstatuoja. Mes jo neieškome ir nenorime
ieškoti. Tačiau konstatuojame, kada prie mūsų sienų vaikšto NATO
kariai ir skraido NATO lėktuvai.“
„Juk ne mes artinamės prie NATO sienų“, – pridūrė jis.
Nepaisydama savo pajėgų stiprinimo
Rytų Europoje, NATO nori ieškoti dialogo su Rusija. „Šaltasis karas
yra istorija, ir jis turi likti istorija“, – penktadienį Varšuvoje
prieš viršūnių susitikimą pareiškė Aljanso generalinis sekretorius
Jensas Stoltenbergas, kurį cituoja agentūra dpa.
Anot jo, NATO turi siekti „prasmingo dialogo“ su Maskva – be
kita ko, kad sumažėtų lemtingų karinių incidentų pavojus.
J. Stoltenbergas vėl gynė Aljanso ginklavimosi planus. „Viskas,
ką mes darome, yra gynybinio pobūdžio, derama ir skaidru (...)“, –
kalbėjo jis, pabrėždamas, kad NATO nesiekia konfrontacijos.
28 NATO šalių lyderiai penktadienį Varšuvoje turėtų priimti
galutinį sprendimą dėl naujų ginklavimosi planų Rytų Europoje.
Papildomų Rusijos atgrasymo priemonių pagrindas yra daugiataučių
dalinių permetimas į Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją. Šios NATO
valstybės po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos jaučia Rusijos
grėsmę.