Baltais pusmėnuliais puoštų raudonų vėliavų jūra, dainos, uždegančios kalbos ir fanatizmo apimta, tarsi užhipnotizuota minia griaudėjant žodžiams „Allahu akbar“ („Dievas yra didis“).
Tokius vaizdus kiekvieną naktį galima išvysti ne tik pačiame Stambulo centre esančioje Taksimo aikštėje, bet ir atokiuose miesto rajonuose.
Tiesa, skiriasi šių „švenčių“ dalyviai. Į miesto centrą nešinos vėliavomis plūsta šeimos su vaikais, vyresnio amžiaus žmonės, o atokiau nuo centro savo džiaugsmą turkai reiškia ne tiktai agresyviai skanduodami nacionalistinius šūkius, bet ir šaudydami į orą.
Tokiuose susibūrimuose dalyvauja vien jauni, radikaliai nusiteikę vyrai.
Tai itin aiškiai atskleidžia, kaip radikaliai kinta pačios Turkijos veidas: prieš keletą metų jaunimo protestų Gezio parke metu gyventojai nuomonę reiškė simboliškai barškindami puodais, o šiandien aidi šūviai, palydimi griausmingų Dievą garbinančių skanduočių.
Taip įsiaudrinusioje šalyje Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šią savaitę paskelbė trims mėnesiams įvedantis nepaprastąją padėtį.
Kartu jis pranešė, kad tai padaryti būtina „siekiant užtikrinti, kad būtų pašalintos visos, kokios tiktai įmanoma, grėsmės“ ir operatyviau likviduoti maišto pasekmes.
Bet šis vadinamasis grėsmių šalinimo planas šalies gyventojus, tarp jų ir lietuvius, verčia tik dar labiau nerimauti.
Iš pradžių pasikalbėti su „Lietuvos rytu“ sutiko net keletas šiame mieste gyvenančių tautiečių, vėliau keli jų susitikimus atšaukė pasakydami, kad bet koks atviras kalbėjimas apie situaciją gali prišaukti rimtų nemalonumų.
Dorosis be skrupulų
Su politikos mokslų doktorante Ieva Vezbergaite, kuri dėsto garsiajame Stambulo Sabanci universitete, susitikome pirmą nepaprastosios padėties įsigaliojimo dieną.
Penkerius metus Stambule gyvenanti moteris įsitikinusi: šis sprendimas atriš valdžiai rankas ir leis elgtis be jokių skrupulų – tikrinti savo piliečių ir šalies svečių dokumentus, sulaikyti juos, kontroliuoti susirašinėjimus programoje „Skype“ ir socialiniame tinkle „ Facebook“.
„Dabar kiekvienas privalės nešiotis pasą. Jeigu jo su savimi neturėsite, gali kilti daug problemų“, – įspėjo Ieva ir pridūrė, kad paskelbus nepaprastąją padėtį žmonėms pasidarė nejauku netgi išeiti į gatvę. Ar pastebėjote, kaip jose tuščia? Nors visas viešasis transportas nemokamas, net per ramadaną taip nebuvo.“
Kai kurie 29-erių I.Vezbergaitės pažįstami, o ypač užsieniečiai, nelabai supranta, ką Turkijoje reiškia nepaprastoji padėtis, ir lygina ją su prancūzišku variantu.
„Klasikiniu požiūriu nepaprastoji padėtis – įvairūs teisių ir laisvių apribojimai. Tai Turkijoje visada egzistavo, taigi su Prancūzija lyginti nereikėtų. O Turkijai dabar tai reiškia, kad bus dar labiau suvaržomos piliečių teisės“, – svarstė pašnekovė.
Anot jos, įsigaliojus nepaprastajai padėčiai Turkijoje galima laukti visko: „Nuo šiol bus taikomi bendravimo suvaržymai, ribojama susirinkimų laisvė, draudžiamos demonstracijos, gali būti įvesta komendanto valanda.
Maža to, bet kuris žmogus gali būti apieškotas, taip pat ir suimtas be jokių kaltinimų. Valdžia tai vadina prevenciniu areštu.
Kitaip sakant, bus geros sąlygos tęsti valymus, kurie nuo kariuomenės išplito po visą, įskaitant ir akademinę, visuomenę.“
Pasak Stambule gyvenančios lietuvės, toks sprendimas dabar suteiks teisę tūkstančius jau suimtų žmonių trejetą mėnesių be jokių pateiktų kaltinimų laikyti nelaisvėje.
Draudžia išvykti svetur
Turkijos mokslo bendruomenei atstovaujanti mergina sako, kad įsigaliojo draudimas visiems akademinio sektoriaus darbuotojams išvykti į užsienį.
Pati I.Vezbergaitė jau penktadienį turėjo skristi į Tarptautinę politikos mokslų konferenciją, kuri vyks Poznanėje: „Jei laikyčiausi draudimo, aš neturėčiau iš šalies išvykti.
Bet, pirma, neketinu atskleisti savo kelionės tikslo, o antra, tikiu, kad Turkija nedrįs užsienio piliečiams uždrausti išvykti. Žinoma, aš nesu tikra, ar galėsiu sugrįžti.“
Pašnekovė nesuvokia, kaip galima tokiais sveiku protu nepaaiškinamais būdais imti ir susidoroti su universiteto bendruomene. Jos darbo vadovė, beje, užsienietė, jau atleista.
Ankstesnis jos disertacijos vadovas kartu su dar 2 tūkst. mokslo žmonių prieš metus pasirašė peticiją prieš konfliktą Turkijos pietryčiuose ir už tai pateko į nemalonę.
Valdžios sprendimu visų Turkijos universitetų dekanai – o jų daugiau kaip tūkstantis asmenų – dabar turėjo atsistatydinti.
Pašnekovės nuomone, tai tik pirmas žingsnis jų politinio susidorojimo link.
„Mūsų universitete jiems pasiūlyta patiems pasitraukti, kad savo biografijoje neturėtų juodos dėmės, jog buvo atleisti per „didįjį valymą“, – sakė lietuvė.
I.Vezbergaitės teigimu, „didysis valymas“ yra nukreiptas į dvi sritis – vidurinį bendrąjį lavinimą ir aukštąjį mokslą. Ypač – į pirmąją, kuri siejama su Amerikoje gyvenančiu ir perversmo organizavimu kaltinamo Fethullah Guleno judėjimu „Hizmet“.
„Hizmeth“ yra keliasdešimties metų senumo judėjimas. Jo lyderis ir R.T.Erdogano partija trisdešimt septynerius metus iš keturiasdešimties buvo kartu ir vienas kitą palaikė.
Tiek ilgai jie buvo sąjungininkai ir tik 2013 metais, įvykus korupcijos skandalui, jų keliai išsiskyrė.
„Judėjimas „Hizmet“ neužsiima politika, bet jų veiklos kryptis, be abejo, yra proislamiška. Jie steigė įvairius fondus, mokyklas, suteikė nemokamą išsilavinimą neturtingiems vaikams.
Judėjimui priklauso ir daug verslininkų.
Kad ir kas būtų deklaruojama, tai – nuosaikus islamiškas judėjimas, kuris niekuomet neturėjo tikslo būti valdžioje“, – įsitikinusi Stambulo akademinės visuomenės veikloje aktyviai dalyvaujanti lietuvė.
Todėl jai sunku patikėti kaltinimais, neva šis dvasininkas organizavo perversmą, nes patiems judėjimo nariams politiškai artimiausia yra R.T.Erdogano partija.
Kur siūlo galas?
Pasak jos, Turkijoje, kaip ir visame pasaulyje, dabar plinta įvairiausios sąmokslo teorijos.
Pradedant diskusijomis, ar tikrai perversmą organizavo armija, ir baigiant versija, kad prie jo nagus prikišo pats prezidentas.
„Sunku patikėti, kad F.Guleno judėjimui priklausantys žmonės gali patekti į armiją. Ji yra labai populiari ir labai gerbiama Turkijoje.
Į privalomąją tarnybą išvykstantiems vaikinams surengiama didžiulė, vestuvėms prilygstanti šventė. Šeimai yra garbė, jeigu jos sūnus išvyksta tarnauti į armiją, o norint tapti karininku reikia labai gero pasirengimo.
Kadangi Turkija turi dvejopą švietimo sistemą – vadinamąsias mokslo ir religines mokyklas, pastarosios visą laiką Turkijoje buvo laikomos profesinėmis mokyklomis, o jose įgyto išsilavinimo neužteko stojant į universitetus ar Karo akademiją.
Ir tik neseniai R.T.Erdoganas pakeitė tvarką ir dabar religinių mokyklų absolventai jau gali stoti į universitetus. Tačiau kiek metų turi praeiti, kad tie asmenys galėtų įstoti į karo mokyklas, gauti laipsnį ir tapti karininkais ar admirolais? Taigi nesueina galai. Kaip galėtų F.Gulenas taip greitai infiltruoti į armiją savo žmones?“ – svarstė I.Vezbergaitė.
Viena populiariausių sąmokslo teorijų šiuo metu yra ta, kad pats R.T.Erdoganas jį suorganizavo.
„Galima tuo patikėti, galima ne, bet perversmas buvo išties neįprastas, – svarstė mergina. – Kodėl buvo uždaryti Stambulo tiltai? Juk yra daug svarbesnių objektų. Maža to, kodėl eismas jais buvo uždarytas tik į vieną pusę?
Pagaliau, kad ir kas būtų organizavęs tą perversmą: ar armija, ar nuo jos atskilusi dalis, ar F.Gulenas, nors tuo mažiausiai tikiu, tai labiausiai pasitarnavo R.T.Erdogano raganų medžioklei, kuriai jis ruošėsi ir kurią vykdė ne vienus metus“, – mintimis dalijosi Stambule gyvenanti lietuvė.
Turkas: „Negalėjau patikėti“
Į neramumų krečiamą tėvynę keliaujantys turkai taip pat apie situaciją atvirauja nenoriai. Iš Vilniaus skrydžio į Stambulą laukė ir jauna turko ir lietuvės pora.
Vos išgirdęs, kad domimasi situacija Turkijoje, jaunas vyras iš karto sudrausmino lietuvę žmoną, kad nepaminėtų tikrosios pavardės.
„Niekada negali žinoti“, – mįslingai šyptelėjo pašnekovas.
Aplankyti savo šeimos į Turkiją skrendantis vyras prisipažino, kad bandymas šalyje įvykdyti perversmą jam buvo labai netikėta žinia.
„Kaip 2016 metais galima tikėtis, kad armija puls savo šalį?
Visiems tai buvo didelis netikėtumas. Negalėjau patikėti, kad buvo panaudota tokia jėga“, – atviravo pašnekovas.
Turkas pridūrė, kad bandymas įvykdyti perversmą buvo tam tikras tautos vienybės išbandymas, bet ji labai sėkmingai tai atlaikė.
„Anksčiau buvo svarbu, kuris yra turkas, o kuris – kurdas ar kitos etninės grupės atstovas, o šioje situacijoje mes vieningai suskubome ginti to, kas mums brangu. Juk tai – mano šalis, ir niekam nevalia jos liesti, – emocingai kalbėjo pašnekovas, o susivokęs, kad kalba pakeltu balsu, kiek santūriau pridūrė: – Nenoriu sakyti, kad mus taip suvienijo bendras priešas, – veikiau bendra grėsmė mūsų saugumui.“
Apie tai, kodėl išplitus žiniai apie perversmą, tiek daug žmonių savo noru išėjo į gatves, pašnekovas sakė: „Tokie jau mes, turkai, esame.
Galime tave remti, kol žinome, kad tu su mumis, bet jei mus išduoda ar mums grasina, nesvarbu, kas tai daro, mes giname savo šeimas.
1961 metais valdžią perėmė 27 karo vadai, o šeši tūkstančiai šįmet to nesugebėjo padaryti.
Ar tai neįrodo, kokie buvome vieningi?“
Paklaustas, kas, jo manymu, Turkijos laukia ateityje, jaunas vyras gūžtelėjo pečiais: „Iš tiesų prezidentas manipuliuoja didele galia, žmonės jį remia, bet niekas nežino, kas jam gali šauti į galvą ir ką jis gali padaryti.“
Nori grąžinti mirties bausmę
Nors pokalbio metu pašnekovas kelis kartus pabrėžė, kad didžiuojasi tuo, kaip šalies prezidentui pavyko sureaguoti į krizę, pripažino, kad kritika dėl tam tikrų suvaržymų pagrįsta: „Žinoma, gal Turkijoje ir nėra tokios žodžio laisvės, kokią turite Europoje, bet žmonės apie valdžią ar prezidentą iš tiesų kalba, ką nori.“
Paklaustas, ar Turkija gali iš tiesų sugrąžinti mirties bausmę, vyras atsako teigiamai.
„Taip, nes tauta jos nori. Vyras turi apsaugoti savo motiną, žmoną ir savo šalį. Jei puola mūsų šalį, tai mes jaučiamės taip, lyg tai būtų nukreipta prieš motiną ar žmoną.
Jeigu kas nors skriaudžia mano šeimą, kodėl tokiu žmogumi dar turėtume rūpintis kalėjime?“ – svarstė pašnekovas.
Kitokią nuomonę dėl mirties bausmės įteisinimo turi teisės studijas baigusi I.Vezbergaitė.
Anot jos, jei vis dėlto kokiomis nors priemonėmis Turkijos prezidentui pavyktų tokią bausmę įteisinti, ji veikiausiai negalėtų būti taikoma įtariamiems perversmo organizavimu asmenims, nes toks įstatymas, remiantis teisės praktika, negali būti taikomas atgaline data.
Oro uoste pasitinka kariai
Tuo, kad situacija įtempta, „Lietuvos ryto“ žurnalistės įsitikino vos atvykusios į Stambulą.
Liūdnai dėl jame įvykdytų teroro aktų pagarsėjusiame Ataturko oro uoste – neįtikėtinai tuščia ir tylu.
Prie pasų patikros punktų rikiavosi kone vien tik tamsaus gymio, arabiškus apdarus dėvintys žmonės.
Tarp paprastai gausiomis šeimomis keliauti mėgstančių musulmonų šįkart buvo galima pamatyti tiktai vieną kitą keliautoją su mažais vaikais.
Vos išėjus iš saugios oro uosto zonos keleivius pasitinka automatais ginkluoti kareiviai.
Akylai situaciją prie oro uosto teritorijoje esančio metro sekantys kariai ragina keleivius kuo skubiau eiti į metro. Be jokio bilieto. Metro varteliai ir visi bilietų pardavimo terminalai apjuosti raudona juosta, o nesusipratusiems keleiviams maloniai paaiškinama, kad šiuo metu viešasis transportas nemokamas.
„Matyt, taip stengiamasi žmones kuo greičiau išsklaidyti iš itin daug skrydžių turinčio oro uosto teritorijos dėl saugumo“, – pasvarstė pro šalį ėjęs užsienietis.
Kaip paaiškėjo vėliau, tai prezidento R.T.Erdogano dovana prieš pučistus atsilaikiusiai tautai.
Prezidento kritikai su ironija vertina sprendimą mieste, kuriame oficialiai gyvena 15 mln. gyventojų, neribotą laiką leisti nemokamai naudotis viešuoju transportu.
„Viskas dėl to, kad R.T.Erdogano rėmėjai yra darbininkai ir ūkininkai, tad jiems dvi lyros (apie 60 euro centų), skirtos kelionei savo demokratijai apginti, – jau daug“, – taip apie prezidento dovaną kalbėjo vienos kavinės padavėjas.
Turistai, jeigu tik tokių mieste šiuo metu būtų, tikrai džiaugtųsi šia staigmena, bet dairantis pro centrine Stambulo dalimi riedančio tramvajaus langus nesimatė nei turistų grupių, nei pavienių keliautojų.
Jų nebuvo ir prie paprastai turistų apgulto Šv.Sofijos soboro ar Mėlynosios mečetės.
Keliautojų lūkuriuojančios suvenyrų parduotuvės buvo visiškai tuščios. Restoranuose prie staliukų arbatą gurkšnojo tik jų darbuotojai.
Ši dovana miestiečiams turi ir dar vieną įdomų aspektą – viešajame transporte nuolat skelbiama, kad gyventojai, kurie įtaria pažįstamus arba kaimynus prisidėjus prie bandymo įvykdyti perversmą arba turi kokios nors su tuo susijusios informacijos, kviečiami elgtis pilietiškai ir perduoti šią informaciją valdžios struktūroms.
Ką reikėtų žinoti?
Šiuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Stambulo ar Ankaros miestus, o Turkijos kurortai laikomi saugiomis teritorijomis.
Būtina visuomet su savimi turėti pasą, vietos pareigūnai gali bet kuriuo momentu ir bet kurioje vietoje jūsų paprašyti parodyti šį asmens tapatybės dokumentą.
Asmens dokumentų neturintys užsieniečiai galiojant nepaprastajai padėčiai bus sulaikyti. Neturėtumėte nustebti, jei į sustabdytą autobusą įlipę ginkluoti pareigūnai ims tikrinti visų keleivių dokumentus – tokiomis aplinkybėmis tai gana dažnai taikoma Turkijos policijos praktika.
Skrendantys per didžiuosius Stambulo ir Ankaros oro uostus turėtų į juos atvažiuoti gerokai anksčiau prieš skrydį, nes juose itin sugriežtinta išvykstančių keleivių patikra.
Šalyje išlieka didelė grupuotės „Islamo valstybė“ ar kurdų separatistų rengiamų teroro išpuolių grėsmė, tad keliautojams rekomenduojama vengti masinio susibūrimo vietų ir jose vykstančių demonstracijų. Taip pat užsieniečiams rekomenduojama vengti itin atokių vietų, ypač tamsiuoju paros metu jose pavojus gali kilti moterims.
