Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas piktinosi, kad Nacionalinė žvalgybos tarnyba (MIT)
nesugebėjo jo laiku perspėti apie bręstantį perversmą, ir
skundėsi, kad apie pučą sužinojo per pokalbį telefonu su savo
svainiu.
Vicepremjeras Numanas Kurtulmusas pirmadienį sakė, kad Turkijos žvalgybos operacijų, kaip ir
kariuomenės, restruktūrizavimas „įtrauktas į darbotvarkę“ po
perversmo.
Kaip rašo dienraštis „Hurriyet“, MIT bus padalyta, kad
užsienio žvalgybos ir vidaus kontržvalgybos funkcijas vykdytų
atskiros institucijos.
Tokiu atveju Turkijoje būtų sukurta sistema, panaši į
veikiančią Didžiojoje Britanijoje, kur užsienio žvalgybą vykdo
agentūra MI6, o kontržvalgyba rūpinasi MI5.
Laikraštis nurodė, kad vidaus žvalgybos funkcijas vykdys
daugiausiai policija ir karo policija, kuri, įvykdžius atskiras
reformas, sutartas po sužlugdyto perversmo, ateityje taps pavaldi
Vidaus reikalų ministerijai, o ne ginkluotosioms pajėgoms.
Pradėjusi didelio masto saugumo tarnybų pertvarkymą, Turkija
siekė padidinti civilių institucijų įtaką, taip pat sustiprinti
prezidento galias vykdyti priežiūrą, kad būtų užkirstas bet
kokia galimybė įvykdyti perversmą.
Užsienio žvalgybos agentūra bus pavaldi tiesiogiai
prezidentūrai, kuri taip pat turės padalinį, atsakingą už abiejų
agentūrų darbo koordinavimą, pažymėjo „Hurriyet“.
Po pučo įtakingas MIT vadovas Hakanas Fidanas patyrė didžiulį spaudimą, ypač pasirodžius pranešimų, kad jis
sužinojo apie planuojamą perversmą kelios valandos prieš tai, kai
buvo informuota vyriausybė.
Vis dėlto jis kol kas išliko savo poste.
„Visi esama mirtingieji“, – pirmadienį pastebėjo
N.Kurtulmusas.